aA
Įmonės, norinčios įsirengti saulės jėgaines, šilumos siurblius ar pretenduoti į kitokią nedidelės vertės valstybės paramą dabar gauna antausius – per pandemiją jų gelbėjimui mestos lėšos buvo skiriamos su EK nesuderintais instrumentais, dabar pasiekti limitai, ir trejus metus teks laukti, kol į paramą bus galima pretenduoti vėl.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Valstybės pagalba gali būti skiriama dvejopai – arba suderinus su Europos Komisija, arba nesuderinus, tačiau pastarasis būdas, vadinamas „de minimis“, turi limitą – ne daugiau 200 tūkst. eurų įmonei (įskaitant susijusias) per trejus metus.

Šiuo metu per pandemiją gelbėtos įmonės supranta, kad jos dar trejus metus nebegalės naudotis parama energetikos, aplinkos apsaugos ar kitokiems projektams, kurie remiami būtent pagal mažos pagalbos schemą. Per pandemiją, kai įmones teko gelbėti, dalis paramos priemonių nebuvo derinamos su EK – tai išsėmė limitus.

„Yra šimtai įmonių, kurios tiesiog negali kreiptis dėl paramos saulės jėgainėms, šilumos siurbliams, energetiniam efektyvumui didinti ir daugeliui kitų dalykų“, – patikina Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Eurai
Eurai
© Shutterstock

Jis pabrėžė, kad anksčiau 200 tūkst. eurų riba buvo numatyta esant įprastoms veiklos sąlygoms, tačiau pandemijos sąlygoms ši riba nėra pritaikyta. Įmonės į limitus atsirėmė ne dėl savo kaltės ar investicijų į plėtrą, bet dėl pagalbos, kuri kompensavo nuostolius už apribojimus per pandemiją.

Feisbuke dalijamasi negi istorijomis, esą medikams skirti 200 eurų kuponai atostogoms lėmė, kad ligoninė nebegali įsirengti remiamos saulės jėgainėms.

„Pamenate, praeitais metais Vyriausybė apdovanojo gydytojus, kovojusius su pirmąja COVID19 banga, nemokamais kelialapiais į sanatorijas ar poilsio namus? Dabar visa ši parama yra priskaičiuojama prie valstybės pagalbos toms gydymo įstaigoms, kuriose dirbo tie gydytojai ir pagal „de minimis“ taisyklės, šios gydymo įstaigos nebegali pretenduoti į paramą, įsirengiant saulės elektrines ant ligoninių ar poliklinikų pastatų stogų“, – dalijosi Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Tuo metu institucijos gūžčioja pečiais – praeis treji metai, ir vėl bus galima teikti paraiškas dėl paramos.

Džiaugys: stabdomos investicijas į atsinaujinančią energetiką

Saulės energetikos projektus įgyvendinančios UAB „Eternia Solar, LT“ direktorius Andrius Džiaugys pastebi, kad jau dabar dėl „de minimis“ limito stoja tvarūs projektai.

„Ši parama yra labai aktuali pretenduojantiems į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramą. Didžiausia „de minimis pagalba vienam ūkio subjektui per 3 mokestinių metų laikotarpį paprastai gali siekti 200 000 eurų. O tai reikšminga suma planuojat atsinaujinančios energetikos sprendimus. Bet pastaraisiais, pandemijos metais, nemažai įmonių pasinaudojo įvairiomis valstybės teikiamomis lengvatomis – parama už darbuotojų prastovas, darbuotojų testavimas dėl Covid-19 ir pan.“, – sako A. Džiaugys.

Andrius Džiaugys
Andrius Džiaugys
© Asmeninins albumas

Pasak jo, pasinaudojus pagalba, daug įmonių jau pasiekė limitą, o pandemijai atsitraukiant, jos nebegali nukreipti investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius – nebegali pretenduoti į APVA kvietimus.

„Šią problemą vertiname su nerimu, nes parama atsitiesimui po pandemijos, tampa kliūtimi remti tvarias investicijas į atsinaujinančią energetiką. Dabarties problemas spręsti yra svarbu ir būtina, bet tai neturėtų tapti stabdžiu sprendimams ir investicijoms, kurie lems ne tik dabartį, bet ir žalesnę ateitį“, – dėsto A. Džiaugys.

Jam atrodo keista, kad įmonėms valstybė padėjo išsilaikyti per pandemiją, tačiau dabar užkertamas kelias tolesniam augimui, galimybei diegti atsinaujinančios energetikos šaltinius.

„Kuomet yra stabdomos investicijos į atsinaujinančią energetiką, yra lėtinamas bendras valstybės iškeltų tikslų siekimas pereiti prie atsinaujinančių šaltinių atsisakant iškastinio kuro. Susidarius minėtoms aplinkybėms, rangos kompanijos įdarbina mažiau žmonių, kas sąlygoja mažesnį pinigų kiekį valstybės biudžetui“, – paaiškina A. Džiaugys.

Jo nuomone, problemą galima spręsti dviem būdais – arba didinti pagalbos limitą, arba atsinaujinančiai energetikai suteikti išimtį.

