„Rudeniop gavau pasiulymą prižiūrėti vaikus švedų šeimoje ir tvarkyti jų namus, tad mano planuoti 2–3 mėnesiai Švedijoje užsitęsė. Juolab kad Lietuvoje turėjau sunkiai sergančią mamą, kurios gydymui reikėjo pinigų“, – sprendimą likti svečioje šalyje prisimena pašnekovė.
Ji pasakoja vaikus turėjusi užimti po mokyklos ir mokyti juos piešti, nes buvo baigusi dailės mokyklą. Na, o vaikai merginą mokė švedų kalbos. Perkąsti svetimą kalbą pavyko gana greitai, kaip ir priprasti prie vietos tradicijų bei kultūros. Visa tai, pasak V. Meidutės-Strazdauskienės, neatitolino nuo gimtinės. Priešingai, tik sustiprino lietuvišką identitetą.
Korespondentė tapo verslo konsultante
„Pramokusi kalbą įstojau į aukštąją Malmės mokyklą studijuoti tarptautinių santykių. Kaip tik tada gyvenimas Švedijoje įgavo pagreitį – pradėjau laisvai kalbėti švediškai, įgijau pasitikėjimo savimi, atsirado darbo kontaktų ir patirties. 2008-aisiais man buvo pasiūlyta tapti Lietuvos radijo korespondente Švedijoje. Tai tikriausiai ir buvo mano konsultacijų verslo pradžia“, – entuziastingai pirmuosius karjeros žingsnius prisimena pašnekovė.
„Studijuodama dirbau vertėja. Tai padėjo geriau pažinti švediškas įstaigas ir kaupti žinias. Be to, ir radijo korespondentės užduotys plėtė akiratį. Tokios kaip verslo idėjos niekada ir nebuvo. Laikui bėgant man tiesiog prikibo informacijos centro etiketė, o telefonas nenutilo nuo tautiečių skambučių su įvairiais pagalbos prašymais, – kaip kaupiama patirtis vedė verslo link, pasakoja V. Meidutė-Strazdauskienė. – Atidaryti verslo konsultavimo įmonę paragino vyras Nerijus, kai po motinystės atostogų pradėjau galvoti, kokio darbo norėčiau. Jis pasakė: „Kam tau ieškoti darbo, kai turi tiek klausimų iš lietuviškų įmonių? Pažiūrėk į tai kaip į darbą, o ne į laisvalaikį.“
Taip, pasak pašnekovės, keletą metų brandinta idėja buvo realizuota prieš metus: „Konsultanto darbe pradžia visada yra investavimas į save. Šiuo atveju – žinių ir kontaktų bazė. Įstatymai ir taisyklės nuolat keičiasi ir tai, ką aš žinojau prieš pusmetį, dabar yra sena informacija, kurios negaliu suteikti klientams. Reikia būti smalsiai ir domėtis abiejų šalių ir ES ekonomika, politika, kultūra. Tad įpratau nuolat mokytis.“
„Pradžioje siūliau tik vertimų ir įvairių įstaigų dokumentų pildymo paslaugas. Vėliau nusprendžiau koncentruotis tik į statybų sritį, nes ji man įdomiausia. Pasiūla išaugo iki verslo susitikimų, konferencijų organizavimo ir vertėjavimo jose.
Taip pat atstovauju savo klientų įmonėms sprendžiant klausimus su darbo profsąjungomis, mokesčių ar darbo inspekcija. Rengiu intensyvius švedų kalbos kursus Lietuvoje ir Švedijoje, orientuotus į darbo sferą. Naujausios paslaugos – darbo saugos kursai lietuvių kalba“, – visą paslaugų asortimentą dėsto pašnekovė ir patikina dirbanti viena.
Pasak jos, kai darbų ypač prisikaupia, pagelbsti keletas vertėjų. O pagrindiniai moters darbo įrankiai – kompiuteris, telefonas ir automobilis, tad didelio pradinio kapitalo nereikėjo. Pagrindinė investicija – internetinė svetainė, tačiau ji didelės vertės kol kas nesukūrė. Mat šiame versle rekomendacijos keliauja iš lūpų į lūpas.
Jaunimui – maži mokesčiai, kitiems – dideli
Nesudėtinga jauniesiems verslininkams ir su patalpomis darbui. Pasak pašnekovės, jei reikalingas tiesiog biuras, jį galima rasti ir miesto centre, ir pramoniniuose rajonuose. Kiek sunkiau rasti gamybos patalpas. Tačiau viskas Švedijoje derinama nuomos sutartimis ar net išankstiniais mokėjimais keletą mėnesių į priekį, kad nebūtų neaiškumų.
