Praėjusiais metais antrosios pakopos pensijų fondai, kurių dalyviai yra daugiau kaip milijonas lietuvių, investavo pelningai. Tačiau kam tai naudingiau – gyventojams ar jų turto valdytojams?
© DELFI / Andrius Ufartas

Ketvirtadienį Lietuvos bankas paskelbė, kad 2017 m. pabaigoje visų II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 2,911 mlrd. Eur.

Nuo praėjusių sausio iki gruodžio fondų turto vertė iš viso padidėjo beveik 424 mln. Eur. Šį padidėjimą labiausiai lėmė 170,2 mln. Eur, pervestų iš „Sodros“, 83,2 mln. Eur, pervestų iš valstybės biudžeto ir 84,4 mln. Eur, kuriuos gyventojai pervedė kaip dalį savo atlyginimo.

Fonduose grynieji pinigai nelaikomi, už juos perkami įvairūs vertybiniai popieriai. Dėl investicijų į juos pensijų fondų vertė per praėjusius metus padidėjo 85,9 mln. Eur. Taigi, savo darbu fondų valdytojai būsimų pensininkų vertę per metus padidino maždaug 3,5 proc.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. gruodį Lietuvoje metinė infliacija siekė 3,9 proc. Vadinasi, palyginti su ja, reali pensijų fondų dalyvių turto vertė per praėjusius metus sumažėjo.

Pensijų fondų valdytojus prižiūrintis Lietuvos bankas to nesureikšmina.

„Kaupiant pensijai svarbiausias yra dešimtmečius trunkančio kaupimo rezultatas. Todėl kaupiantiesiems svarbu ne tik domėtis atskirų metų rezultatu, bet ir nepamiršti patikrinti, kaip fondui sekėsi per ilgesnį laikotarpį, kokią įtaką rezultatams turėjo fondams taikomi mokesčiai.

Tam puikiai tinka Lietuvos banko skelbiamas specialus pensijų fondų grąžos rodiklis – vidinė grąžos norma“, – komentavo Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Juškevičienė.

Lietuvos bankas nelygino metinės infliacijos ir kiek fondai uždirbo tik investuodami. Esą vartotojų kainų indeksas (pernai jis buvo 3,7 proc.) buvo mažesnis nei pensijų turto prieaugis, apskaičiuotas kartu su jiems pervestomis įmokomis (4,5 proc.).

Geriau lyginti su atlyginimų pokyčiu

Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka sutiko, kad ilguoju laikotarpiu pensijų fondo turėto vertė gali augti greičiau nei infliacija. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad kur kas svarbiau vertės pokyčius lyginti su darbo užmokesčio pasikeitimais.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Lyginti su infliacija galima, bet jie iš karto paaiškins, kad trumpalaikis rezultatas nėra toks reikšmingas. Ir tai yra tiesa. Rinkos svyruoja ir gali būti, kad tą laikotarpį neviršys infliacijos, o kitais metais ją viršys 2 ar 3 kartus. Man atrodo, kad tai nėra reikšmingas rodiklis, bet iš trumpų laikotarpių susidaro ir ilgi“, – svarstė pašnekovas.

Vis dėlto, jo įsitikinimu, pensijų fondų rezultatus reikėtų lyginti ne su kainų augimu.

„Kaupimo fonduose paskirtis nėra aplenkti infliaciją, tačiau užtikrinti pajamas senatvėje. Tos pajamos turėtų būti vertinamos pagal tai, kaip kinta atlyginimai. Senatvėje gyvenant iš pensijos pragyvenimo lygis turėtų būtų susietas su dirbančių žmonių gyvenimo lyginiu, kuris didžia dalimi priklauso nuo darbo užmokesčio.

Taigi turto prieaugį būtų korektiškiau lyginti su to laikotarpio nominalaus atlyginimo augimu. Tai būtų reikšmingas kriterijus, nes taupoma ne šiaip sau, nusipirkti šaldytuvą ar automobilį. Infliacija parodo, kad tie daiktai brangsta greičiau negu didėja tavo turto vertė. Čia taupoma pensijai, pragyvenimo lygio užtikrinimui senatvėje. Taigi korektiškiausia būtų lyginti su to laikotarpio atlyginimo augimu, o palyginę matytume, kad fondų rezultatai dar prastesni“, – komentavo R. Lazutka.

Jo įsitikinimu, kaupimas pensijų fonduose neturėtų būti finansuojamas „Sodros“ ar valstybės biudžeto lėšomis. Esą tai turėtų būti daroma asmeninėmis lėšomis.

„Privačios pensijos yra privačios dėl to, kad finansuojamos iš privačių pinigų. Tada jau antraeilis dalykas, ar juos įmoka darbuotojas, ar darbdavys. Vietoje visos algos, jis galėtų dalį pinigų įmokėti į pensijų fondą, kaip yra vakaruose. Bet tai yra privatūs to žmogaus pinigai.

