Viešojoje erdvėje nuolat pasirodo diskusijų, kurių metu akcentuojama, kad maža kaina rodo prastą produkto kokybę. Tačiau ar tai visuomet tiesa?
Portalas DELFI nusprendė palyginti prekybos tinkluose parduodamo paprasčiausio geriamojo pieno maistingąsias medžiagas ir prekės kainą.
Nors atrodytų, kad pienas yra paprastas produktas, vis dėlto prekybos tinkluose skiriasi tiek jo riebumas, tiek jame esančių baltymų kiekis. Komentuodamas lietuvių elgesį, važiuojant apsipirkti į Lenkiją, apie pieną yra pasisakęs ir verslininkas Vilius Kaikaris.
„Nelyginkime lenkiško ir lietuviško produkto. Mūsų piene yra natūralūs baltymai, o ten baltymai „išpjauti“. Jei lygintume vienodos kokybės produktus, lenkiško produkto kaina gal net didesnė būtų. Negalime kažkokio balto skysčio su riebaliuku lyginti su pienu, turinčiu natūralių baltymų“, - apie pieno kokybę kalbėjo prieštaringai vertinamas verslininkas.
Portalas DELFI birželio 2-3 d. apsilankė skirtingose parduotuvėse ir pabandė pažiūrėti, ar iš tiesų labai skiriasi parduotuvių lentynose esančio geriamojo pieno kaina ir kokybė.
Kaip matyti iš nuotraukų ir lentelės, prekybos tinklų asmeninių prekių ženklų pienas beveik nesiskiria maistingosiomis medžiagomis.
Paskaičius etiketėse taip pat matyti, kad, pavyzdžiui „Lidlo“ pienas „Pilos“ ar „Iki“ pienas yra gaminamas prekybos tinklų užsakymu toje pačioje UAB „Rokiškio pieno gamyba“. Tiesa, beveik identiškai atrodantis, tik prekės ženklu besiskiriančio, „Iki“ ir „Rimi“ pieno skiriasi pieno kiekis. Pirmajame jo – 0,9 l, „Rimi“ prekės ženklo pienas – 1 l.
Daugiausia baltymų matyti „Dvaro“ piene (3,2 g 100 ml). Visų kitų prekių ženklių piene baltymų kiekis – 2,9 g (100 ml), išskyrus „Farm Milk“ pieną, kuriame baltymų yra vos 0,1 g daugiau 100 ml.
Apie tai, kodėl skiriasi baltymų kiekis piene ir ar tai atspindi produkto kokybę kalbamės su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoju Deividu Kliučinsku.
„Iš pieno galima padaryti labai daug ir įvairiausių produktų. Prekybos centruose matome ir jogurtus, ir sūrius, ir minkštus sūrius, ir tepamus sūrius, ir pieno desertai. Tai kiekvieno technologinio proceso metu pieno baltymai ar riebalai yra vienaip ar kitaip paskirstomi į tam tikrą pieno produktų rūšį.
Jei reikia, tarkime, baltymingo jogurto, tuomet pienas yra separuojamas, atskiriami riebalai, galima išseparuoti ir baltymus, ir tuomet juos panaudoti visiškai kito produkto gamybai“, - technologinį procesą aiškino pašnekovas.
Pasak jo, ir kiekvieno karvės pieno, kuris patenka į gamybą, riebumas ir baltymingumas skiriasi.
„Tai priklauso nuo gyvulio fiziologinių savybių, veislės, šėrimo būdo, metų sezono. Pieno baltymų kiekis natūraliame piene visuomet yra nevienodas. Būtent atvežus į įmonę, ši turi technologinę įrangą, kur atskiriami baltymai, riebalai, vėliau pienas yra normalizuojamas ir padaromas, pavyzdžiui, 2,5 proc. riebumo, pilamas į pakuotę“, - kalbėjo D. Kliučinskas.
Pasiteiravus, kiek maždaug baltymų būna natūraliame karvės piene, pašnekovas teigė, kad baltymai svyruoja nuo 2,9 iki 4,5 proc.
Žiūrint iš maistingumo pusės D. Kliučinskas teigė nematantis didelio skirtumo, ar pieno baltymų geriamajame piene yra 2,9 ar 3 g 100 ml, tačiau pridėjo, kad kuo produkte daugiau baltymų tuo jis yra maistingesnis.
„Iš to natūralaus pieno, kuris turi daugiau riebalų ar baltymų, galima pagaminti didesnį kiekį ir aukštesnės vertės produktų“, - pridėjo pašnekovas.
D. Kliučinskas teigė, kad geriamajam pienui pagal Europos Sąjungoje galiojantį reglamentą minimalus reikalavimas geriamajam pienui yra 2,9 g 100 ml, būtent kurį ir matome didžiojoje dalyje portalo DELFI apžiūrėtų produktų.
Jei baltymų produkte būtų mažiau nei 2,9 proc., tuomet prekės nebebūtų galima vadinti geriamuoju pienu, o tektu vadinti pieno gėrimu ar kitaip.
Kalbėdamas apie pieno ženklinimui keliamus reikalavimus, pašnekovas paminėjo, kad natūraliu pienu gali vadintis tie pieno produktai, kuriuose riebumas ne mažesnis nei 3,5 proc., nugriebtas pienas – 2,5 proc., liesas pienas – 1 proc. ar 0,5 proc.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas nurodo, kad gamintojai turi nurodyti produktų maistingąsias medžiagas (baltymai, riebalai, angliavandeniai ir kt.). Netrukus įsigalios ir naujas reikalavimas – nurodyti rekomenduojamas produkto paros normas.
