aA
Jūrininkus vienijančios sąjungos atstovai skambina pavojaus varpais: kai kurie Lietuvos jūrininkai dėl prastos mokestinės sistemos bėga iš Lietuvos ir dirbti bei mokesčius mokėti renkasi Latvijoje. Dėl mažesnių mokesčių net Lietuvos laivuose dažniau galima išvysti užsieniečių nei lietuvių - pavyzdžiui laive-dujų saugykloje „Independence“ nėra nė vieno Lietuvos jūrininko, tačiau čia galima sutikti „pigesnių“ latvių ir kroatų.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tai, kad šalies mokestinė sistema jūrininkams tampa vis didesne problema, rodo ir tai, kad Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikta studija „Detali jūrininkų su įdarbinimo santykiais susijusių mokestinių schemų Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės šalyse analizė„. Ji baigta rengti šiemet vasario pabaigoje.

Latvijoje mažesni mokesčiai

Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) šalių laivuose dirba nedaug mūsų šalies jūrininkų. Daugiau kaip 5 tūkst. jų dirba laivuose su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis. Tokiu atveju Lietuvai jiems tenka mokėti visus mokesčius, įskaitant ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pastarasis dirbant Lietuvos ar ES laivuose nėra taikomas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža teigia, jog dėl šios priežasties jūrininkai išsiregistruoja iš Lietuvos ir registruojasi Latvijoje. Pasirodo, jog dėl šios priežasties dirbant laivuose su patogiomis vėliavomis reikia mokėti mažesnius mokesčius, mat Latvijoje mokesčiai jūrininkams skaičiuojami visai kitaip.

„Ten nėra jokių dienpinigių. Nesvarbu, su kokia vėliava laivas plaukioja, mokamas vienodas mokestis - karininkai nuo dviejų su puse minimalių atlyginimų, eiliniai jūreiviai - nuo pusantro. Man žinomas ne vienas toks registravimosi Latvijoje atvejis. Jūrininkų Lietuvoje mažėja. Kadangi jie apsigyvena Latvijoje, tai ir kursus ten lanko, ir dokumentus ten išsiima“, - sakė LJS pirmininkas. Apie tokią situaciją seniai informuota ir Susisiekimo ministerija, ir buvusi Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA, dabar Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamentas).

LJS jau seniai reikalauja, kad jūrininkams būtų taikoma vienoda apmokestinimo sistema, tačiau Lietuvos valdžia nenori su tuo sutikti. Pasak P. Bekėžos, nuo 2019 metų panašią kaip Latvijoje mokesčių sistemą įvesti planuoja ir estai. Anot jo, kitose valstybėse, pavyzdžiui, Olandijoje, vienokiu ar kitokiu būdu jūrininkams yra taikomos pajamų mokesčio lengvatos. Žinoma, yra ir tokių šalių, kur jūrininkai moka visus mokesčius.

Pasak Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos, informacija apie mūsų jūrininkų, dirbančių trečiųjų šalių laivuose, registravimąsi Latvijoje sklando ore, bet jis jos rimtai nevertina, nes nėra patikrinta, ar tai iš tikrųjų vyksta. LSLA atstovams žinomi keli asmenys, kurie dėl per didelių Lietuvos mokesčių registravosi Latvijoje.

G. Kutka neneigė, kad mokesčiai pas kaimynus mažesni. Pavyzdžiui, jeigu jūrininko atlyginimas 2,5 tūkst. eurų, gyvendamas Lietuvoje jis mokesčių sumokėtų 375, o Latvijoje - 90 eurų. Laivų savininkų atstovo teigimu, taip yra todėl, kad latviai yra nustatę socialinio draudimo mokesčio ir GPM lubas. „Kai mūsų šalies piliečiai tampa Latvijos piliečiais, tada jie moka 15 proc. GPM nuo nustatytų lubų. O Lietuvoje mokama 15 proc. nuo viso atlyginimo“, - sakė G. Kutka. Tačiau, anot jo, Latvijoje jūrininkas, mokėdamas mažesnius mokesčius nuo lubų, gauna ir mažesnes išmokas, taip pat ir mažesnę pensiją.

