aA
Lietuvoje vėl kilo diskusijų dėl trumpesnės darbo savaitės. Siūloma pradėti „nacionalinį eksperimentą“ – dirbti 4 dienas už tą patį atlygį. Šįkart socialdemokratai remiasi geruoju Islandijos pavyzdžiu, tačiau Delfi kalbintų pašnekovų jis neįtikina. Lietuvoje apie tai kalbėti esą dar anksti, mat ne visose srityse tai pavyktų įgyvendinti.
Pažėrė kritikos siūlymui trumpinti darbo savaitę: 8 valandų 5 darbo dienos nėra žmonių išnaudojimas
© DELFI / Domantas Pipas

Išbandė islandai ir savivaldybės kontroliuojama įmonė

Trumpesnės darbo savaitės bandymai, kurie Islandijoje truko ketverius metus, vyko viešajame sektoriuje. Darbuotojai dirbo trumpiau, bet gavo tą patį atlygį. Nuo 40 valandų per savaitę pereita prie 35 valandų. Jame dalyvavo įvairių įstaigų ir profilio darbuotojai: administratoriai, darželių darbuotojai, socialinių paslaugų teikėjai, ligoninių personalas.

Kaip teigiama, šiuo eksperimentu pasiekti įspūdingi rezultatai: produktyvumo lygis ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo, pagerėjo darbuotojų fizinė ir psichologinė sveikata. Dabar jau 86 proc. Islandijos dirbančiųjų dirba arba tuoj dirbs mažiau valandų už tą patį atlygį. Lietuvos valdžią pasekti sėkmingu Islandijos pavyzdžiu ragina ir mūsų socialdemokratai.

Lietuvoje šią praktiką taip pat išbandė kelios įmonės ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. Štai Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) jau beveik metus dirba tik keturias dienas per savaitę. Nuo praėjusio rudens įmonė pradėjo pilotinį projektą, tokiu režimu pradėjo dirbti tik 7 įmonės skyriai, o nuo šių metų jau visa įmonė dirbo trumpiau už tą patį atlygį, išskyrus pamaininius darbuotojus. VŠT džiaugiasi rezultatais – išaugusiu našumu ir darbuotojų pasitenkinimu.

Ministerija: jau ir dabar kai kurie dirba trumpiau

Gerąjį VŠT pavyzdį mini ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Tai rodo, kad šiuo metu jau yra visos galimybės įtvirtinti trumpesnę darbo savaitę, tad gerinti darbuotojų darbo sąlygas esą visada galima. Tad, kaip galima suprasti iš atsiųstų komentarų, ministerija nemato poreikio šią idėją visuotinai įteisinti.

„Visų pirma, 40 valandų savaitė taikoma ne visiems darbuotojams. Yra grupės darbuotojų, kuriems jau dabar teisės aktų nustatyta tvarka taikoma trumpesnė darbo savaitė, pavyzdžiui, 36 valandų darbo savaitė taikoma mokytojams, auklėtojams, logopedams, dėstytojams, koncertmeisteriams, farmacijos specialistams ir pan.

36 valandų savaitės darbo laiko norma taip pat taikoma darbuotojams, kurie dirba aplinkoje, kurioje darbo aplinkos veiksniai viršija ribinius dydžius ir jų neįmanoma sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių.

37 valandų darbo savaitė taikoma sveikatos priežiūros specialistams, atliekantiems chirurgines operacijas, teikiantiems skubiąją medicinos pagalbą ir pan. Socialinių paslaugų šakos kolektyvinėje sutartyje yra sutarta, kad trečiadieniais darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda“, – komentuoja ministerija.

Pažėrė kritikos siūlymui trumpinti darbo savaitę: 8 valandų 5 darbo dienos nėra žmonių išnaudojimas
© DELFI / Domantas Pipas

Pirmiausia siūlo spręsti viršvalandžių problemą

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pažymi, kad 4 darbo dienų savaitės klausimas – dviprasmiškas. Viena vertus, gerai, kad apskritai apie tai diskutuojama, tačiau apie tai kalbėti dar anksti. Pirmiausia esą reikia spręsti viršvalandžių problemą.

„Kai manęs anksčiau klausdavo apie 4 darbo dienų savaitę, sakydavau, kad pirma panaikinkime viršvalandžius, kad žmonės jų nedirbtų. Esame viena iš ES šalių, kur dirbama daugiausiai viršvalandžių. Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenis, palyginus su vokiečiais, kurie turi 35 valandų savaitę, mes vos ne dirbame 400 daugiau viršvalandžių. Išeina, kad mūsų žmonės per metus dirba beveik 2 mėn. daugiau nei vokiečiai“, – pažymi ji.