APVA: ligoninės gauti paramą gali

Šiuo metu APVA yra paskelbusi kvietimą pretenduoti dėl paramos saulės ir vėjo jėgainėms. Agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius patikina, kad į tokią paramą ligoninės, savivaldybės, mokyklos ir kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos pretenduoti gali, mat joms nėra teikiama valstybės pagalba. Su problemomis susiduria verslas.

„De minimis pagalba aktuali ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams, kurie planuoja teikti paraiškas pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) panaudojimas juridinių asmenų elektros energijos poreikiams”. Didžiausia „de minimis“ pagalba vienam ūkio subjektui per 3 mokestinių metų laikotarpį gali siekti 200 000 eurų“, – paaiškino J. Balkevičius.

APVA vertindama paraiškas, ar skirti finansavimą, tikrina, kiek įmonei suteikta pagalbos, tai daroma naudojantis Konkurencijos tarybos administruojamu registru.

Konkurencijos taryba: po metų ar trejų galės pretenduoti vėl

Konkurencijos taryba (KT) patikina, kad į 200 tūkst. ribą per trejus metus įskaičiuojama ne visa, o tik pagal „de minimis“ reglamentus suteikta pagalba.

„Įskaičiuojama ne tik ministerijų, bet ir savivaldybių, kitų institucijų ar įstaigų, netgi tam tikrais atvejais – valstybinių įmonių, suteikta de minimis pagalba“, – paaiškino KT.

Tačiau KT neturi informacijos, kurios Lietuvoje taikomos pagalbos priemonės buvo priskirtos „de minimis“, o kurios derintos su Europos Komisija. Tokios informacijos nepateikė ir ministerijos.

KT neįžvelgia didelės problemos dėl šiuo metu pasiektų limitų – tai laikina.

„Netgi jeigu konkretus subjektas šiandien yra išnaudojęs jam leistiną „de minimis“ pagalbos ribą, po vienerių, dvejų ar trejų metų (priklausomai nuo to, kada – einamaisiais metais, prieš metus ar prieš dvejus metus – buvo skirta „de minimis“ pagalba) jis vėl galės gauti visą arba dalį „de minimis“ pagalbos ribos“, – paaiškina KT Konkurencijos politikos grupės patarėja Ieva Michailovaitė.

Per COVID-19 gelbėtos įmonės atsimušė į lubas: nebegali gauti paramos saulės ar vėjo jėgainėms
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Anot jos, pagalbą teikiančios institucijos pačios turi galimybę teikti pagalbą ne pagal „de minimis“ schemą, o kaip valstybės pagalbą, kuri į limitą nėra įskaičiuojama.

„KT nėra gavusi oficialios atsakingų institucijų informacijos apie tokios problemos egzistavimą ir, atitinkamai, apie numatomus sprendimo būdus“, – vertina I. Michailovaitė.

Ji pabrėžė, kad reglamentas dėl ribotos mažos pagalbos galios iki 2023 metų gruodžio 31 dienos ir galėtų būti keičiamas vėliau po konsultacijų.

Tačiau KT pripažįsta, kad pernai išmokėtos mažos paramos būta gerokai daugiau, nei kada anksčiau. Jei per 2016-2018 m. mažos pagalbos suma nesiekė 100 mln. eurų, o 2019 m. ji pasiekė 131 mln. eurų, tai pernai Lietuva suteikė daugiau nei 330 mln. Eur „de minimis“ pagalbos.

„Taip pat tikėtina, kad daug „de minimis“ pagalbos bus suteikta ir 2021 m., kadangi jau dabar Lietuva per šiuos metus yra suteikusi virš 102 mln. Eur „de minimis“ pagalbos“, – skaičiuoja KT.

Konkurencijos taryba neturi duomenų, ar kitos šalys yra susidūrusios su analogiškomis problemomis, su kuriomis susiduria į limitus atsirėmusios Lietuvos įmonės.

Per COVID-19 gelbėtos įmonės atsimušė į lubas: nebegali gauti paramos saulės ar vėjo jėgainėms
© DELFI / Josvydas Elinskas

Nors KT administruoja pagalbos registrą, negalėtų atsakyti, kiek įmonių šiuo metu jau pasiekė minėtą 200 tūkst. eurų kartelę. Mat riba skaičiuojama ne konkrečiam ūkinę veiklą vykdančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, bet „vienai įmonei“, kaip ji apibrėžta reglamente – visų susijusių ūkio subjektų grupei. KT neturi informacijos apie įmonių susietumą. Patikrinti, kiek kuri įmonė yra gavusi pagalbos, galima čia.

Janulevičius: ribą reikia bent laikinai padidinti

Tuo metu LPK prezidentas V. Janulevičius patikina, kad pandemijos sąlygomis buvusi 200 tūkst. eurų riba yra gerokai per maža.

„Pandemijos metu yra išskirtinės sąlygos – galima būtų šių metų tiesiog neskaičiuoti“, – siūlo V. Janulevičius.

Jis teigia, kad į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją LPK kreipėsi dėl paramos taisyklių koregavimo, tačiau „klausimas nutilo“.

