Tiesa, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad skolų sumos kasmet vis mažėja, o šiuo klausimu praėję metai lietuviams buvo vieni geriausių per visą nepriklausomybės laikotarpį. Visai kita situacija – kalbant apie mūsų valstybės skolą.
Pasak „Danske Bank“ vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto Roko Grajausko, drąsiai galime kalbėti apie teigiamą tendenciją, kuri rodo gerėjančią finansinę situaciją.
„Tai rodo, kad gyventojų finansinė situacija taisosi, atlyginimai auga, nedarbas mažėja. Kitaip tariant, tų gyventojų, kurie negalėtų susimokėti skolų, komunalinių mokesčių, mažėja. Turime ir įmones, kurių finansinė situacija gerėja. Keli metai iš eilės pakankamai sparčiai auga įmonių pajamos. Ekonominis ciklas pereina į viršutinę dalį“, – sako ekonomistas.
Kitas klausimas – valstybės skola. Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį metų ketvirtį valstybės skola siekė apie 16 mlrd. eurų. Skirtingai nei gyventojų ir įmonių pradelstų skolų atveju, valstybės skola per metus ūgtelėjo. Ji sudaro apie 40 proc. Lietuvos BVP.
Anksčiau LRT skelbė, kas tai yra ir kaip atrodo Lietuvos skola pasaulio kontekste. Pavyzdžiui, pernai vienas lietuvis buvo skolingas 5,5 tūkst. eurų. Vieno graiko skola siekė 34,5 tūkst., vokiečio – per 24 tūkst., esto – beveik 2 tūkst., o latvio – beveik 6 tūkst. eurų, aiškinta LRT RADIJO laidoje „PIN kodas“.
Kad būtų paprasčiau, įsivaizduokime valstybės biudžetą kaip namą. Jam statyti reikia plytų, o biudžetui – pinigų. Tačiau dėl šešėlinės ekonomikos ar netikėtai išaugusių išlaidų į jį pinigų kartais surenkama mažiau, nei reikia. Biudžete, kaip ir name, atsiranda skylės, kurias būtina užkamšyti.
Namui reikia plytų, o valstybei – pinigų. Tenka skolintis. O tai daroma dviem būdais – iš tarptautinių kreditorių arba vidaus rinkoje. Tarptautiniai kreditoriai – tai užsienio finansinės institucijos, pavyzdžiui, bankai, draudimo bendrovės. Vidaus kreditoriai – tokie patys, kaip užsienio, tik veikiantys valstybės viduje. Arba šalies gyventojai.
Kaip vyksta skolinimasis? Šalis išleidžia valstybės obligacijas. Tai tarsi skolos rašteliai, kuriais valstybė įsipareigoja po numatyto laiko tuos raštelius išsipirkti atgal. Ir dar skolintojui sumokėti palūkanas. Tai yra susimokėti už tai, kad reikiamu metu gavo pinigų.
Mokestis už paskolą priklauso nuo šalies patikimumo. Jei skolintojai mano, kad šalis gerai tvarkosi su savo finansais ir numatytu laiku tikrai skolą grąžins, paskolins pigiau. Jei mano, kad valstybė gali turėti sunkumų grąžinant pinigus, skolos kaina auga.
Pavyzdžiui krizės įkarštyje, 2009-aisiais, dėl prastėjančios ekonominės situacijos Lietuva skolinosi už 8 proc. O 2014-aisiais vidutinės palūkanos buvo 27 kartus mažesnės. Riziką, nuo kurios priklauso skolos kaina, įvertina tokios agentūros, kaip „Moody`s“, „Standard & Poor`s“ ir „Fitch“. Praėjus laikui, kuriam lėšos buvo paskolintos, valstybė turi išsipirkti savo obligacijas (paprasčiau –skolos raštelius).
Tai reiškia, kad šalies vyriausybė ne tik grąžina pasiskolintus pinigus, bet sumoka ir palūkanas. Kaip atrodo Lietuvos skola pasaulio kontekste? Pernai vienas lietuvis buvo skolingas 5,5 tūkst. eurų.
Vieno graiko skola siekė 34,5 tūkst., vokiečio – per 24 tūkst., esto – beveik 2 tūkst., o latvio – beveik 6 tūkst. eurų. Europos Sąjungos vidurkis – 25 tūkst. eurų vienam gyventojui. Pavyzdžiui, vienas amerikietis, įskaitant ką tik gimusius kūdikius, ant pečių neša 3093 eurų skolą.
