Komanditinė ūkinė bendrija „Pagalbos verslui fondas“ įregistruota 2020 metų lapkritį. Ją valdo Finansų ministerijai priklausanti „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ (VIVA), o finansuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos „Valstybės investicinis kapitalas“ (VIKA).
Kaip „Delfi“ pasakojo VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas, fondo steigimo pradžioje valstybė į jį investavo 100 mln. eurų, taip pat suteikė valstybės garantiją dar papildomai 400 mln. eurų obligacijų programai.
„VIKA jau yra sėkmingai išplatinusi dvi emisijas – inauguracinę 30 mln. eurų ir tęstinę 20 mln. eurų, obligacijų paklausa 7 kartus viršijo pasiūlą, trečdalį investuotojų sudarė instituciniai investuotojai iš užsienio rinkų. Kita emisija bus suplanuota atsižvelgiant į sudaromus įmonių finansavimo sandorius, kurių data ir apimtis negali būti iš anksto labai tiksliai nustatyta“, – pasakojo jis.
D. Vilčinskas paaiškino, kad valdydami fondą jie siekia tai daryti efektyviai, todėl investuotojas į jį nukreipia tiek lėšų, kiek einamuoju periodu įmonėms reikia.
„Šiuo tikslu VIKA tik pagal mūsų poreikį išleidžia obligacijų emisijas ir tada pritrauktas lėšas investuoja į fondą.
Reikia paminėti, kad investavimo modelio tvarumą įvertino tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“, ji visai 400 mln. eurų obligacijų programai suteikė reitingą „A“ t. y. VIKA skolinasi tomis pačiomis sąlygomis, kaip skolinasi valstybė. Itin svarbu yra tai, kad ši obligacijų programa yra pripažįstama Europos centrinio banko, kuris galės įsigyti VIKA leidžiamas obligacijas antrinėje rinkoje.
Veikdami šio investavimo modelio sąrangoje, galime struktūruoti patrauklias skolinimo sąlygas verslui ir uždirbti teigiamą investicijų grąžą valstybei“, – nurodė jis.
Viešbučiai ir gamyba
Sausio viduryje VIVA buvo pasirašiusi sutartis su 28 klientais, o jų bendra vertė siekė 157 mln. eurų. Pateikiame visą sąrašą su jų finansavimo būdais ir sutarties sumomis.
D. Vilčinskas komentavo, kad didžiausią dalį fondo portfelio sudaro apgyvendinimo sektorius ir gamyba. „Taip yra dėl labai paprastų priežasčių – apgyvendinimo sektorius yra labiausiai nukentėjęs Lietuvoje, o gamyba yra imliausia investicijoms, ten jaučiamas itin didelis poreikis finansinių srautų subalansavimui, kad įmonės galėtų nestabdyti ir nelėtinti planuotų investicijų“, – paaiškino jis.
VIVA duomenimis, iki šiol viešbučiams teko 39 proc. viso fondo portfelio, gamybai – 33 proc., turizmui, transportui ir paslaugoms po 7 proc., statybai ir maitinimui po 3 proc., o likę 2 proc. – prekybai.
„Per pastaruosius metus matėme, kaip keitėsi verslo poreikis finansavimui. Po patirto pandemijos šoko įmonėms reikėjo pagalbos išlaikant darbo vietas, atsiskaitant su tiekėjais, sumokant mokesčius ir vykdant turimus sutartinius įsipareigojimus.
Metams įpusėjus įmonės stipriai pajuto drastišką žaliavų kainų augimą, sutrikusių tiekimo grandinių padarinius, vis dar atidedami arba lėtai vykstantys užsakymai užsienio rinkose, įmones paveikė pasikeitę gyventojų ir įmonių vartojimo įpročiai, verslas susidūrė su konservatyvesnėmis bankų skolinimo sąlygomis.
Tyrimų duomenims, svarbiausias veiksnys stabdantis verslo investicijas yra neapibrėžtumas dėl ateities, todėl tikėtina, kad pandeminė situacija tikrai gali būti lydima vangesnių verslo investicijų. Fondas suteikia finansavimą įmonėms, kurios apsisprendžia užtikrintai siekti suplanuotų verslo apimčių augimo ir kryptingai tęsti investicijas. Todėl natūralu, kad jau pirmaisiais veiklos metais fondo klientais tapo ir itin pažangios, stiprios, konkurencingos įmonės, kai kurios jų absoliučios sektorių lyderės. Tokių įmonių pasitikėjimas mums yra didelis įvertinimas ir paskata“, – sakė D. Vilčinskas.