Anot jos, ši idėja galbūt tiktų biurų darbuotojams, kurie nėra apkrauti ir savo darbus gali padaryti per tris ar keturias dienas, tačiau ir tai ne visada pavyksta. Pašnekovė pažymi, kad Vokietijoje visi procesai, technologijos – pažengusios, todėl žmonės darbus padaro per keturias dienas, o tris dienas turi laisvas, per kurias pailsi, todėl didėja jų našumas. Taigi viskas, kaip sako, turi eiti kartu su technologijomis ir progresu.

„Yra darbų, kuriuose galima taip dirbti, pavyzdžiui, IT, bet ir tai sunku. Mes turime žmonių, dirbančių bankų sektoriuje, IT, klientų aptarnavimo specialistai skundžiasi, kad labai daug reikia dirbti ir savaitgaliais, nes reikia atsakyti į klientų užklausas ir t. t.

Labai skeptiškai į tai žiūriu, bet tai nereiškia, kad šio klausimo nereikia svarstyti, ateityje jo turėtume siekti. Dabar mes kalbame apie žaliąsias technologijas, skaitmenizaciją, robotizaciją ir t. t., tai galbūt ateityje tą klausimą išspręsime, įdiegsime naujų technologijų, ir žmonės turės mažiau dirbti“, – priduria K. Krupavičienė.

Įžvelgia įvairių pavojų

Tačiau tuomet yra ir kita medalio pusė – kai versle bus daugiau robotų, mažiau žmonių turės darbą. Be to, profsąjungos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad, pagal esamą tvarką, žmonės užsidirba tik todėl, kad dirba viršvalandžius.

„Profsąjungos mato, kad žmonės gauna pagrindinį atlygį, tada prisideda priemokos už viršvalandžius, už darbą išeiginėmis dienomis, už darbą švenčių dienomis, naktines pamainas. Taip žmogus susirenka didesnį atlyginimą. Visi prekybos tinklai taip dirba pagal lankstų grafiką – 4 dienas po 12 val. Jei išeina savaitgalis – gauni priemoką už darbą savaitgalį, o jei dirbi po 22 val. – gauni priemoką už naktinį darbą. Taip žmogus susirenka atlygį, kuris didesnis nei minimalus“, – paaiškina ji.

Kristina Krupavičienė
Kristina Krupavičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

K. Krupavičienė abejoja, ar Lietuvos darbdaviai sutiktų su siūlymu trumpinti darbo savaitę: „Esu skaičiusi apie gerąją praktiką – kad pagerėja našumas ir pan., bet sunkiai tikiu, kad mūsų darbdaviai sutiks su šiuo klausimu. Jei sakys: „Nori dirbti 4 dienas, mes parašysime 0,75 etato.“ Tai irgi yra pavojus – dirbsi keturias dienas, bet už tiek ir gausi algą. Tada darbuotojai ateis ir sakys, kad profsąjungos meškos paslaugą padarė.“

„Solidarumo“ pirmininkė pirmiausia kelia darbuotojų atlygio klausimą: „Ar tada tas keturias dienas darbuotojai dirbs po 12 val., o penktą dieną bus laisva, ar perves darbuotojus dirbti 0,75 etato. Bet vis tiek darbo normą, kurią turi padaryti per penkias dienas, turėsi padaryti per keturias: fabrike turi pasiūti tokį kiekį, turi tiek produkcijos pagaminti, statybininkas turi tiek išmūryti ir padažyti kvadratinių metrų ir t. t. Jei to nepadarysi, kas tada bus? Sumažins tau atlyginimą ar mokės tą patį? Sunkiai abejoju, kad kažkas sumokėtų už nepadarytą darbą.“

Socialinių darbuotojų ir taip trūksta

Dar pavasarį Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlė pradėti keturių dienų darbo savaitės eksperimentą nuo viešojo sektoriaus ir tų profesijų atstovų, kurie darbe patiria daug įtampos, pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams. „Solidarumas“ pirmininkė sunkiai įsivaizduoja, kaip tai pavyktų įgyvendinti, mat šiuo metu socialinių darbuotojų Lietuvoje ir taip itin trūksta.

