Birželį, namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei gegužę: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo dalis sumažėjo 4 procentiniais punktais (nuo 20 iki 16 proc.), 32 proc. teigė, kad padėtis pablogėjo (gegužę – 30 proc.).
Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su geguže, taip pat buvo pesimistiškesnės: gyventojų, besitikinčių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimo dalis sumažėjo nuo 18 iki 15 proc., kaip ir praėjusį mėnesį, 24 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės. Birželį 42 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 53 proc. – gana sunku ar sunku (gegužę – atitinkamai 44 ir 51 proc.).
Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn., 59 proc. gyventojų manė, kad ji blogės (gegužę –57 proc.), gerėjimo tikėjosi kas dešimtas gyventojas (gegužę – 14 proc.).
Birželį 27 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 21 proc. – mažiau (gegužę – atitinkamai 29 ir 18 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželį nesiskyrė. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3, kaime – 1 procentiniu punktu.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo numatomų išlaidų tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika vertinimas: gyventojų, ketinančių per artimiausius 12 mėn. didesniems pirkiniams išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 17 iki 24 proc., ketinančiųjų išleisti daugiau sumažėjo nuo 29 iki 26 proc.
Birželį, palyginti su geguže, kaimo gyventojai truputį blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas. Kaimo gyventojų nuomonė apie išlaidas didesniems pirkiniams per ateinančius 12 mėn. beveik nepasikeitė.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
Per metus (2022 m. birželį, palyginti su 2021 m. birželiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 14 procentinių punktų. Palyginti su 2021 m. birželiu, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams per ateinančius 12 mėn. ketino išleisti šiek tiek daugiau.
Per metus gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 20 iki 16 proc., manančiųjų, kad padėtis pablogėjo, dalis padidėjo nuo 20 iki 32 proc.
Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 26 iki 15 proc., teigiančiųjų, kad ji blogės dalis padidėjo nuo 11 iki 24 proc.
Per metus gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 22 procentiniais punktais (nuo 32 iki 10 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 33 procentiniais punktais (nuo 26 iki 59 proc.).
Vertindami numatomas išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, 27 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. šiems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 21 proc. – mažiau (prieš metus atitinkamai 24 ir 16 proc.).
Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas
Šalies ekonominės padėties pasikeitimą birželį gyventojai vertino blogiau nei gegužę: 9 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 74 proc. – kad pablogėjo (gegužę – atitinkamai 14 ir 63 proc.).
Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, 53 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 6 proc. – teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (gegužę – atitinkamai 51 ir 7 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 44 proc. gyventojų, 15 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (gegužę – atitinkamai 46 ir 19 proc.).
Birželį, vertindami bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., kaip ir praėjusį mėnesį 52 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. augs, 13 proc. – kad jis mažės (gegužę – 11 proc.).
Namų ūkių pajamų pasikeitimas
Vertindami savo namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., birželį 19 proc. gyventojų teigė, kad jos padidėjo, 11 proc. – kad sumažėjo, 68 proc. – nepasikeitė (gegužę – atitinkamai 21 ir 12 ir 63 proc.).
39 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl padidėjusių socialinių išmokų, 23 proc. – dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 21 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 12 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.
38 proc. gyventojų, kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę to priežastį nurodė darbo praradimą, nedarbą, nuosavo verslo bankrotą, 31 proc. – sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą.
Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 5 proc. teigė, kad pajamų padidėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais (nuo 2021 m. gegužės) didžiausia dalis gyventojų, pajamų padidėjimą siejančių su COVID-19, buvo 2021 m. rugpjūtį – 22 proc., mažiausia – 2022 m. kovą – 6,6 proc.
Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 40 proc. nurodė, kad pajamų sumažėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais didžiausia dalis gyventojų, pajamų sumažėjimą siejančių su COVID-19, buvo 2021 m. gegužę – 78 proc., mažiausia – 2022 m. balandį – 35 proc.
