aA
Vienai iš labiausiai per pastarąjį dešimtmetį dėl gyventojų migracijos nukraujavusiai Panevėžio apskričiai jau po keleto metų gresia išnykti iš šalies regionų žemėlapio.
© DELFI / Rinatas Chairulinas

Panevėžio regiono plėtros tarybai Ūkio ministerijos pristatytoje šio krašto ekonominės specializacijos apžvalgoje – mažiesiems nieko gero nežadančios regioninės politikos gairės.

Pagal siūlomą planą vietoje esamų šalies 10-ies apskričių Lietuva būtų suskirstyta tik į keturis regionus: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Pastarajam priklausytų ir Panevėžio miesto bei rajono, Kupiškio, Pasvalio, Biržų ir netgi Rokiškio rajono savivaldybės.

Kiekvienam iš keturių regionų numatyta ir konkreti specializacija, į kurią privalėtų orientuotis ieškodami investuotojų. Šiaulių regionas, taigi ir Panevėžio kraštas, pagal ministerijos užsakymu analizę atlikusių ekspertų vizijas, turėtų užsiimti maisto ir gėrimų, transporto įrangos ir elektronikos, metalo, plastiko ir popieriaus gamyba, taip pat miškininkyste, tekstile ir žemės ūkiu.

Vilniaus regionui numatyta plastiko ir popieriaus gamybos, elektros, šilumos ir vandens tiekimo, transporto ir logistikos, miškininkystės, finansų ir verslo paslaugų, programavimo, IT ir telekomunikacijų, kūrybinės, kultūros ir pramogų veiklos, vaistų ir farmacijos pramonės kryptys. Kauno regionui siūloma orientuotis į chemijos pramonę, maisto ir gėrimų gamybą, statybą, architektūrą ir inžineriją, metalo ir plastiko gamybą, miškininkystę, tekstilę ir aprangą bei turizmą ir maitinimą.

Klaipėdos regione, pagal ministerijų braižomą planą, turėtų būti plėtojama transporto ir logistikos sritis, taip pat transporto įrangos gamyba, naftos produktų gamyba, chemijos pramonė, miškininkystė ir statyba. Panevėžys emigruoja ir sensta Regionų ateities vizija parengta esą įvertinus apskričių socialinius ir ekonominius rodiklius.

Ūkio ministerijos pateiktos ekonominės specializacijos apžvalgos duomenimis, per dešimtmetį Panevėžio apskrities gyventojų skaičius sumažėjo 49 tūkstančiais, kas sudaro beveik penktadalį viso regiono populiacijos.

Apžvalgos rengėjų duomenimis, Šiaurės vakarų Lietuva ypač paveikta emigracijos į kitas šalis – per dešimt metų iš Panevėžio apskrities į užsienį išvyko per 22 tūkst. gyventojų, daugiausia – iš Biržų ir Pasvalio savivaldybių.

Apskritis sparčiai traukiasi ir dėl natūralios gyventojų kaitos. Nors Lietuvoje tik Vilnius ir Neringa gali didžiuotis gyventojų prieaugiu, Panevėžio apskrities situacija gerokai liūdnesnė už kitų, kaip ir ji besitraukiančių, regionų – čia neigiama natūrali gyventojų kaita net du kartus didesnė už šalies vidurkį. Visose šalies savivaldybėse, išskyrus Vilniaus, didėja vidutinis gyventojų amžius, tai yra visuomenė sensta.

Vyriausi žmonės gyvena Šiaurės rytų ir Pietų Lietuvoje. Lietuvos nedarbo lygis šiuo metu yra santykinai žemas, kas, pasak apžvalgos rengėjų, pradėjo skatinti algų augimą bei infliaciją.

Tačiau Panevėžio apskrityje bedarbių dalis didesnė nei Lietuvos vidurkis. Šioje apskrityje didžiausias nedarbo lygis 2016 m. buvo Kupiškio (12,4 proc.) ir Pasvalio rajono (12,1proc.) savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių Panevėžio mieste. Čia 2012–2016 m. nedarbas sumažėjo nuo 12,8 proc. iki 7,4 proc. ir tai vienintelė regiono savivaldybė, kurioje nedarbo lygis mažesnis už šalies vidurkį.

