Bijo dėl vietos rinkų
Anksčiau grūdus eksportavusi per Juodosios jūros uostus, šiandien Ukraina grūdų eksportą vykdo per kitas Europos šalis, tačiau, panašu, kad tam gali kilti iššūkių.
Savaitgalį Lenkija pirmoji pareiškė laikinai uždrausianti žemės ūkio produktų ir kai kurių maisto prekių importą iš Ukrainos.
Teigiama, kad taip nuspręsta siekiant apsaugoti Lenkiją nuo krizės, kurią gali sukelti į šalį plūstantys ir čia užsiliekantys pigesni ukrainietiški grūdai, o tai destabilizuoja rinką ir kelia sunkumų vietos ūkininkams.
Lenkijos valdžia teigė, kad šalis, nors ir palaiko Ukrainą, pirmiausia privalo atsižvelgti į savo interesus.
Į tai sureagavo ir Ukrainos valdžia pareikšdama, kad Lenkijos draudimas prieštarauja esamiems dvišaliams susitarimams dėl eksporto ir paragino pradėti derybas, kad šis klausimas būtų išspręstas, skelbė CNN.
„Suprantame, kad Lenkijos ūkininkai atsidūrė sunkioje padėtyje, tačiau pabrėžiame, kad Ukrainos ūkininkai šiuo metu yra sunkiausioje padėtyje“, – portalui teigė Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerija.
Netrukus panašų sprendimą priėmė ir Vengrija, o prie jos prisijungė ir Slovakija.
„Ukrainos grūdų importas įstrigo Vengrijoje, dėl to kainos sumažėjo maždaug trečdaliu“, – „Aljazeera“ sakė Vengrijos žemės ūkio ministras Sandoras Farkasas bei pridūrė, kad imsis visų reikiamų priemonių, kad ūkininkus apsaugotų nuo galimų rinkos sutrikimų.
„The Guardian“ skelbė, kad apie tokio sprendimo priėmimą svarsto ir Bulgarija. Antradienį „Reuters“ pranešė, kad taip pat ir Rumunijos valdančioji Socialdemokratų partija (PSD) dėl skubaus ukrainietiškų grūdų importo draudimo kreipsis į koalicinę vyriausybę.
Vienašališkus sprendimus priėmusios šalys sulaukė kritikos iš Europos Komisijos.
Buvo teigta, kad prekybos politikos kūrimas nepriklauso nuo atskirų valstybių narių, todėl visiems labai svarbu koordinuoti ir suderinti visus ES sprendimus.
Ministerija: Lietuvoje grėsmės nėra
Kokia situacija yra Lietuvoje, redakcija teiravosi Žemės ūkio ministerijos.
Buvo aiškinama, kad Lietuvoje iš Ukrainos importuoti kviečiai ar kiti javai sudaro labai nedidelę dalį viso grūdų importo, todėl jokios grėsmės dėl galimo jų pertekliaus Lietuvos rinkoje nėra.
„2022 m. kviečių iš Ukrainos buvo importuota už 8 mln. eurų, tai sudarė tik 4 proc. viso kviečių importo.
Didžiausią importo iš Ukrainos vertės dalį šių metų vasario mėnesį sudarė nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas (26,7 proc.), javai (22,0 proc.) ir aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai (17,6 proc.).
Kviečių šių metų sausio-vasario mėnesiais iš Ukrainos importuota beveik 12300 tonų už beveik 3 mln. eurų, tai sudaro tik 8 proc. viso importuotų kviečių kiekio. Importuojami kukurūzai, itin reikalingi pašarams, siekė 25000 tonų, jų vertė – beveik 7 mln. eurų.
Iš Ukrainos per 2023 m. pirmuosius du šių metų mėnesius importuoti kukurūzai sudarė 52,2 proc. visų importuotų kukurūzų kiekio ir 36,8 proc. vertės. Importuotos rapsų ir rapsukų sėklos iš Ukrainos sudarė 93,8 proc. viso šių sėklų importo kiekio ir 76,4 proc. vertės, t. y. 4,4 mln. Eurų“, – skačius vardijo ministerija.
Buvo aiškinama, kad iš Ukrainos importuojamų kviečių apimtys nėra reikšmingos, nes tik nedidelė dalis į ES rinką patenkančių Ukrainos kviečių kiekio pasiekia Lietuvos rinką.
„Suprasdami Ukrainos grūdų eksporto į trečiąsias šalis svarbą, Žemės ūkio ministerija kartu su Susisiekimo ministerija bei kitomis atsakingomis institucijomis aktyviai dirba rengiant pasiūlymo projektą, skirtą Ukrainos kilmės javų tranzitui per Lenkiją ir Lietuvą bei jų eksportui per Klaipėdos jūrų uostą.
Tikimasi, kad artimiausiu metu pavyks sutarti dėl tranzito sąlygų ir didesnė dalis ukrainietiškų javų bus eksportuota į trečiąsias šalis. Pabrėžtina, kad tai neturės jokios įtakos javų importui į Lietuvą, nes suteikiama tik infrastruktūra grūdams, skirtiems eksportuoti už ES ribų“, – teigė ministerijos atstovai.
Maisto kainos didėti neturėtų
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas aiškino, kad, jo nuomone, Lenkijos valdžios sprendimui uždrausti importuoti tam tikras prekes iš Ukrainos įtakos turėjo ne ekonominiai tikslai, tačiau politiniai.
„Šių metų rudenį Lenkijoje bus Seimo rinkimai, kurių metu dabartinė valdančioji koalicija sieks perrinkimo, todėl manau, kad iš dalies šį sprendimą lėmė politiniai rinkimų aspektai. Būtent dėl to dabartinė Lenkijos valdžia pradeda didesnį dėmesį kreipti į vietos verslo poreikį ir vietos rinkos apsaugą“, – svarstė jis.
Kalbėdamas apie kitas, iš paskos su panašiu sprendimu kaimynams pasekusias šalis, ekonomistas tikino, kad jos tiesiog „eina iš paskos“ Lenkijai.
A. Izgorodinas taip pat tikino, kad maisto kainos Europoje dėl tokių šalių sprendimų kilti neturėtų.
„Teoriškai, galėtų, nes ukrainietiška žemės ūkio produkcija yra pigesnė ir jos atėjimas į Europos rinką nemažai padėjo sulėtinti maisto kainų augimą, bet iš kitos pusės, dabar rinkose yra visiškai kitokia situacija nei pernai. Dujų kaina išlieka žema, trąšų kaina biržose mažėja, o tai reiškia, kad maisto kainos Europoje turėtų pradėti trauktis.
Vienintelis aspektas, kuris gali skatinti maisto kainų kilimą yra tai, kad Europoje įsibėgėja atlyginimų kilimas“, – sakė jis.
„Dabar matau didžiausią grėsmę, kad šis Lenkijos politikų vedamas sprendimas iš inercijos kitas europines šalis gali paskatinti užsiimti savo vidaus rinkos protekcionizmu. Čia – didžiausia grėsmė ir manau, kad reikia išlaikyti balansą ir Ukrainai padėti bent jau eksportuoti savo žemės ūkio produktus per ES logistikos grandines“, – pridūrė A. Izgorodinas.
