„Suprasdami darbuotojų ir profsąjungų pageidavimą garantuoti, kad išeitinė išmoka realiai būtų mokama, bet kartu sumažėtų našta darbdaviams, siūlome keisti esamą tvarką ir nepriklausomai nuo stažo mokėti dviejų vidutinių atlyginimų išeitinę išmoką“, – po posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Specialaus fondo, iš kurio būtų mokamos išeitinės išmokos, idėjos atsisakoma.

Taip pat jis sakė, kad Vyriausybei teikiamas siūlymas kasmet 12 metų po 1 proc. mažinti darbdavių mokamą „Sodros" įmokų tarifą. Toks mažinimas turėtų prasidėti nuo 2017 m.

„Visas negaunamas pajamas į „Sodros" biudžetą turės kompensuoti valstybės biudžetas", - sakė premjeras.

Paklaustas, kokiais mokesčiais bus kompensuojami mažinami „Sodros" mokesčiai, A. Butkevičius tiesiai neatsakė.

„Šis klausimas buvo keliamas ir posėdyje. Tikimės, kad verslininkai padidins atlyginimus darbuotojams, tikimės, kad tokia politika pritrauks daugiau investicijų, leis sukurti daugiau darbo vietų", - komentavo jis.

Strateginio planavimo komiteto posėdyje buvo pritarta ir vadinamųjų „Sodros" lubų nustatymui. Pasak premjero, 2017 m. jas ketinama pradėti taikyti didesniems nei 10 vidutinių atlyginimų kasmet šį dydį mažinant po vieną atlyginimą, kol bus pasiektos 5 vidutinių atlyginimų dydžio lubos. „Sodros" lubos reiškia, kad nuo tam tikro atlyginimo dydžio „Sodros" mokesčiai nebeskaičiuojami.

DELFI primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkų parengtame naujajame Darbo kodekso projekte siūloma drastiškai mažinti išeitines kompensacijas ir visiems darbuotojams mokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką, o dirbusiems trumpiau nei vienerius metus - dviejų savaičių išmoką.

Šiuo metu priklausomai nuo stažo darbuotojai gali gauti 1-6 mėnesių atlyginimo dydžio išmoką.

Su tokiais planais kategoriškai nesutiko profesinės sąjungos, siūliusios alternatyvą – kurti specialų fondą, į kurį mokėtų visi darbdaviai, o jis mokėtų išeitines kompensacijas. Tačiau tuomet būtų reikėję didinti „Sodros“ mokesčius, kurie ir taip yra pakankamai dideli.

Antradienį Trišalė taryba sutarė dėl įspėjimo termino trumpinimo atleidžiamiems darbuotojams. Pritarta naujajame projekte įrašytam 1 mėnesio įspėjimo terminui visiems darbuotojams ir 2-3 mėnesių priešpensinio amžiaus žmonėms.

Tačiau tuo pačiu papildomai sutarta, kad neįgaliesiems ir vaikus iki 14 metų auginantiems tėvams turi būti taikomas 3 mėnesių įspėjimo terminas.

Šiam siūlymui ketvirtadienį pritarė ir Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas.

Dabar visiems darbuotojams taikomas 2 mėnesių įspėjimo terminas, o 4 mėnesių įspėjimo taikomas neįgaliesiems, tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų, asmenims iki 18 metų.

Taip pat ketvirtadienio posėdyje buvo nuspręsta, kad bus atsisakoma siūlymo darbo vietą saugoti tik keturis mėnesius po vaiko gimimo ir palikti dabar galiojančią nuostatą, kad darbo vieta saugoma trejus metus po vaiko gimimo.

Taip pat Strateginio planavimo komiteto posėdyje pritarta Trišalės tarybos sprendimui nebloginti mažus vaikus auginančių tėvų situacijos ir palikti esamą tvarką, kai draudžiama atleisti tėvus, auginančius vaikus iki trejų metų. Mokslininkų parengtuose siūlymuose buvo numatyta, kad darbo vieta saugoma keturis mėnesius po tikslinių atostogų pabaigos.

Taip pat nuspręstą neliesti motinystės (tėvystės) išmokų ir palikti dabar galiojančią tvarką.

Ketvirtadienio posėdyje buvo pritarta pensijų indeksavimui, numatyti apskaitos vienetų sistemą skaičiuojant pensiją. Visus šiuos siūlymus svarstys Vyriausybė, po to jie bus teikiami Seimui. Premjeras tikisi, kad visi minėti pakeitimai bus priimti iki liepos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (236)