Pagal darbo užmokestį Panevėžio apskritis nuo nacionalinio vidurkio atsilieka apie 10 proc., o gaunančiųjų socialines pašalpas Panevėžyje nors ir mažiau nei Rokiškyje ar Biržuose, bet vis tiek daugiau už šalies vidurkį. Visgi ekspertų surinkti rodikliai rodo, kad Panevėžio regionui pritraukti užsienio investuotojų sekasi geriau nei kitoms apskritims.

Perbraižytas Lietuvos žemėlapis sukėlė šoką Panevėžyje
© AP / Scanpix

Pagal vienam gyventojui tenkančias tiesiogines užsienio investicijas Panevėžio kraštas lenkia ir Šiaulių regioną, prie kurio planuojamas prijungti. Aukštaitijos sostinė taip pat išsiskiria ir pagal bendras materialines investicijas, tai yra panevėžiečiai ilgalaikiam turtui įsigyti išleidžia daugiau nei šiauliečiai.

Šiauliai pasvaliečiams neįdomūs Parengtoji apskričių ekonominės specializacijos apžvalga yra dalis Vidaus reikalų ministerijos rengiamos „Baltosios knygos“, kurioje numatomos regioninės politikos iki 2027-ųjų gairės. Šioji knyga, taigi, regionų ateities vizija, savivaldybių merams bus pristatyta kitą savaitę Seime.

Tačiau jau dabar kai kurių savivaldybių vadovai šokiruoti ketinimų iš 10-ies apskričių palikti keturis regionus, dargi kiekvienam numatant konkrečią specializaciją.

„Ūkio viceministrės ir ekspertų paklausiau, ar patogiai jaučiasi, kai atvažiavę į Panevėžį pasakoja, kad Šiaurės Lietuvoje lieka tik Šiaulių regionas? Ar jie dėl to nejaučia gėdos? Toks išmąstymas yra visiškai nelogiškas ir jam pagrįsti neišgirdome jokių argumentų“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio regiono plėtros tarybos pirmininkas, Pasvalio rajono meras Gintaras Gegužinskas.

Jo nuomone, apie tokį regionų suskirstymą net negali būti kalbama.

„Bandoma kalbėti apie naujus regionus, kuriuose savivaldybės būtų susijusios kokiais funkciniais ryšiais, bet Pasvalio su Šiauliais niekas nesieja. Ar nuo Pasvalio, ar nuo Biržų visi keliai veda ne į Romą ar Šiaulius, bet į Panevėžį tai garantuotai“, – pareiškė G. Gegužinskas.

Investuotojams palinkėtų gero kelio

Prieš Panevėžio regiono eliminavimą prijungiant prie Šiaulių vienbalsiai pasisako visų penkių apskrities savivaldybių merai. Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio nuomone, prijungiamiems regionams tokios reformos pasekmės gali būti liūdnos.

Giedrius Surplys
Giedrius Surplys
© Asmeninis archyvas

„Bandomųjų projektų finansavimas skirstomas regionams. Ar Panevėžiui kas liktų nuo Šiaulių?“ – grėsmę įžvelgia meras.

Jo nuomone, šiuo metu konkuruojant dėl kiekvieno potencialaus investuotojo vargu ar gali pasiteisinti VRM vizija regionams priskirti konkrečią specializaciją.

P. Žagunis ironizuoja, kad meras pristatytą regionų ateities viziją telieka pavadinti tarybine planine ekonomika.

„Tokią pertvarką teliktų pavadinti tarybine planine ekonomika: tame regione statome elektrinę, aname – dujų pumpavimo stotį, kitame hidroelektrinę. O jei atvažiuos į regioną kitoks investuotojas, atsiprašysime ir palinkėsime gero kelio, nes „Baltojoje knygoje“ jo verslui numatyta vieta kitur? Arba specialistą, pasirinkusį ne tą regioną, siųsti lauk arba liepti keisti savo specializaciją?“ – stebisi P. Žagunis.

