Antroji pagal dydį pasaulyje ginkluotės eksportuotoja (Rusija šiuo klausimu kol kas nusileidžia tik Jungtinėms Valstijoms), lyginant su 2013 metais, 2014 metais džiaugėsi net 9 proc. ūgtelėjusiu eksportu, bent jau tokius duomenis pateikia gynybos pramonės analitikai iš IHS.
Oficialieji Rusijos pateikiami 2014 metų eksporto duomenys dar įspūdingesni, kalbama net apie 13 mlrd. dolerių (11,97 mlrd. Eur) – esą teigiama tendencija fiksuojama jau visą dešimtmetį. IHS skaičiavimuose atmetė šaulių ginklus ir visą dėmesį skyrė stambesnei karinei technikai ir tikrajai klientams pristatomos sunkiosios karinės technikos vertei. Be to, svarbu pastebėti, kad analitikai vertino tik gatavą produkciją, o ne atskirus komponentus, būtinus kituose ginkluotės gamybos etapuose, kuriais Rusija taip pat intensyviai prekiauja.
Pasaulinė gynybos pramonė 2014 metais augo net 13,4 proc., tačiau Rusijai šio skaičiaus pasivyti taip ir nepavyko. Teigiamus pokyčius rinkoje lėmė „sparčiai augančių ekonomikų paklausa kariniams lėktuvams ir įtampa, tvyranti tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose“, pabrėžė vyresnysis IHS analitikas Benas Mooresas.
Rusijos ginkluotės eksportą paskatino fiksuotų sparnų lėktuvų ir sraigtasparnių paklausa. Būtent ši produkcija sudarė atitinkamai 4,4 (4,05 mlrd. Eur) ir 2,2 mlrd. dolerių (2,03 mlrd. Eur) bendro Rusijos ginkluotės eksporto, elektroniniame laiške „The Moscow Times“ teigia B. Mooresas.
Rusijos valstybinė bendrovė „Objedinionaja aviastroitelnaja korporacija“ (OAK) ir „Vertolioty Rossiji“ sugebėjo apginti savo vietas didžiausių ginkluotės eksportuotojų dešimtuke. Maža to, „Vertolioty Rossiji“ 2014 metais buvo vienintelė pasaulyje sraigtasparnių eksportuotoja. Dar viena Rusijos valstybinė bendrovė „Objedinionaja sudostroitelnaja korporacija“ („Jungtinė laivų statybos korporacija“) 2014 metais buvo didžiausia laivų korpusų eksportuotoja pasaulyje. 2014 metais, kaip teigia B. Mooresas, bendrovė eksportavo povandeninių laivų ir laivų už atitinkamai 900 mln. dolerių (828 mln. Eur) ir 400 mln. dolerių (368 mln. Eur).
Bėda ta, kad 2015 metų pabaigoje situacija gali pakeisti – ir tikrai ne į gerąją pusę. „Rusijos gynybos pramonės eksportui šiuo metu tenka nemenkų iššūkių. Prognozuojamas pastebimas eksporto mažėjimas 2015 metais, o šią spėjamą tendenciją dar gali sustiprinti Rusijai Vakarų taikomos sankcijos“, – teigiama IHS ataskaitoje.
Svarbiausios lėktuvų ir sraigtasparnių užsakymų programos, skirtos Meksikai, Kinijai, Afganistanui, Venesuelai ir Jemenui, baigėsi praeitais metais, pabrėžia B. Mooresas ir prognozuoja, kad šiais metais tokio eksporto apimtis susitrauks iki 7 proc. arba net 9,3 mlrd. dolerių (8,56 mlrd. Eur).
Didžiausias Rusijoje šarvuočių gamintojas „UralVagonZavod“ jau kurį laiką priverstas stebėti „mažėjančią įtaką pasaulio karinių mašinų rinkoje, skelbiama, kad šiuo metu jo eksporto rodikliai šioje srityje yra vieni mažiausių visame pasaulyje“, konstatuoja B. Mooresas.
Nepaisant akivaizdžiai liūdnų prognozių, skaičiai bent iš pirmo žvilgsnio Maskvos neerzina. Ekspertai viliasi, kad ginkluotės eksporto situacija galiausiai stabilizuosis, teigia Rusijos gynybos ekspertų grupės iš Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas Ruslanas Puchovas.
Gresiančios bėdos?