Skolina tik su įrodymais
VIVA skolina tik didelėms arba vidutinio dydžio (turinčioms bent 50 darbuotojų) įmonėms. Jos taip pat turi įrodyti, kad be valstybės pagalbos joms kiltų rimtų sunkumų norint tęsti veiklą, o taip pat – kad negali gauti reikiamo finansavimo finansų rinkose.
„Fondas veikia tik ten, kur rinka yra nepakankama, užpildydamas jos netolygumus. Mes bendradarbiaujame su finansų rinkos dalyviais ir galime kompleksiškai pamatyti ir atliepti įmonių poreikius finansavimui. Dažnai nutinka taip, kad įmonėms gaunančioms fondo finansavimą bankai taip pat pasiūlo geresnes sąlygas“, – sakė D. Vilčinskas.
Tačiau būtent dėl veikimo bendroje finansų rinkoje VIVĄ kritikavo M. Dubnikovas.
„Klausimas, ar tokia struktūra yra reikalinga. Ta prasme, ji konkuruoja su privačiais finansavimo šaltiniais ir tai tęsis toliau. Klausimas, ar valstybė turėtų konkuruoti su privačiu sektoriumi. Mano akimis, ne.
Kaip įrodymai surenkami – gali tiesiog kreiptis į banką, kuris nurodo, kad nefinansuoja. Suvokime labai paprastai – valstybė nėra tas instrumentas, kuris turėtų užsiimti skolinimo paslaugomis. Pačioje pradžioje jie teigė, kad finansuos nuo COVID-19 nukentėjusias įmones, bet šiandien finansuoja praktiškai bet ką. Tai tam tikras valstybinio finansavimo instrumentas“, – „Delfi“ sakė jis.
Tuo metu M. Jurgilas akcentavo, kad VIVA, VIKA ir Pagalbos verslui fondas yra unikali struktūra, leidžiant pasinaudoti Europos Sąjungos monetarinės politikos skatinamosiomis priemonėmis.
„VIKA leidžia euro sistemai įlieti pinigų išperkant valstybės leidžiamas obligacijas. Tokiu būdu mes, kaip vokiečiai, kaip prancūzai ir visi kiti, galime pasinaudoti monetarinės politikos skatinamosiomis priemonėmis.
Koks poreikis tam nulemia rinkos sąlygos. 2020 metų kovą situacija buvo labai gąsdinanti. Tada tiek fiskalinis, tiek monetarinis atsakas – ES priemonių paketas nulėmė, kad valstybės pagalba atėjo tikrai dideliu mastu. Tai matėme ir per sumažėjusį įmonių bankrotų skaičių, nors situacija tam tikram verslo segmentui buvo nedėkinga.
Dabar lieka klausimas, ką toliau darysime, kokia skatinamoji politika bus vykdoma, žiūrint į ateitį. Kaip tik dabar valstybėje yra sprendžiamas klausimas dėl nacionalinių įstaigų konsolidavimo, manau, kad tikrai būtų naudinga valstybei turėti įrankį, kuris leidžia su sunkumais susiduriančioms įmonėms neužridenti papildomą skolos naštą, o jas sustiprinti, įliejant subordinuotą kapitalą ar kitas kapitalo priemones. VIVA struktūra tai įgalina“, – komentavo Lietuvos banko valdybos narys.
Tuo metu D. Vilčinskas dar pridūrė, kad per pastaruosius metus įmonės Lietuvoje susipažino su skolinimosi išleidžiant obligacijas galimybe.
„Jau pirmaisiais mėnesiais jautėme, kad įmonėms yra per mažai žinomas toks skolinimosi būdas, vis dar reikia nemažai pasakoti apie šios skolinimosi būdo privalumus. 17 įmonių, mūsų klientų, obligacijas išleido pirmą kartą, tačiau neabejoju, kad dalis jų ateityje pakartos emisijas ir drąsiai skolinsis kapitalo rinkoje. Sunku būtų įsivaizduoti brandžią šalies ekonomiką be aktyvios kapitalo rinkos. Žinoma, visada norisi matyti greitą rezultatą, tačiau šiuo atveju svarbiau bus kapitalo rinkos paskatų kompleksiškumas ir sistemiškumas ją skatinant“, – sakė jis.
Institucinis investuotojas
VIVA vadovas atskleidė, kad jau turėjo pirminius pokalbius su potencialiais papildomais investuotojais į jų valdomą fondą.
„Žinome jų poreikį – investuotojai nori matyti ne tik portfelio klientus, bet investicijų rezultatus, tam 1 metų neužtenka. Augant portfelio apimtims, svarbus mūsų tikslas išliks nepakitęs – investuotojų pritraukimas. Kaip didelį pirmųjų metų įdirbio įvertinimą, jau turime pasiektą susitarimą su reikšmingu tarptautiniu instituciniu partneriu. Apie šį susitarimą planuojame paskelbti dar šį mėnesį“, – sakė jis.