Buvęs LSLA direktorius Robertinas Tarasevičius patvirtino, kad Latvijoje nėra svarbu, kokiame laive dirbi ir koks uždarbio dydis. Nustatytas nuolatinis GPM vienoks įgulos vadovaujančiajai sudėčiai ir kitoks eiliniams jūreiviams. „Be abejo, ten geresnės sąlygos. Dabar, kai ES gyvenamoji vieta nebesvarbi, galima deklaruoti kokią nori šalį, niekas netikrina, kur žmogus gyvena realiai“, - sakė jis.

Įsidarbina per Latvijos kompanijas

Paklaustas, ar jūrininkų Lietuvos registre mažėjo, R. Tarasevičius atsakė: „Tai labai komplikuotas klausimas. Mūsų registras ilgą laiką buvo tvarkomas ir valomas, jame buvo daug žmonių, ne jūrininkų, bet turinčių tam tikrus dokumentus. Todėl sunku pasakyti, kokia tendencija buvo prieš 10 metų ir dabar. Tačiau pagal absolventų skaičių galima pasakyti, kad Lietuvoje iš principo jūrininkų skaičius gal ir nemažėjo, bet ir neaugo. O Lietuvos jūrininkų santykinis kiekis pasaulyje tikrai mažėja.“ Pasak jo, ar jūrininkas išsiregistravo iš Lietuvos, ar ne, LSLA nežino. LSLA jūrininkui dokumentą išduodavo nekreipdama dėmesio į jo gyvenamąją vietą.

„Latvija jūrine prasme yra šiek tiek aktyvesnė šalis nei Lietuva, tad gana didelis lietuvių skaičius įsidarbina per latvių „kruingo“ kompanijas. Kai kurios jų reikalauja pasikeisti lietuviškus dokumentus. Bet šiandien mes negalime pasakyti, kad dėl šios priežasties tie žmonės tampa ne Lietuvos jūrininkais. Jie lieka mūsų registre. Tokio dalyko, kad jie keistųsi dokumentus ir taptų Latvijos jūrininkais, nebuvome pastebėję„, - sakė R. Tarasevičius.

„Independence“ lietuvių nėra

G. Kutka mano, kad įgulą šiam laivui formuojančiai bendrovei Lietuvos jūrininkai yra per brangūs. Šiandien šiame laive dirba kroatai ir latviai. Tiek Kroatijoje, tiek Latvijoje yra nustatytos socialinio draudimo mokesčio lubos jūrininkams. Įdarbinant mūsų šalies jūrininkus „Independence“ negalima pritaikyti jokios lengvatos - nei tonažo mokesčio, nei GPM, taikomo ES jūrininkams, nes jų pajamos nuliniu tarifu apmokestinamos tik tada, kai uždirbamos laivo reiso metu. Žinia, laivas „Independence“ stovi vietoje. Jūrininkams negalima mokėti ir dienpinigių, nes laivas yra Lietuvoje.

Paskaičiavus apytikriai išeitų, kad kapitonui latviui „Independence“ reikėtų mokėti daugiau kaip 10 tūkst. eurų, o lietuviui - apie 15 tūkst. eurų.

„Independence“ techniškai eksploatuojančios bendrovės „Hoegh LNG“ vadovas Mindaugas Petrauskas teigia, jog Lietuvoje yra labai mažai jūrininkų, baigusių specialius mokymus bei turinčių darbo patirties analogiškuose laivuose. Todėl iki šiol bendrovė neturėjo galimybės įdarbinti Lietuvos jūrininkų savo valdomuose laivuose.

Pigesni latviai ir lenkai išstumia lietuvius
© DELFI (E.Skardžiaus nuotr.)

Pasak vadovo, nuolatos siekiama įdarbinti ir išlaikyti kompetentingą ir kvalifikuotą jūrinį personalą. Bendrovėje šiuo metu dirba apie 500 jūrinių specialistų. Darbo vietų išlaikymo rodiklis per 24 mėnesių laikotarpį siekia 98,2 proc.

Laivą valdanti bendrovė, įdarbindama jūrininkus, bendradarbiauja su savo ilgamečiais partneriais iš Kroatijos, Latvijos bei Filipinų jūrininkų įdarbinimo kompanijų.

Laivo „Independence“ komandą sudarė ir sudaro įvairių pilietybių jūrininkai (Norvegijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kroatijos, Latvijos, Filipinų piliečiai).

Nuo 2017 metų gegužės bendrovė bendradarbiaudama su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla (LAJM) ir AB „Klaipėdos nafta“ sudarė galimybę atlikti gamybinę praktiką pirmiems dviem LAJM kadetams. Šią praktikos programą planuojama tęsti ir toliau.