„Socialiniai darbuotojai turi šeimų, kiek jų turi aplankyti per savaitę. Kaip tai bus įgyvendinta: ar jie turi mažiau aplankyti ar mažiau laiko skirti šeimai, ar viena šeima liks neaplankyta? Gal duotų transportą – automobilį, su kuriuo slaugytoja visus greitai apvažiuotų, bet jie mašinų neduoda“, – svarsto ji.

„Iškelti idėją gerai, bet kas ją įgyvendins? Reikia tai kelti globaliai. Rytoj ministerija savo darbuotojams leis dirbti 4 dienas ir viskas gerai, o darbininkas kaip aria 12 val., taip ir ars. Jei iškelsim idėją, kad mūsų Seimo nariai dirbs 4 dienas, nes jiems tinka, jie ir taip penktą dieną išvažiuoja į rajoną, jie tą sau galės įgyvendinti. Ir taip sakome, kad yra dviejų bėgių Lietuva – elitiniai ir skurdžiai, tai pastarieji toliau dirbs 12 val., o ponai sėdės su 4 darbo dienomis“, – apibendrina K. Krupavičienė.

Pažėrė kritikos siūlymui trumpinti darbo savaitę: 8 valandų 5 darbo dienos nėra žmonių išnaudojimas
© DELFI / Andrius Ufartas

Romanovskis: tai – politikų futuristinės idėjos

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pažymi, kad tai – politinės diskusijos tema ir futuristinės idėjos. Kelių tą išbandžiusių įmonių pavyzdžiai parodo realybę, kuri skiriasi nuo politinės.

„Politikų darbas – kelti futuristines idėjas, realybėje – mes dirbame. Darbdaviai, kurių našumas labai aukštas, leistų ir dvi dienas per savaitę dirbti, jeigu jų našumas būtų toks aukštas, bet problema, kad Lietuva pagal našumą – paskutinė Europoje. Iš politikų norėtųsi minčių ir idėjų, kaip tą našumą pakelti“, – sako jis.

A. Romanovkis pateikia ir nepasisekusį Ispanijos pavyzdį: „Ispanijoje socialinis eksperimentas buvo finansuojamas iš ES. Praktika tokia: ispanai pabandė eksperimentuoti valstybės tarnyboje, jie pamatė, kad šie dalykai neveikia, nes yra daugiau iššūkių: pradedant nuo to, kad jei staiga visi dirbs keturias dienas per savaitę, žmonės paprasčiausiai penktą dieną, kai įpratę gauti paslaugas, jų negaus. Ispanijoje buvo viena iš tokių problemų.“

Jo vertinimu, kol kas didesnė problema – atlyginimai: „Žmonės kaip tik nori daugiau dirbti, kad galėtų daugiau užsidirbti. Akivaizdu – jei žmogus dirbs 20 proc. mažiau, jis negali tikėtis, kad jo atlygis pasiliks toks pat. Dalies darbuotojų, kurie dirba privačiame sektoriuje pagal rezultatą, taip, bet yra pareigų, kurios nėra orientuotos į rezultatą, t. y. vidutinės ar mažesnės kvalifikacijos.“

Nemato ekonominio pagrįstumo

Paklaustas, kodėl daugiau verslų neseka kelių įmonių pavyzdžiu trumpinti darbo savaitę, pašnekovas tikina, kad šiuo metu tam nėra jokio ekonominio pagrįstumo.

„Visi tikisi, kad bankai, parduotuvės, valstybės tarnyba dirbs 5 dienas per savaitę. Jei jie dirbs tik 4 dienas, tada reikės samdyti daugiau žmonių. Tiems, kurie dirba keturias dienas, negalėsi mokėti mažiau, nebent parduotuvėje darbuotojas bus ne kasininkas, o valdys dešimt savitarnos kasos aparatų. Jei nebus jokių kasų, tai reiškia, kad turėsi 8 kasininkus atleisti. Nežinau, ar mes to norime“, – sako A. Romanovskis.

„Kai profsąjungos lygina: prieš 100 metų žmonės dirbdavo po 7 dienas per savaitę po 16 valandų, tai sutikime, kad 8 val. darbo diena ir 5 darbo dienos per savaitę nėra žmonių išnaudojimas“, – priduria jis.

Pažėrė kritikos siūlymui trumpinti darbo savaitę: 8 valandų 5 darbo dienos nėra žmonių išnaudojimas
© DELFI / Domantas Pipas

Verslas: politikams kištis nereikėtų

Anot LVK prezidento, diskusijos apie trumpesnę darbo savaitę – neišvengiamos, ateityje jų bus. Daugiau įmonių pavyzdžių, kai dirbama trumpiau, esą matysime tada, kai jos įsitikins ekonomine nauda ir darbuotojų motyvacija. Tačiau valstybei kištis į reguliavimą, kaip sako, nereikėtų.