„Ekonominės krizės akivaizdoje bandant išsaugoti karybai skirtą biudžetą, eksporto sumažėjimas yra labai opi problema“, – teigia R. Puchovas ir priduria, kad Rusijos bendrovės iš klientų užsienyje prašo net iki pustrečio karto didesnių sumų, nei kad už tokias pačias prekes moka šalies gynybos ministerija.
Nors Vakarų Maskvai pritaikytos sankcijos ir atribojo Rusijos gynybos bendroves nuo Europos ir Šiaurės Amerikos rinkų, didžiausios prekybos partnerės 2014 metais buvo Vakarams nepriklausančios šalys, jau seniai perkančios būtent Rusijoje pagamintą ginkluotę.
„Kalbant apie prekybą ginkluote, tai šiuo atveju tai daugiau užsienio politika, o ne verslas. Jungtinių Valstijų spaudimui nepasiduodanti Rusija gana populiari daugelyje šalių, kurios būtent dėl Vladimiro Putino populiarumo ir perka ginklus iš Rusijos“, – mano analitikas.
Didžiausia Rusijos eksporto partnerė – Kinija, kuriai Maskva pardavė ginkluotės už 2,3 mlrd. dolerių (2,12 mlrd. Eur), teigia IHS. Indija prie Rusijos ginkluotės eksporto 2014 metais prisidėjo solidžia 1,7 mlrd. dolerių (1,57 mlrd. Eur) suma, o Venesuelos ir Vietnamo indėlis siekia po 1 mlrd. dolerių (0,92 mlrd. Eur).
Nepaisant to, tikėtis, kad pavyks išsaugoti prekybos ryšius su minėtomis valstybėmis, būtų naivu. Bet kurią akimirką pasikeitusi jų vidaus politiką gali lemti drastiškus pokyčius, Rusiją paliksiančius likimo valiai.
Kaip teigia Siemonas Wezemanas iš Tarptautinio Stokholmo taikos tyrimų instituto, Indijos vaidmuo lemiant Rusijos likimą gynybos eksporto srityje bus vienas iš svarbiausių, nes būtent ši valstybė spręs, iš ko pirkti naikintuvų, lėktuvų ir netgi povandeninių laivų.
„Jeigu Indija visgi pasirinks Maskvą, Rusijos eksporto situacija nebus itin prasta. Jeigu ne, Rusija pateks į rimtą bėdą“, – tvirtina S. Wezemanas.
Neskaitant Indijos, IHS spėja, kad nuo praeitos vasaros beveik 50 proc. atpigusi nafta taip pat neigiamai paveiks Rusijos ginkluotės eksportą 2015 metais. Gali būti, kad nuo naftos tiesiogiai priklausančios valstybės, tokios kaip Venesuela ir Iranas, pastebimai sumažins užsakymų, nes naujiems pirkiniams paprasčiausiai neturės lėšų.
Kinija taip pat po truputį pradeda tolti nuo istorinės priklausomybės nuo Rusijos gynybos technologijų, vis labiau kliaujasi savo technologine pažanga, tad nieko keisto, kad tokia situacija taip pat neigiamai paveiks Rusijos situaciją rinkoje, skelbiama IHS ataskaitoje. Pekinas pastaruoju metu intensyviai kuria naujus lėktuvus, oro gynybos sistemas ir povandeninius laivus, nors galutinai virkštelės, jungiančios su Rusijos gynybos pramone, ir nenukerpa.
Eksportui žalingas ir Vakarų ginkluotės embargas, kuris Maskvai taikomas nuo 2014 metų. Gamindama eksportui skirtą sunkiąją karinę techniką, Rusija naudoja Vakaruose gaminamą elektroniką ir detales, todėl, ieškant pakaitalų, sugaištama daugiau laiko, kyla kainos, kyla reali grėsmė prarasti bent dalį užsakymų.
Laimei, Rusijos valdžia stengiasi bent kokia kaina apsaugoti šalies gynybos sektorių, stengiasi išvengti lėšų karpymo. Vien šiais metais išlaidos karybai sieks rekordinę sumą – apie 54,5 mlrd. dolerių (50,18 mlrd. Eur). Didžioji finansavimo dalis atiteks įrangos įsigijimui, galbūt to pakaks ir eksporto nuostoliams kompensuoti“, – samprotauja S. Wezemanas.
Jeigu Rusijos ekonomikos bėdos dar pagilės, „greičiausias ir lengviausias būdas mažinti išlaidas – karpyti įsigijimus. Tokiu atveju sumenkęs eksportas ir valstybiniai užsakymai kaip reikiant smogtų šiai Rusijos pramonės šakai“, – sako S. Wezemanas.