D. Vilčinskas priminė, kad iki VIVA steigimo verslas didžiąja dalimi buvo skatinamas arba subsidijomis, arba itin pigiomis paskolomis.
„VIVA įsteigta tam, kam būtų sukurtas mechanizmas nukreipti ir paskatinti investicijas ten, kur valstybėje yra poreikis, arba tada, kai reikia paruošto investavimo mechanizmo valstybės investicijoms arba investicijų prioritetų įgyvendinimui. Esame pateikę savo siūlymus skatinamojo finansavimo priemonių papildymui, operatyviai skatinti pramonės žaliąją transformaciją, skaitmenizaciją, transporto elektrifikaciją ir kitas tvarumo kryptis, vystyti kapitalo rinką. Valdomomis priemonėmis VIVA galėtų atliepti valstybės poreikius“, – neabejojo jis.
Pavyzdžiui, VIVA strategijoje iki 2023 metų yra įvardinta Korporatyvinio skolinimo (fondų) fondo idėja. D. Vilčinskas „Delfi“ sakė, kad ji yra tik viena iš daugelio.
„Svarbiau yra pats principo užtikrinimas, kad valstybės kuriamos skatinamojo finansavimo priemonės būtų veiksmingos, efektyviai valdomos ir atlieptų visų verslo segmentų poreikius. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad iki šiol veikiančios priemonės didžiąja dalimi yra paremtos subsidijomis ir lengvatomis, nėra efektyviausias būdas naudoti valstybės lėšas bei suteikti pagalbą verslui.
Subsidijos ir lengvatinis finansavimas sukuria tiesioginę naštą valstybės biudžetui, didina valstybės skolą. Žvelgiant į ateitį, skatinamosios finansinės priemonės turėtų būti pagrįstos kaštų naudos analize, atliepti realius verslo poreikius, nebūti biurokratiškai sudėtingos, nekurti papildomos naštos valstybės biudžetui, užtikrintų kuo didesnį papildomų privačių lėšų pritraukimą į skatinamojo finansavimo programas, pasitelkiant institucinius investuotojus.
Lietuvos finansų rinkoje yra reikšmingas kiekis lėšų gyventojų ir įmonių sąskaitose. Aktyvinant kapitalo rinką ir kuriant naujus finansinius instrumentus, šios lėšos galėtų būti įdarbintos ir tvariai kurti pridėtinės vertės grandinę šalies ekonomikai. Lietuvą artimiausiu metu pasieks tikrai ženklios sumos pinigų (pavyzdžiui, per „Green Deal“, RRF, sugrįžtančius ES pinigus) ir tai gali sąlygoti kokybinį ekonomikos augimo potencialo paskatinimą.
Mano nuomone, pagrindinės sritys, kur turime skatinti ekonomikos potencialią yra: pramonės modernizavimas, skaitmeninimas, robotizavimas, investicijos į atsinaujinančius išteklius, transporto elektriktrifikacijos sprendimai, investicijos į inovacijas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų gamybą“, – sakė jis.
Kinijos klausimas
Kalbant apie dėl įtampos su Kinija verslui kylančias problemas, D. Vilčinskas pastebėjo, kad VIVA buvo sukurta tam, jog įgalintų valstybės investicijas ta kryptimi, kur yra jos prioritetas.
„Jei bus realus verslo poreikis ir aiškus valstybės prioritetas teikti skatinamąjį finansavimą įmonėms dėl Kinijos įtampų, mūsų struktūra yra pakankama ir gali būti itin efektyvi tokio poreikio išpildymui. Sprendimus dėl pagalbos verslui priemonių parinkimo priima atsakingos ministerijos, VIVA tik įgyvendina sprendimus“, – sakė jis.
M. Jurgilas sutiko, kad politikos formuotojai pagal situaciją turi nuspręsti, kokių ir kokios formos priemonių reikia.
„Mano subjektyvia nuomone, situacija yra panaši kaip ir COVID-19 šoko kontekste. Tai išorinis šokas, nulemtas tikrai ne mūsų įmonių veiksmų, bet dėl geopolitinės situacijos ir tam tikros užsienio politikos krypties pasikeitimo. Nekvestionuojant tos krypties – tiesiog taip yra“, – pastebėjo jis.
Tačiau M. Dubnikovo vertinimu, šiuo metu specialaus fondo Kinijos klausimu sukurti neišeitų.
„Šiuo metu oficialiai netgi negalime sukurti tokio fondo, kuris padėtų nukentėjusiems nuo Kinijos. Tos įmonės nėra kažkaip registruojamos. Šiuo atveju tai yra tam tikra savęs pateisinimo paieška“, – VIVA svarstymus įvertino jis.
