Vyriausybės pristatytame reformų plane siūloma pakeisti su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą. Padidintas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir „Sodros“ įmokos būtų skaičiuojamos nuo visos darbo vietos kainos, o ne nuo atlyginimo „ant popieriaus“, kaip yra dabar.

Vis dėlto individualią veiklą vykdančių asmenų apmokestinimas, neturėtų keistis, ne kartą viešai žadėjo finansų ministras Vilius Šapoka. Tai reiškia, kad pagal darbo sutartį ir individualios veiklos pažymą dirbantis žmogus mokės skirtingus mokesčius – pirmieji naujai, pastarieji pagal dabar galiojančią tvarką.

Jeigu dviejų rūšių pajamas gaus tas pats žmogus, nuo jų jis mokės du arba tris skirtingus GPM: 15 proc., 21 proc. ir 25 proc. (už tą pajamų dalį, kuri viršys 10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Veikiausia, jo neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) taip pat bus skaičiuojamas dviem skirtingais būdais.

Toks žmogus taip pat mokės kelis skirtingų dydžių „Sodros“ įmokų tarifus: 18,5 proc. pajamoms pagal darbo sutartį, o pajamoms už individualią veiklą – 29,8 proc. arba 30,8 proc. (jeigu kaupia pensiją) ir 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Kaip žinoma, PSD skaičiuojamas nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Taigi, priėmus reformas turėsime ir du MMA.

Viena mums įprasta bus naudojama skaičiuoti įmokas vykdantiems individualią veiklą pagal seną tvarką. Ir antrą, kuris bus naudojamas apskaičiuoti įmokas darbuotojams, kurie nedirbą visą darbo dieną (t. y. nustatytoms „Sodros“ įmokų grindims).

Kaip sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims po pertvarkos 2 proc. bus sumažintas „Sodros“ įmokų tarifas. Kadangi vykdantiems individualią veiklą jis nemažės, tai vieni gyventojai už tą patį draudimą „Sodrai“ mokės daugiau, kiti – mažiau.

1 apskaitos vienetas (AV), kuriais jau skaičiuojamos pensijos, vieniems kainuos daugiau, kitiems – mažiau. Apskaitos vienetai skaičiuojami kaip individualaus asmens uždirbto ir šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykio.

Kadangi individualios veiklos pajamos bus skaičiuojamos ir apmokestinamos pagal seną tvarką, tai jos bus lyginamos su įprastu, dabartiniu VDU „ant popieriaus“. Atlyginimai pagal darbo sutartį bus prilyginti jų darbo vietos kainai, taigi, veikiausia turėsime ir antrą, naują VDU.

Daugelis išmokų yra susietos su MMA arba VDU, jeigu bus įvesta po du šiuos dydžius, neaišku, kaip bus perskaičiuotos ir visos išmokos – veikiausia, dalis jų pagal seną tvarką, o kita dalis – pagal naują.

Dar viena siūloma permaina – pensijų kaupimas privačiuose fonduose. Vietoje dabartinės kaupimo formulės 2+2+2, kur po 2 proc. kaupimui pervedama iš „Sodros“, darbuotojo atlyginimo ir valstybės biudžeto, siūloma formulė 4+2, kur 4 proc. bus darbuotojo algos dalis, o 2 proc. – iš valstybės biudžeto.

Vis dėlto pastaroji formulė pateikta atsižvelgiant į dabartinę atlyginimo skaičiavimo tvarką (t. y. šie procentai taikomi atlyginimui „ant popieriaus“). Kadangi po reformos atlyginimo dydis bus lygus darbo vietos kainai, tai nauja kaupimo formulė bus kitokia nei skelbiama dabar – veikiausia 3+1,5.

Pristatant reformas pranešta, kad visi dirbantieji iki 40 metų bus automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą, jeigu nepateiks prašymo to nedaryti. Tačiau kol kas visiškai neaišku, kaip ir koks konkretus pensijų fondas ir konkreti fondų valdymo bendrovė bus parinkta tokiam žmogui, kuris bus automatiškai įtrauktas į kaupimą.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė informavo, kad tai nuspręs Lietuvos bankas. Esą žmogui bus parinktas pelningiausias fondas.

Kam to reikia ir kam naudinga

Trečiadienį detaliau pristatydamas permainas žiniasklaidai L. Kukuraitis tikino, kad jos padės kovoti su pensininkų skurdu ir užtikrinti didesnes pensijas ateityje.

Kaip didžiausią naujos kaupimo sistemos privalumą jis įvardijo tai, kad ateityje kaupiant privačiai nemažės būsima „Sodros“ pensija ir taip nebus prišinamos dvi sistemos.

„Dalyvaujant kaupime 4+2 pensijos pakeitimo norma (pensijos ir buvusio atlyginimo santykis, – red. past) galėtų siekti apie 50 proc.“ – kalbėjo ministras.

Anot jo, automatiškai gyventojai bus įtraukti pagal aiškų valstybės kvietimą tam, kad būtų užtikrinta kuo oresnė senatvės pensija. Artėjant prie datos, kada turės bus įtraukti (dabar planuojama 2019 m. pradžia) į kaupimą, gyventojai galės pareikšti valią atsisakyti dalyvauti kaupime. Po minėtos datos bus dar keli mėnesiai kada jis galės apsigalvoti. Jeigu neatsisakys kaupti, jis kaups automatiškai iki senatvės.

„Jeigu žmogus tris kartus atsisakys, suprasime, kad jis nenori kaupti ir daugiau nebesikabinėsime“, – aiškino L. Kukuraitis.

Jo teigimu, automatinis įtraukimas būtinas, kad senatvėje žmonėms būtų užtikrintos pakankamos pajamos.

Anot ministro, siekiant, kad kaupiantiems būtų užtikrintos didžiausia kaupimo nauda, pensijų fondų valdymo mokestis bus sumažintas iki 0,5 proc. jų vidutinės metinės vertės.

Taip pat bus pereita prie gyvenimo ciklo kaupimo būdo, kai gyventojui senstant jo turtas bus automatiškai perkeliamas į mažesnės rizikos fondą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (114)