Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį diskutuos, ar vėliau šiais metais užbaigti masinę obligacijų supirkimo programą.
© Reuters / Scanpix

Naujienų agentūra AFP pateikia penkis dalykus, kuriuos reikia žinoti apie vadinamąjį kiekybinį skatinimą ir tai, kodėl šis sprendimas yra svarbus euro zonai.

Kada programa buvo pradėta?

ECB prezidentas Mario Draghi 2015 metų sausį paskelbė, kad euro zonos ekonomiką prižiūrintis bankas imsis intervencijos į finansų rinkas pradėdamas masinį obligacijų supirkimą.

Po finansų krizės centrinio banko pastangos pakelti metinę infliaciją iki maždaug 2 proc. vykdant mažesnio masto turto pirkimo programas ir mažinant palūkanų normas nebuvo sėkmingos.

Stabili infliacija yra laikoma svarbiu ekonominio augimo faktoriumi, nes priešingas reiškinys, vadinamas defliacija, ragina žmones kaupti pinigus, užuot juos leidus.

Kas yra kiekybinis skatinimas?

Kiekybinis skatinimas reiškia, kad centrinis bankas spausdina pinigus ir juos naudoja pirkdamas vyriausybines obligacijas ar kitą finansinį turtą atvirose rinkose.

Taip siekiama paskatinti investuotojus perkelti savo turtą iš žemos rizikos aktyvų, pavyzdžiui, obligacijų, bei investicijų grąžos ieškoti kitur, pvz. skolinant namų ūkiams ir verslams.

Dėl padidėjusio skolinimo vartotojai ir įmonės leis pinigus, taip paskatindami ekonomikos augimą bei, pagal teoriją, infliaciją.

Kadangi ECB valdo valiutą, kurią naudoja 19 valstybių, centrinio euro zonos banko programa turi daugiau apribojimų nei analogiškos JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS), Japonijos centrinio banko ar Anglijos banko programos.

Svarbiausias skirtumas yra tai, kad ECB negali įsigyti per daug vienos valstybės obligacijų, jog išvengtų kaltinimų „piniginiu finansavimu“ konkrečiai valstybei.

Kai kurie stebėtojai mano, kad centrinis bankas artėja prie leistinų limitų, o kiti svarsto, jog ECB dar gali surasti erdvės programos tęsimui, jei to reikalautų situacija.

Kaip tai veikė?

Kiekybinis skatinimas palengvino skolinimąsi euro zonos įmonėms, namų ūkiams ir valstybėms, sutaupydamas milijardus, kurie būtų sumokėti už palūkanas.

Euro zonos ekonomikos augimas pernai buvo didžiausias nuo 2007 metų bei siekė 2,3 proc., o nedarbas šių metų kovą krito iki žemiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį - 8,5 proc.

M. Draghis balandį sakė, kad 2018 m. pradžioje pastebimas „tam tikras sulėtėjimas“, bet „augimas turėtų likti solidus“.

Tačiau bankas savo pagrindinį tikslą – 2 proc. metinę infliaciją – pasiekė tik vieną kartą, praėjusį mėnesį, nors iki dabar ECB jau spėjo nusipirkti obligacijų už daugiau nei 2,4 trln. eurų. Be to, tikėtina, kad infliacija pakilo dėl vienkartinių faktorių, ypač dėl aukštesnių naftos kainų.

ECB prognozuoja, kad infliacijos vidurkis šiemet sieks 1,4 proc., o iki 2020 metų turėtų pasiekti 1,7 procento.

Kodėl sudėtinga programą užbaigti?

Pamačiusi, kokią reakciją sukėlė FSR sprendimas 2013 m. staiga nutraukti turto supirkimo programą, ECB siekia išvengti bet kokių žingsnių, kurie sukeltų neigiamą reakciją finansų rinkose.

ECB programą užbaiginėja iš lėto - 2017 metų balandį bankas sumažino per mėnesį nuperkamų obligacijų skaičių nuo 80 mlrd. iki 60 mlrd. eurų, o nuo šių metų pradžios obligacijų per mėnesį nusiperka už 30 mlrd. eurų.

Išaugusios rizikos euro zonos augimui gali paskatinti banką elgtis dar atsargiau. Viena pagrindinių rizikų - baimė dėl prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis.

Tuo tarpu naujai išrinkta populistinė vyriausybė Italijoje grasina didinti biudžeto išlaidas bei grasina pastūmėti trečią didžiausią euro zonos ekonomiką link krizės , o su Europos Sąjungą (ES) paliekančia Jungtine Karalyste susitarimas dėl ateities prekybos santykių vis dar nėra pasiektas.

