„Užimtumo tarnyba, išanalizavusi įvairius duomenis ir praėjusiais metais stebėtas tendencijas, mano, kad labiausiai nedarbo pasekmes patirs vyresnio amžiaus asmenys, nes jiems iškritus iš darbo rinkos visada atsiranda daugiau sunkumų grįžti atgal“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo J. Zemblytė.
Kita asmenų grupė, anot jos, yra jaunimas iki 29 metų. Jų registruotas nedarbas per metus išaugo apie 10 procentinių punktų.
„Jie neturi darbo patirties ir jiems šiuo metu tenka konkuruoti su didesnę patirtį turinčiais asmenimis, kurie taip pat ieškosi darbo. Taip pat jie dirbo dažniausiai tuose sektoriuose, kurie patyrė didžiausią poveikį: apgyvendinimo, maitinimo, pramogų sektoriuose“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.
Grįžimas į darbo rinką, jos teigimu, gali užtrukti ir žemą kvalifikaciją turintiems asmenims.
„Tokių asmenų, neturinčių profesinio pasirengimo, pernai išaugo apie 38 proc. Neturint tam tikrų gebėjimų ir įgūdžių situacija, grįžtant į darbo rinką, bus sunkesnė“, – aiškino J. Zemblytė.
Pasak jos, pastaraisiais metais atsirado ir naujų būsimiems darbuotojams keliamų reikalavimų.
„Atsiranda nauji reikalavimai, kurie būtini, norint įsitvirtinti vienoje ar kitoje darbo vietoje. <…> Tai ir komunikaciniai įgūdžiai, gebėjimas bendrauti nuotoliniu būdu, pasiskirstyti užduotis ir pan.“ – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė.
Darbo netekusių asmenų skaičius, anot jos, lyginant regionus pasiskirstęs įvairiai, bet smarkiai išaugo tarp asmenų, kurie anksčiau dirbo apgyvendinimo, maitinimo sektoriuose.
„Tuo tarpu laisvų darbo vietų paslaugų sektoriuose fiksavome apie 25 000 vietų mažiau per metus“, – laidoje „Delfi diena“ sakė J. Zemblytė.