Kaupimą finansuoti iš valstybės pinigų negerai. Vieni žmonės kaupia, kiti nekaupia, o iš valstybės ar visų pinigų bus remiama tik dalis žmonių, tai kaip pagrįsti tokį neteisingumą? Mokesčius sumoka visi, o pinigai taupyti atiduodama tik daliai. Tai nėra korektiška. Kai mes mokame mokesčius ir išlaikome kariuomenę, tai ji saugo visus. O čia toks perskirstymas – vieniems naudingiau, kitiems ne taip naudinga“, – aiškino profesorius.

Jo vertinimu, finansuoti kaupimą iš valstybės biudžeto yra teisingiau nei tik iš „Sodros“, kadangi jos mokamos pensijos šiuo metu ir taip yra mažos: „Tarp pensininkų skurdas paplitęs labiau nei tarp kitų grupių. Pensijos yra mažos ir jas reikia didinti. Ir iš „Sodros“ paimti dalį pinigų negerai.“

Fondai teigiamai vertina rezultatus

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) vadovas Šarūnas Ruzgys įsitikinęs, kad Lietuvos bankas paskelbtoje apžvalgoje pateikė objektyvius duomenis apie pensijų fondų investavimo rezultatus.

Šarūnas Ruzgys
Šarūnas Ruzgys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Norime atkreipti dėmesį į vieną detalę – Lietuvos bankas ir LIPFA nevienodai traktuoja iš investicinės veiklos uždirbto turto dydį. Mes įtraukiame ir metų eigoje išmokėtą sumą kaupiantiesiems, nes ji taip pat buvo uždirbta iš investicijų veiklos, todėl mūsų vertinimu, pensijų fondai uždirbo 106,4 mln. eurų, o fondų grąža, atskaičius mokesčius siekė 4,5 proc. (neatskaičius mokesčių – apie 5,3 proc.) ir viršijo pernykštę infliaciją – 3,9 proc.

Neįskaičiuodamas lėšų, išmokėtų dalyvavimą fonduose baigusiems asmenims, Lietuvos bankas 2017 m. investicinės veiklos uždarbį vertina 85,98 mln. eurų, tačiau pačių fondų investicinę grąžą nuo metų pradžios taip pat fiksuoja 4,5 proc.“, – aiškino vadovas.

Anot jo, asociacija nekaupia ir neanalizuoja pensijų fondų valdymo bendrovių finansinių duomenų, taigi, negali jų komentuoti.

Teisės aktais numatyta, kad atskaitymai iš pensijų fondų dalyvių apima turto valdymo mokestį, kuris yra nuo 0,4 proc. iki 1 proc.

„Nors viešojoje erdvėje bandoma šį mokestį kvestionuoti kaip nepagrįstą, tačiau būtų sąžininga pažymėti, jog nemaža šių atskaitymų dalis yra pervedama ar sumokama „Sodrai“, nepriklausomą auditą atliekančiai įmonei, depozitoriumo paslaugas teikiančioms įmonėms, finansinių priemonių prekybos tarpininkavimo paslaugų teikėjams, dengiamos valiutų konvertavimo bei kitos išlaidos. Kitaip tariant, mokestis padengia būtinąsias išlaidas ir neturėtų būti traktuojamas kaip gryno pelno šaltinis“, – komentavo Š. Ruzgys.

Jo teigimu, Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis rodo, kad Lietuvos pensijų fondų valdymo įmonių atskaitymai ir sistemos efektyvumas yra geresnis, palyginti su Latvija ir Estija.

Lietuvos banko duomenimis, 2017 m. į akcijas investuojančių fondų, grąža siekė vidutiniškai 9,2 proc. Puo metu Pasaulio akcijų indekso MSCI World Net Total Return grąža, skaičiuojant eurais, pernai siekė 7,51 proc.

Dalį lėšų į turto vertės išsaugojimui skirtas obligacijas kreipiančių vidutinės akcijų dalies pensijų fondų grąža praėjusiais metais sudarė 4,9 proc., o mažos akcijų dalies pensijų fondų – 2,2 procento.

„Neigiamų palūkanų aplinka veikė taupymo instrumentus, kurie pernai nebuvo pelningi - konservatyviai investuojančių pensijų fondų investicinių vienetų vertė vidutiniškai sumažėjo 0,6 procento. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad investavimas kapitalo rinkose yra neatsiejamas nuo tokių galimų trumpalaikių svyravimų ir, kaip minėta, pensijų dalyviams yra aktualesni ilgesnio laikotarpio rezultatai. Konservatyvaus investavimo pensijų fondai per daugiau kaip 10 metų pensijai kaupiantiems asmenims uždirbo teigiamą grąžą – jų ilgalaikės vidutinės metinės vidinės grąžos rodiklis siekia nuo 0,95 proc. iki 4,08 proc.“ – vardijo asociacijos vadovas.