Lietuvos valdžia pražiūrėjo

LJS pirmininkas P. Bekėža nemano, kad Lietuva neturi jūrininkų, galinčių dirbti „Independence“. Kai kuriuose laivuose dujovežiuose Lietuvos jūrininkai dirba net kapitonais.

Laive „Independence“ iškelta Singapūro vėliava, jis priklauso Norvegijos bendrovei, tad užsieniečiai, anot P. Bekėžos, samdo ką nori. „Manau, kad mūsų valdžia prieš sudarydama sutartį turėjo numatyti, kad tame laive galėtų dirbti ir Lietuvos jūrininkai, kad jie turėtų galimybę stažuotis šiame laive. Kaip tanklaiviuose, taip ir laivuose dujovežiuose jūrininkams yra keliami specialūs reikalavimai, jie turi baigti papildomus kursus.

Artėja laikas, kai Lietuvai reikės išpirkti laivą, o specialistai neparengti - praktiką atliko gal tik du Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos kursantai. Ir šį kartą pražiūrėta, taip kaip Būtingės naftos terminale, kurį aptarnauja ne Lietuvos vilkikai, ne Klaipėdos uosto locmanai. Valdžia įsivaizduoja esą dideli žinovai, nesikonsultuoja ir sudarydami sutartis neatkreipia dėmesio į tam tikrus niuansus“, - sakė LJS pirmininkas.

Specialistų rengimu pasirūpinta

„Sprendimus dėl laive dirbančio personalo priima „Independence“ operatorė bendrovė „Hoegh“. „Klaipėdos nafta“ (KN) savo ruožtu, siekdama užtikrinti vietinių kompetentingų specialistų pasiūlą, bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu ir kartu su šia švietimo įstaiga įkūrė Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų inžinerijos bakalauro studijų programą. Iki tol Lietuvoje tokių studijų nebuvo.

Pigesni latviai ir lenkai išstumia lietuvius
© A.Didžgalvio nuotr.

KN iniciatyva prasidėjo tarpuniversitetinis bendradarbiavimas su Kroatijos Rijekos universitetu, kuris yra viena iš pagrindinių SGD profesionalus ruošiančių mokyklų pasaulyje - todėl inicijavome studentų ir dėstytojų mainų programas, siekdami stiprinti reikiamas kompetencijas ruošiamiems SGD specialistams Lietuvoje. Bendrovė finansuoja 4 tikslines šios studijų programos vietas, kur rengiami SGD profesionalai, paklausūs visame pasaulyje, geriausiesiems skiria stipendijas. KN taip pat nuo 2017 m. priima praktikantus į SGD laivą-saugyklą „Independence“ ir kitus skyrius, kur įvairių sričių studentai gali pritaikyti turimas akademines žinias“, - teigia „Klaipėdos naftos“ SGD verslo direktorius Tadas Matulionis.

Pigesni jūrininkai išstūmė lietuvius

Dar viena skaudi tema - Lietuvos jūrininkų Norvegijos laivyne faktiškai nebeliko, juos jau seniai išstūmė latviai ir lenkai. Norvegija yra pasirašiusi dvišalę sutartį su Lenkija ir Latvija, o Lietuva to nesugebėjo padaryti. Tų šalių jūrininkai dirba Norvegijoje, bet moka mokesčius pagal savo šalies mokestinę sistemą. Todėl latviai ir lenkai norvegams tapo patrauklūs įdarbinti.

„Mes irgi norėjome, kad Lietuva su Norvegija sudarytų dvišalę sutartį, kaip tai padarė Latvija, Lenkija, Kroatija, Rumunija. Mūsų šalis tokią sutartį sudaryti atsisakė dėl neaiškių priežasčių ir nepateikdama kokių nors svarių argumentų„, - sakė P. Bekėža.

Pasak jo, ES direktyva leidžia valstybėms daryti išimtis jūrininkams, kad socialinį draudimą jie galėtų mokėti valstybėje, kurioje gyvena. Įprastai socialinio draudimo mokestį laivų savininkas turi mokėti toje Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje žmogus dirba. Sudarius sutartis tarp dviejų valstybių, galima daryti tokias išimtis.

