„Dažniausiai prieš rinkimus kandidatai kortų apie pokyčius neatskleidžia, bet Erdoganas valdžioje yra nuo 2003 metų, o ir parlamento rinkimai buvo laimėti gerokai didesne persvara nei buvo tikėtasi.
Manau, kad didelių pokyčių nebus, bet didžiausias klaustukas visiems yra, kaip Turkijai seksis sumažinti infliaciją ir iš jos išbristi“, – sakė jis.

Ekonomistas tikino, kad remiantis statistiniais duomenimis, metinė infliacija Turkijoje balandį siekė 43,7 proc.
„Metų pabaigoje ji buvo ir dar didesnė, o rekordas fiksuotas spalį, kai infliacija siekė 85 proc. Dabar tai bus rimtas uždavinys“, – teigė jis.
Ž. Mauricas pasakojo, kad infliacija Turkijoje pradėjo itin sparčiai didėti popandeminiu laikotarpiu.
„Tačiau kitos šalys pradėjo kelti palūkanas ir imtis priemonių, o Erdoganas buvo pasakęs, kad palūkanų normų nekels, nes tai sustabdytų ekonomikos augimą, o net jas mažins, kas dar labiau padidino infliaciją.
Tai dabar tai ir bus jam didžiausias galvos skausmas“, – svarstė ekonomistas.
Visgi, kad prezidentas kažko imsis dėl kainų mažinimo, jis tikino nemanantis.
„Niekas per daug nesitiki, nes jei būtų laimėjęs opozicijos kandidatas, parlamentas, tada buvo teigiama, jog priemonių būtų buvę imtąsi, bet dabar mes, tikėtina, to nematysime.
Toliau bus didelė infliacija ir ta valstybė bus pakankamai nestabili makroekonominiu požiūriu, nes kai tokia didelė infliacija, o palūkanos – žemos, labai svyruoja valiutos kursas“, – teigė jis.