Lietuvoje investuojama nedidelė dalis

Per praėjusius metus tik kiek daugiau nei 22 proc. būsimų pensininkų lėšų buvo investuota pačioje Lietuvoje, o likusi dalis iškeliavo į užsienį: 20,73 proc. investuota JAV, 5,22 Latvijoje, po daugiau nei 3 proc. Kinijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje.

2017 m. pabaigoje II pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius pasiekė 1,289 mln.

Pensijų fondų valdymo įmonių pajamos tiesiogiai nepriklauso nuo jų pasiektų rezultatų. Pensijas kaupiantys gyventojai už jų turto valdymą moka nuo 0,4 proc. iki 1 proc. turto valdymo mokestį, kuris skaičiuojamas nuo vidutinės vertės.

Tai reiškia, kad fondai gali nieko neuždirbti fondų dalyviams, tačiau vis tiek gauti didesnes pajamas vien dėl to, kad fondų vertė padidėja, kai pinigai į juos pervedami iš „Sodros“, valstybės biudžeto ar pačių gyventojų.

1 proc. nuo 2,911 mlrd. Eur, kiek vertinamas fondų turtas, būtų 29,1 mln. Eur.

Lietuvos bankas neskelbia, kiek pelno pernai uždirbo pačios pensijų fondų valdymo įmonės. Daugelis jų visiškai priklauso didiesiems šalies bankams.

Per 2017 m. „Swedbank“ grynasis pelnas padidėjo 11 proc. ir siekė 112 mln. Eur. SEB banko pelnas pernai buvo 1 proc. mažesnis nei ankstesniais metais ir siekė 93,7 mln. Eur.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daugėja gyventojų, besitikinčių pajamų augimo, rodo tyrimas (2)

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie mano, kad per artimiausius metus jų pajamos augs.

„Revolut“ sulaukė 250 milijonų dolerių investicijos (13)

Finansinių technologijų startuolis „ Revolut “ gavo 250 milijonų dolerių (204,7 mln. eurų)...

„Danske Bank“ patvirtino apie pasitraukimą: ką reikia žinoti klientams? (94)

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „ Danske Bank “ patvirtino planus trauktis iš...

Prasideda 10 mln. eurų investuojančio Norvegijos baldų gamintojo statybos Panevėžyje (29)

Panevėžyje ketvirtadienį įkasama Norvegijos baldų gamybos grupės „Ekornes“ naujos gamyklos...

„Danske Bank“ traukiasi iš Lietuvos (422)

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „ Danske Bank “ Lietuvos filialas...

Top naujienos

Arūnas Milašius. Antras smūgis per sočią senatvę – kaip žlugo planas B (6)

Lietuvos valdžia eilinį kartą sumanė pensijų reformą. Tiksliau nubraukė vienos valdžios...

Pratrūko net Venclova: nenoriu, kad tai būtų siejama su mano vardu (955)

Garsūs intelektualai – Tomas Venclova ir Mindaugas Kvietkauskas – labai nustebo savo pavardes...

Rusijos keršto planas: kai kurie iš JAV išsiųsti rusų diplomatai vykdė šiurpią užduotį (36)

Iš 60 Rusijos diplomatų, išsiųstų iš Jungtinių Valstijų , buvo ir specialiųjų tarnybų...

Telefonų vagystėms atėjo galas: operatoriai žada naujoves (16)

Šalies mobiliojo ryšio operatoriai blokuos vogtus telefonus. Tai reiškia, kad pavogtas telefonas...

„Danske Bank“ patvirtino apie pokyčius: ką reikia žinoti klientams? (94)

Antra pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupė „ Danske Bank “ Baltijos šalyse atsisako...

Istorinis „Žalgirio“ žygis pradžiugino ne tik sirgalius (44)

Istorinis Kauno „Žalgirio“ krepšininkų žygis Eurolygoje džiugina ne tik sirgalius. Rankomis...

Prieš Eurolygą – nauja stipri „Panathinaikos“ ataka: tai – surežisuotas cirkas, ar yra prasmė tęsti seriją? (26)

Atėnų „Panathinaikos“ klubo vadovybė dar kartą itin nuožmiai atakavo Eurolygos turnyro...

Jeffas Bezosas labai neįprastai atsirenka darbuotojus: kaip jūs atsakytumėte į suktus jo klausimus? (118)

Jeffas Bezosas, turtingiausias pasaulio žmogus ir „Amazon“ vadovas, yra pasakęs: „Jau mieliau...

Kurlianskis ginklų nesudeda: inicijavo dar vieną bylą prieš prokuratūrą (27)

Politinės korupcijos byloje papirkimu ir prekyba poveikiu kaltinamas buvęs koncerno „ MG Baltic...

Prieš septynerius metus išjuokta idėja keičia naftos rinką (3)

Per konferenciją Belgijoje prieš septynerius metus elektrinio autobuso idėja buvo sutikta kaip...