Analizė paviršutiniška

Panevėžio rajono mero Ryčio Račkausko manymu, ekspertų parengtoji regionų ekonominių ir socialinių rodiklių analizė rodo gana paviršutinišką strateguotojų požiūrį.

Povilas Žagunis
Povilas Žagunis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Jei kalba apie regionų stiprybes, reikėtų įvertinti ir „Rail Baltica“ vėžės, „Via Baltica“ įtaką Panevėžio regionui. O ten tik pamanipuliuota kelerių metų statistika. Rimtos analizės įspūdžio nepadarė“, – įvertino R. Račkauskas.

Maža to, jo nuomone, nurodymas regionams plėtoti konkrečias verslo šakas gali juos ne sustiprinti, o nugramzdinti. Anot mero, krizių atveju dėl tokios kietos specializacijos grėstų atsidurti duobėje, kaip kad nutiko Detroitui, kai bankrutavus automobilių pramonei iš turtingiausio JAV miesto liko mirusiu.

„Jei bus bandoma iš viršaus paskirstyti, kas kam, reforma sulauks didelio pasipriešinimo. Specializacija regionuose vyksta natūraliai.

Juk Birštonas į pramonę ir taip nesiveržia“, – sako R. Račkauskas. Dešimt apskričių – prabanga Kiek Lietuvoje liks regionų, vidaus reikalų viceministro Giedriaus Surplio teigimu, „diskusijų objektas“.

Rytis Račkauskas
Rytis Račkauskas
© Stopkadras / Youtube

„Apie keturis liekančius regionus sklando gandai, bet taip pat yra ir gandų, kad liks 10 apskričių“, – kylančiam savivaldybių nepasitenkinimui už akių bando užbėgti viceministras.

Visgi G. Surplys pripažįsta, jog merų sukritikuotas užmojis regionus suskirstyti pagal specializacijas yra vienas iš regioninės politikos uždavinių. „Valstybė turi ribotus išteklius tiek finansine, tiek švietimo, mokslo įstaigų prasme.

Dėl to reikia pasirinkti, kuriomis ekonomiškai stipriausiomis kryptimis remtis auginant regiono ekonomiką. Kiekvienai apskričiai siūlome atlikti namų darbus: susitikti su verslininkais, diskutuoti, kaip mato savo regioną.

Tada identifikuoti 3 ar 5 stipriausias kryptis ir visiems susitelkus padirbėti kryptingai, kad, pavyzdžiui, Panevėžio regionas Lietuvoje bei Europoje kiekvienam potencialiam investuotojui būtų žinomas gal kaip logistikos, gal kaip mašinų gamybos ar mechatronikos regionas. Tai, viena vertus, yra ribotų išteklių sutelkimo priemonė, kita vertus, būdas pagerinti regiono įvaizdį“, – „Sekundei“ aiškino viceministras.

Anot jo, pasaulinės ekonominės taisyklės sako, kad miestas, jei nori būti konkurencingas, turi turėti bent milijoną gyventojų, tačiau egzistuoja ir teorija, jog užtektų 50 tūkst. gyventojų, kad vietovė būtų patraukli investuotojams.

„Šiuo metu Lietuvoje turime 10 apskričių ir norime, kad tos ekonominės teorijos daugiau ar mažiau atsilieptų šalies administraciniam suskirstymui. Kad valstybė žinotų, kurioje srityje regionas stiprus ir į ką verta investuoti. Tai yra ilgas kelias.

Juo eina ir Suomija, Estija, Norvegija“, – teigė G. Surplys.

Nuleista reforma pasmerkta

Ekonomikos ekspertas Gitanas Nausėda sako, jog palaikytų regionų konsolidaciją, vykdomą realiu pagrindu, bet ne nuleidžiant iš viršaus gaires, kurios kažkam Vilniuje atrodo teisingos.

„Investuotojams tokioj nedidelėj šaly kaip Lietuva išskaidyti žvilgsnį dar į daugybę atskirų regionėlių yra tikrai ganėtinai sudėtinga. Tinkamai identifikavus stiprybes būtų lengviau vykdyti kryptingą valstybės politiką jų atžvilgiu, o tokie funkciniai regionai būtų pajėgūs imtis ir atsakomybės, pavyzdžiui, dėl minimalios mėnesio algos reguliavimo“, – teigia G. Nausėda.