Išaugusios naftos kainos padėjo trumpuoju laikotarpiu pakelti infliaciją, bet šis faktorius vėliau gali imti riboti ekonomikos augimą.

Vienas iš teigiamų ženklų pastaruoju metu yra kritęs euro kursas JAV dolerio atžvilgiu, nors šis kritimas daugiausia atspindi investuotojų baimę dėl Italijos.

Stiprus euras sustabdytų infliacijos augimą, nes jis lemtų atpigusį importą ir sulėtėjusį eksportą.

Kaip ECB žada užbaigti programą?

Dauguma stebėtojų ilgą laiką tikėjosi, kad ECB iš anksto išdėstys planą, kaip bus užbaigta kiekybinio skatinimo programa.

Tačiau turint omenyje rizikas bei per žemą infliaciją, dauguma dabar prognozuoja, kad ECB sudarys „lankstaus“ pasitraukimo iš programos planą, pagal kurį bankas į priekį žengs po vieną žingsnį.

Paskutinėje savo spaudos konferencijoje balandį M. Dragis laikėsi sau įprastos retorikos, pabrėždamas „kantrybę, apdairumą ir atkaklumą“.

Tuo tarpu ECB atnaujins savo vyriausybines ir korporacijų obligacijas, kai jos taps apmokėtinomis, padėdamas išlaikyti palankias finansines sąlygas valstybėms ir įmonėms.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos verslininkai mato veiklos perspektyvų Luhanske (6)

Lietuvos verslo delegacija, vadovaujama Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento...

Kas yra geras darbuotojas ir puikus vadovas? Atsakymas į šį klausimą keičiasi iš esmės (7)

Koks turi būti geras ir darbdavio geidžiamas darbuotojas? Atsakymas į šį klausimą, pasak vadybos...

Čekių loterija atnešė beveik 2 mln. eurų papildomų mokesčių į biudžetą (22)

Praėjusių metų pabaigoje prasidėjusi čekių loterija į valstybės biudžetą papildomai atnešė...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (516)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Papiktino 100 eurų reikalavimas už staliuko rezervaciją: gal nevaidinkite čia Niujorko ar Londono (200)

Bent kartą gyvenime kavinėje ar restorane daug kam tenka rezervuoti staliuką kokiam nors...

Top naujienos

Rusijos opozicionierius: reikia smūgiuoti į silpnąsias valdžios vietas (60)

Kova už demokratiją ir už permainas Rusijoje – tai ne kova su politine jėga ar ideologija, o...

Studentą nusikaltėliu pavertusiems prokurorams – skaudus antausis: tiesa net nerūpėjo (59)

Joks asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, jeigu jo nepadarė arba – nesurinkta...

Palangoje – nauja burbulinė manija: burnoje sproginėjanti arbata (30)

Prieš metus tikrą burbulinę maniją Palangoje užviręs verslininkas Laurynas Rimavičius...

Mokslininkai nustatė, kas dažniausiai tampa uodų taikiniu: pritraukia net atodūsiai

Uodai – „neabejingi madai“, nes dažniau sugelia žmonės, apsirengusius tam tikrų spalvų...

Viena mįslingiausių bylų: svarbios užuominos praleistos jau per pirmąsias trimetės dingimo valandas? (24)

Jau praėjo 11 metų nuo tada, kai Portugalijoje iš vieno atostogautojams nuomojamo buto dingo...

„Iš viršaus“: menkus šansus pakliūti į NBA turintis Kulboka pavyzdį turi imti iš „Spurs“ legionerių

Ankstyvą penktadienio rytą Lietuvos laiku Arnoldas Kulboka tapo keturioliktuoju savo pavardę NBA...

Po ilgos tylos Adomėnas konservatoriams trenkė durimis ir išklojo nuoskaudas papildyta (205)

„Sudie visa tai. Kiekviena politinė karjera baigiasi žlugimu“, - tokiu įrašu anglų kalba po...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (1430)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Solveiga Mykolaitytė Brazilijoje turėjo nepamiršti atsargumo: į kai kuriuos rajonus negalima net nosies kišti. (19)

Šiuo metu Brazilijoje dirbantis ir atostogaujantis modelis Solveiga Mykolaitytė turėjo progą...

9 žodžiai, kurių tėvai jokiais būdais neturėtų sakyti savo vaikams (1)

Politinis korektiškumas – klausimas, kiršinantis pačius įvairiausius socialinius darinius jau ne...