„Tai labai aktuali problema, aš manau, kad didžioji dauguma didesnių įmonių jau yra pasiekusios tą ribą ir išnaudojusios limitą. Mūsų žiniomis, kai kurios šalys Rytų Europos bloko šalys pasididino tą limitą būtent pandeminiam ir popandeminiam periodui. O mums tenka laukti tris metus, kad vėl tie patys 200 tūkst. eurų atsistatytų“, – sako V. Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius
Vidmantas Janulevičius
© DELFI / Josvydas Elinskas

Jis vertina, kad laikmetį daug labiau atitiktų 600 tūkst. eurų limitas, tačiau tam reikėtų institucijų dėmesio.

„Problema, kad visos įmonės, kurios turėjo ir prastovų dėl COVID-19, jos seniai išnaudojo tą paramą. Nes į ją įtraukiama ir atlyginimų padengimo dalis, ir nuomos padengimo dalis. Dabar įmonės pretenduoti negali, o pinigai lieka nepanaudoti, nors priemonės yra tikslingos, atitinkančios ES dvasią dėl energetinio efektyvumo ir anglies dioksido pėdsako mažinimo. Šį laikotarpį tiesiog reikėtų išimti ir jo nevertinti“, – svarsto V. Janulevičius.

Pasak pramoninkų atstovo, problema aktuali ne tik stambiosioms įmonėms, tačiau į lubas galėjo atsiremti ir nedideli verslai, pvz., restoranai, ūkiai, kaimo turizmo sodybos ar pan.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.0000
Verslas PliusEdgaras Savickas

Su Baltarusija visiškai sąsajas nutraukiantis „Audimas“ atlieka paskutinius veiksmus: gamykla stovi tuščia

Lietuvoje populiari sportinės aprangos įmonė „ Audimas “ prasidėjus karui Ukrainoje nutraukė...

Nesutaria dėl Taivano: verslas dirbti nori, tačiau vis dar nerimauja dėl Kinijos praradimo (3)

Prekybai tarp Lietuvos ir Taivano augant, verslo atstovas dar neskuba džiaugtis. Anot jo, Kinijos...

Dešimtys tūkstančių gyventojų bus priskirti nepasirengusiems dirbti: kyla klausimų dėl naujos tvarkos (1)

Seimui pritarus Užimtumo sistemos pakeitimams, tarnyba jau ruošiasi skirstyti bedarbius į...

JAV įvedė sankcijas Rusijos bankams, teikiantiems paslaugas Šiaurės Korėjai

JAV penktadienį dėl Šiaurės Korėjos paleistų raketų įvedė naujas sankcijas, tarp jų – ir...

„Snaigės“ apyvarta šiemet krito 20 proc. iki 5,6 mln. eurų

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos...

Top naujienos

Delfi Plius DELFI

Dėl pareiškimo apie pasikėsinimą į Putiną analitikai turi savo versiją: gandas jau plinta (2)

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pirmininkas Kyrylo Budanovas...

Nauja žemės reforma kaitina aistras: vieni vadina istoriniu pasiekimu, kiti įspėja dėl korupcijos

Gegužę Seimui pateiktame įstatymų pakete numatyti keli reikšmingi pokyčiai: Nacionalinė...

Mirė žurnalistas ir rašytojas Laimonas Tapinas

Šeštadienį eidamas 78-uosius metus mirė Lietuvos žurnalistas, rašytojas, vertėjas, kino...

Delfi PliusEglė Gatelytė

„Dėl Ukrainos tampame pajuokos objektu“: vokiečių atsargos pulkininkas garsiai ištarė jau seniai sklandantį įtarimą (6)

„ Karas Ukrainoje labai dinamiškas, Rusijos kariuomenė bando apsupti didžiuosius miestus...

„Real“ triumfas finale – supermenas Courtois nupūtė visus „Liverpool“ smūgius

Geru pusvalandžiu vėliau šeštadienį prasidėjusiame UEFA Čempionų lygos finale Paryžiaus...

Lietuviai dovanos Ukrainai garsųjį droną „Bayraktar“: surinkti 5 mln. eurų (20)

„Laisvės TV“ šeštadienį surinko reikiamą 5 mln. eurų sumą dronui „ Bayraktar “, kuris...

Kitos savaitės pradžiai – sinoptikų prognozė: kada trauksis lietus (1)

Sekmadienio orus lems slėnys. Bus gana niūriu, bet tiek naktį ir dieną pasirodys ir pragiedrulių....

Po laidotuvių – siaubinga egzekucija kapinėse prie Vilniaus: tai buvo tikras šėtoniškas vakarėlis (N-18) (2)

Tai buvo tikras šėtoniškas vakarėlis, kurį du vyrai surengė savo gimtojo kaimo kapinaitėse –...

Karas Ukrainoje. Rusija skelbia užėmusi strategiškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje Ukraina: mūšiai dėl Lymano tebevyksta

Jau 94-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino...

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Šilumos ir egzotikos ieškantiems siūlo prisiminti saulėtą šalį: čia patiks ne tik kainos, bet ir požiūris į lietuvius

Pakalbėkime apie atostogas. Ant mūsų slenksčio jau stovi vasara, tačiau dieną, kai yra rašomos...