Visgi savivaldybėse kilęs nepasitenkinimas ekonomikos eksperto nestebina – „Baltosios knygos“ projektas jas pasiekė po to, kai buvo jau surašytas.

„Kaip gali atitikti savivaldybių nuomonę ir poreikius, jei jos tokio svarbaus dokumento kūrime nedalyvavo? Eilinis pavyzdys, kaip pas mus biurokratiškai rengiami dokumentai, o paskui stebimasi, kad jie realybėje neveikia“, – sako G. Nausėda.

Daugiau skaitykite - naujienos.lt .

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jankevičius: baudos už vartotojų teisų pažeidimus didės

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius , Vyriausybės pasitarime pristatydamas Teisingumo...

Po dvi dienas trukusio nuosmukio Volstritas atsigauna

Ankstyvojoje trečiadienio prekyboje Volstrito akcijų indeksai atsigauna po didžiulių praradimų...

IKEA planuoja restruktūrizaciją (1)

Tradicinės mažmeninės prekybos sektoriui traukiantis ir elektroninei prekybai vis populiarėjant,...

Smulkiesiems maisto gamintojams rengiami supaprastinti reikalavimai (3)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ( VMVT ), siekdama palengvinti verslo pradžią ir...

Surplys: „vaučeriai“ padės suformuoti tinkamus žmonių įpročius (15)

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad nauja maisto kuponų sistema padės suformuoti...

Top naujienos

Užkalnis. Apie asocialus, čigonus, pašalpinius ir kitus blogus žodžius (58)

Sužinojau, kad žodžio „asocialas“ mūsų vis dar laisvoje, bet sparčiai nelaisvėjančioje...

Po nesėkmės suirzusi Rusija trimituoja: Lietuvą sukaustė baimė (7)

Kremlius trečiadienį pasmerkė „smarkų spaudimą“ dėl Rusijos kandidato į Interpolo...

(Ne)Grįžtu. Į Airiją išvyko jau sulaukusi 50-ies: geriau nei čia savo pensijos net neįsivaizduoju į šalį plūsta vyresni lietuviai (70)

„Gerai, išgersime kavos“, – pasigirsta žodžiai už nugaros Monaghano, miestelio Airijoje,...

Vyriausybė galutinai apsisprendė, kaip kovos su kainomis: „vaučeriais“ naudosis ne visi papildyta 15.05 val.  (477)

Vyriausybės pasitarime pristatytos paruoštos ministerijų priemonės, kaip kovoti su augančiomis...

Greiti pinigai ir Trumpo draugai Laikykitės ten su Andriumi Tapinu (18)

„ Laikykitės ten su Andriumi Tapinu “ aptaria savaitės aktualijas, Kėdainių aktualijas ir...

Eimunto Nekrošiaus bičiulis apie režisierių ištikusias sveikatos problemas: kalba ėjo apie operaciją (11)

Kartu su visa šalimi mylimo ir talentingo režisieriaus gedintys aktorius bei režisierius Adolfas...

Fausta Marija Leščiauskaitė. O jeigu nedaužė, bet santykiai nebuvo laimingi? (108)

„Mes gimėme laikais, kai sulūžusius daiktus buvo įprasta taisyti, o ne išmesti“ – tokios ir...

Kokios pensijos galime tikėtis: ką daryti, kad netektų skursti? (16)

Savaitgalis Druskininkų sanatorijoje, atostogos saulėtoje Ispanijoje, popietės su anūkais vandens...

Šiaulių rajone žuvo pėsčiasis (1)

Trečiadienio vakarą Šiaulių rajone žuvo pėsčiasis.

Neeilinis smurtas prestižinėje Kauno gimnazijoje: apsiginklavęs mokinys daužė paauglį papildyta policijos pranešimu (240)

DELFI pasiekė informacija, kad vienoje prestižinėje Kauno gimnazijoje mokinys kastetu daužė kitą...