Kalbėdama apie pensijų reformą ekonomistė siūlo pasižiūrėti ir į Lenkijos pavyzdį, kuris – pakankamai radikalus.
„Lenkija susidūrė su tomis pačiomis problemomis, kaip ir Lietuva. Lenkijos ZUS (lietuviškos „Sodros“ atitikmuo) patiria deficitus ir ieškoma, kaip užkamšyti skyles“, - kalbėjo analitikė.
Antros pakopa – privaloma
Tiesa, Lenkijos antrosios pakopos pensijų fondų istorija šiek tiek skiriasi nuo lietuviškos versijos. Lenkija antrą pensijų kaupimo pakopą įsivedė 1999 m. (Lietuvoje – 2003 m.). Į privačius pensijų fondus buvo pervedami 7,3 proc. darbo užmokesčio (Lietuvoje pradėta nuo 2,5 proc. ir vėliau pasiekė 5,5 proc.). Be to, Lenkijoje nuo antros pakopos pensijos kaupimo galėjo išsisukti tik gimusieji anksčiau nei 1968 m., tuo metu Lietuvoje gyventojai gali pasirinkti, ar jungtis prie antros pakopos, ar ne.
„Ištikus ekonomikos sunkmečiui tiek Lietuva, tiek Lenkija pamatė, kad vietinės „sodros“ nepaveža – yra įsipareigojimai, kurių negali įvykdyti. Buvo sumažinti įmokų tarifai – Lenkijoje iki 2,3 proc. Šiandien jie vėl pakelti iki 2,8 proc.”, - pasakojo ekonomistė.
Lenkai šiuo metu svarsto tris alternatyvas dėl privačių pensijų fondų:
1. Lenkija gali nurašyti visus valstybės vertybinius popierius, kurie yra antros pakopos pensijų fonduose. Suma, kuri sukaupta antroje pakopoje ir investuota į Lenkijos skolą, dings. Atitinkamai už tą sumą Lenkijos ZUS bus atidaroma gyventojui virtuali sąskaita, kurioje kauptųsi virtualūs pinigai.
2. Sudaryti galimybę gyventojams sugrįžti į einamojo finansavimo sistemą (ZUS) ir visiškai atsisakyti dalyvauti antroje pakopoje. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, čia gyventojai turi asmeniškai pranešti, kad nori likti antroje pakopoje, kitaip iš jų bus išbraukti.
3. Siūloma gyventojams kaupti papildomai nuo atlyginimo, kaip ir Lietuvoje, tačiau tokiu būdu nukenčia gyventojo realus darbo užmokestis.
„Žiūrint iš nuotaikų Lenkijoje, toks jausmas, kad jie juda antros pakopos „užraukimo“ link, - išvadas daro R. Medaiskytė. - Kiek tenka kalbėti su Lenkijos atstovais, visuomenė yra pakankamai pasyvi, nes kaupimas buvo privalomas. Nelabai žmonės įsisąmoninę, kad antros pakopos fonde esantys pinigai yra jų turtas. Be to, Lenkijoje pensijų fondų reforma nebuvo sutvarkyta iki galo“.
Nesprendžia senėjimo problemos
Vis dėlto ir pati ekonomistė negali vienareikšmiai atsakyti, ar antros pakopos pensijos kaupimas gali garantuoti didesnę pensiją.
„Garantuotos grąžos nėra jokiu atveju: ar pasirinksite „sodrinį“ variantą, ar antrą pakopą. Duotuoju momentu negalima atsakyti, kur jūsų pensija bus didesnė. Nėra nereali ir galimybė, kad „Sodra“, atėjus pensijai, pasiūlys daugiau nei būsite sukaupę antros pakopos fonduose. Visko gali būti“, - teigė ekonomistė.
Pasak R. Medaiskytės, privatūs pensijų fondai, kaip ir „Sodra“, negali išspręsti senėjimo problemos.
„Einamojo finansavimo atveju pensiją jums moka dirbančioji gyventojų dalis. Turint galvoje visuomenės senėjimą, tai reiškia, kad vis mažesnė dalis gyventojų išlaikys vis daugiau pensininkų. Jeigu sukaupsite privačiame pensijų fonde, tai reiškia, kad jūsų turimas ten akcijas ir kitus vertybinius popierius vis tiek turės išpirkti jaunesnioji karta“, - argumentavo analitikė.
Vis dėlto ekonomistė pabrėžė, kad privatūs pensijų fondai duoda šiokią tokią diversifikaciją.
„Ne visos visuomenės senėja. Jei kliausitės, kad pensija bus mokama tik iš Lietuvos dirbančiųjų, tai reiškia, kad kliaunatės Lietuva. O pensijų fondai investuoja į platesnę geografiją, ne visos šalys senėja. Taip pat investuojama į skirtingas ekonomikas. Lietuva nebūtinai bus sparčiausiai auganti ekonomika iš aplinkui esančių ekonomikų, nevienodai kis produktyvumas“, - teigė ekonomistė.
DELFI primena, kad Lietuvos gyventojams iki lapkričio 30 d. nukeltas terminas, iki kada galima apsispręsti, kaip kaupti pensijai.