„Švedija ilgai gąsdino verslininkus kaip vienų didžiausių mokesčių šalis pasaulyje, tačiau ši tendencija keičiasi. Skatinant verslumą mokesčiai mažinami. Labai brangu Švedijoje būti darbdaviu. Abstrakčiai sakant, 60 proc. darbuotojui mokamo atlyginimo sumos darbdavys sumoka mokesčių inspekcijai. Atleisti darbuotoją taip pat sudėtinga, tam reikia svarios priežasties. Daugiau kaip 90 proc. švedų yra darbo profsąjungų nariai, tad už juos kovoja šių organizacijų juristai.
Pradedančiam verslininkui, kuriam būtina turėti darbuotojų Švedijoje, rekomenduoju rinktis terminuotąją sutartį, kad neįsipareigotų didelėmis išmokomis darbuotojui, kol verslo sėkmė nėra garantuota“, – su situacija supažindina visa tai puikiai išmananti V. Meidutė-Strazdauskienė.
Verslas veiks ir grįžus į Lietuvą
Nepaisant didelių mokesčių ir visiškai kitokios sistemos nei Lietuvoje, pašnekovė Švedijoje įsitvirtino. Pasak jos, sistema jau aiški, klientai žinomi. „Mano klientai yra didesnės Lietuvos statybų įmonės, kurios planuoja įsitvirtinti arba išlikti Švedijos rinkoje. Nuo metalo, betono konstrukcijų iki kranų nuomuotojų.“
Paklausta apie konkurentus, pašnekovė neslepia – pasitikėjimas yra raktas į sėkmę: „Internetinėje erdvėje esu mačiusi panašių veiklų, tačiau ko nors konkretaus nežinau. Mano verslas neveiktų be abipusio kliento ir konsultanto pasitikėjimo, tad konkurencijai nepakanka pigesnių paslaugų, tai būtų asmenybių konkuravimas. Su kiekvienu klientu dirbu kaip su savo įmone, kartais paprasčiausias kelias sistemoje nėra palankiausias mano klientui, tokiu atveju būtina žinoti išimtis ar ieškoti kitų sprendimų.“
O kaip Švedijos gyventojai žiūri į svetimšalius verslininkus? „Per 13 metų, praleistų Švedijoje, nesu susidūrusi su neigiamu požiūriu. Visos svetimšalių baimės grįstos informacijos trūkumu. Aš išdidžiai sakau, kad esu iš Lietuvos, ir savo šaliai atstovauju kiekvieną dieną apie tai nesusimąstydama: tvarkingai vairuoju, sveikinuosi, nepamirštu padėkoti. Paneigdama paplitusias kalbas apie svetimšalių diskriminaciją Švedijoje galiu pasakyti, kad dažniau patiriu malonių išgyvenimų dėl to, kad nesu švedė“, – džiaugiasi verslininkė.
V. Meidutė-Strazdauskienė pasakoja, kad profesionalus įdirbis ir šalies verslo sistemos bei kultūros išmanymas dabar leistų ne tik puikiai darbuotis gyvenant Švedijoje, bet ir Lietuvoje.
„Turime planų su šeima grįžti gyventi į Lietuvą, nėra jokios baimės, kad galiu prarasti verslą. Kai yra įdirbis, nelabai svarbu, kurioje šalyje gyveni. Tik reikėtų priprasti dažniau keliauti tarp Lietuvos ir Švedijos.“
Svarbiausia – kantrybė ir žinios
„Pradedantiesiems verslininkams palinkėčiau kantrybės, kol ras pirmąjį švedą klientą ar užsakovą. Tai gali užtrukti mėnesių mėnesius, mat jiems svarbu rekomendacijos ar darbas, atliktas Švedijoje. Nors klientas yra malonus ir daug žadantis per verslo susitikimą, jis be jokių skrupulų gali parašyti elektroninį laišką, kad prekes ar paslaugas pirks iš vietinio tiekėjo. Jaunam verslininkui tokio atsakymo nereikėtų priimti asmeniškai, – pataria visa tai pajutusi verslininkė. – Pradedantiems verslą Švedijoje taip pat rekomanduoju viską sužinoti apie darbo saugos, aplinkosaugos, darbuotojų socialinio draudimo reikalavimus, mokesčius ir kita. Klientui nepatiks, jei atrodysite nustebęs dėl jam savaime suprantamų dalykų. O išmokti keli švediški žodžiai, susiję su verslu, atsipirks šiltomis klientų šypsenomis.“
Naujame „BZN start" mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių ir naudingų istorijų: VERSLO ISTORIJA apie „NFQ“ (vienos didžiausios Baltijos šalyse IT įmonių) įkūrėją Darių Lebedzinską. Numeryje pristatoma apklausa apie tai, su kokiais sunkumais susiduria žmonės ketindami pradėti naują verslą? Taip pat pristatomos verslininkų klaidos, verslo pradžios žingsniai, finansavimas, patarimai. Pamatysite kūrybingiausias pasaulio reklamas, sužinosite apie valstybės teikiamą paramą verslui, naujausias finansines priemones, atsiskaitymų verslo sąlygas ir kitą naudingą informaciją.