Todėl Lietuvai įstojus į ES 2004 metais Norvegijos tarptautiniame laivų registre (NIS) registruotų laivų, kurie plaukioja su Norvegijos vėliava, savininkai paprašė Lietuvos jūrininkų, kurių nemažai dirbo tuose laivuose, pereiti į Norvegijos savininkų laivus, plaukiojančius su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis. Pernai tuose laivuose dirbo 39 Lietuvos jūrininkai. Yra mūsų šalies jūrininkų, dirbančių ir NIS laivuose, jie socialinį draudimą moka Norvegijoje, ten gaus ir pensiją.

„Didesnė dalis mūsų jūrininkų dar prieš stojant Lietuvai į ES iš Norvegijos laivų buvo išstumti, nes atėjo dirbti ukrainiečiai, rusai - žmonės iš trečiųjų šalių, kuriems ES, Europos ekonominės erdvės teisės aktai netaikomi. Taigi pigesni trečiųjų šalių jūrininkai lietuvius nukonkuravo. Didžioji dalis mūsų jūrininkų perėjo dirbti į laivus, plaukiojančius su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis“, - aiškino P. Bekėža.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuva siekia aukštesnio „Doing Business“ reitingo (5)

Finansų ministras Vilius Šapoka vizito Vašingtone metu susitiko su Pasaulio banko sudaromo reitingo...

A. Izgorodinas: planuojami nauji mokesčiai Lietuvos biudžeto neišgelbės (5)

Dabartinis metas naujiems mokesčiams nėra palankus, o jų nauda šalies biudžetui bus minimali,...

Naujieji JAV muitai ES – į kokias prekes nusitaikė Vašingtonas? (6)

Vašingtonas penktadienį nustatė naujus importo muitus rekordinės 7,5 mlrd. JAV dolerių...

Prancūzija, Italija ir Vokietija ruošiasi uždrausti „Facebook“ „Libra“ kriptovaliutą (2)

Prancūzija , Italija ir Vokietija bendradarbiauja ruošiant priemones „Facebook“ „ Libra...

Nausėda: nauji JAV muitai žalingi ir Europai, ir Amerikai (14)

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nauji JAV muitai Europos Sąjungai pakenks...

Top naujienos

DELFI reportažas iš gaisro iškankinto kaimo: primena Černobylį, nėra žmonių, žūsta gyvūnai (65)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Kauno klinikose nukentėjusios paauglės mama: gydytojas prašė apie tai niekam nepranešti, siūlė kompensaciją (308)

Penktadienį vakare per Lietuvą nuskriejo žinia, kad paauglei iš Jonavos Kauno klinikose į...

Kainos svetur: kiek už duoną ar bananus teks sumokėti Emyratuose (87)

Jungtiniuose Arabų Emyratuose tikrai ne visur vienodos kainos – Abu Dabis ar Dubajus jau...

Sekmadienį yra didelė tikimybė pagerinti Lietuvos orų rekordą

Šeštadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl „valstiečiams“ nepavyko nukopijuoti Lenkijos valdančiųjų sėkmės? (1)

Jei kitą savaitę Seimo nariai nuspręstų išsilaisvinti nuo tarnystės Lietuvai ir paskelbtų...

Paliktos nuotakos byla atsidūrė teisme: tikruosius jaunikio motyvus išdavė draugui rašytos žinutės (148)

Nauja meile patikėjusiai, išsiskyrusiai ir vaiką auginusiai merginai teko skaudžiai nusivilti. Jai...

Sprendžiant dėl Britanijos ateities Londone minios „Brexit“ priešininkų renkasi į protestą (1)

Tūkstančiai „Brexit“ priešininkų šeštadienį renkasi Londono centre raginti Jungtinės...

Net pats stipriausias imunitetas gali nepastebėti vėžio: onkoimunologas – apie priemones, kurios sumažina riziką sirgti (64)

Prasidėjus peršalimo ir gripo sezonui, vis daugiau girdime apie imuniteto stiprinimą. Vieni siūlo...

Statybų sektoriuje krizė už durų? Geras naujienas keičia nekokios (68)

Statybos sektoriaus augimas, stebinęs pajamų ir pastatytų kvadratinių metrų ar butų kiekio...

Vienas svarbiausių pieno rinkos žaidėjų Dalius Trumpa: kad esu ūkininkų išnaudotojas, girdžiu dažniau nei norėtųsi (9)

„Rokiškis man reiškia daugiau nei pati Lietuva, todėl mano tikslas – vystant verslą ir...