„Jei bus pokyčių, tai europiniu mastu, o ne – štai profsąjungos ar politikai sako, kad reikia pereiti prie 4 darbo dienų savaitės. Tokie socialiniai lūžiai, nes jie nori, kad valstybė sureguliuotų, uždraustų dirbti ilgiau kaip 4 dienas, o visa kita būtų viršvalandžiai, – tai politinis futurizmas, o verslo praktikoje tai veikia ir be politikų ar profsąjungų siūlymų keisti Darbo kodeksą.

Ateis robotizacija, paprasčiausiai darbuotojų tiek nereikės. Žmonės nebeturės, ką daryti penkias dienas per savaitę, nes nebebus tiek darbo. Darbdaviui tai – tobula. Tik klausimas iš vartotojo pusės, ką jis darys, kai negalės gauti valstybės paslaugų. Nebent valstybė pereis prie nuotolinių paslaugų, jas teiks elektroniniu būdu, tada žmones bus galima aptarnauti greičiau, efektyviau, nereikės penkių dienų savaitės. Bet ar galime tikėtis, kad valstybės paslaugų sektorius, savivaldybių institucijos gali pereiti prie keturių darbo dienų savaitės?“ – svarsto jis.

Diskusijas pradėjo LPSK

Pradėti diskusijas apie galimybę Lietuvoje dirbti 6 val. per dieną pernai paragino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK).

Pasak LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės, pasaulį paralyžiavusi pandemija be darbo paliko ir dar paliks milijonus darbuotojų, o tuos, kurie tebedirba, verslas linkęs maksimaliai išnaudoti, užuot galvojęs apie produktyvumo sąlygas.

„Išlaikant tą patį atlyginimą, bet sutrumpinus darbo laiko normą, laimėtojų būtų daug daugiau, nei mums bando pasakyti vien tik pelno besivaikantis stambus kapitalas ir jiems dirbantys institutai. Visų pirma, būtų sprendžiama nedarbo problema, antra – augtų produktyvumas (įrodyta tiek prieš šimtą metų, tiek šiais laikais), trečia – žmonės turėtų pinigų pirkti prekėms ir paslaugoms“, – yra sakiusi I. Ruginienė.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
2.3333

Lietuvos bankas išleidžia naujas monetas, skirtas pasakai apie Zuikį Puikį

Trečiadienį Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas pasakai „Zuikis Puikis"...

Įsigalioja dar vienos sankcijos Rusijai: didesni pokyčiai lauks gruodį, gali turėti įtakos ir karo baigčiai

Nuo trečiadienio – jokios rusiškos anglies Europoje, – įsigalioja naujos sankcijos , kurios...

Taivane viešintis Latakas tikisi sugrąžinti prarastus krovinių srautus į Klaipėdą

Taivane viešintis Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad per trejus pastaruosius metus...

„Ignitis grupė“ 42,3 mln. eurų sumažino įstatinį kapitalą

Valstybės valdoma energetikos grupė „ Ignitis grupė “ anuliavo dalį jos supirktų akcijų ir...

Įtampa didėja: Kaliningradas teigia nebegalintis per Lietuvą įsivežti dalies prekių papildyta (3)

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pareiškė , kad šis Rusijos regionas dėl...

Top naujienos

Naujausi reitingai ekspertų nestebina: apie antrą šansą valdantiesiems galvoti nereikėtų (20)

Mažėja žmonių, kurie mano, kad Ingrida Šimonytė geriausiai tinka užimti ministrės...

Įsigalioja dar vienos sankcijos Rusijai: didesni pokyčiai lauks gruodį, gali turėti įtakos ir karo baigčiai

Nuo trečiadienio – jokios rusiškos anglies Europoje, – įsigalioja naujos sankcijos , kurios...

Karas Ukrainoje. Dar vienas pavojaus signalas – virš Zaporižės AE numuštos dvi rusų raketos Zelenskis: šis karas prasidėjo Krymu ir Krymu baigsis

Virš Zaporižės regiono Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dvi priešo raketas. Tai paskelbė...

Drobiazko ir Vanago pasirodymą Sočyje įvertino ir Seimo pirmininkė: tam nėra pateisinimo

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nėra pateisinimo ledo šokėjų Margaritos...

Vaizdo įrašuose – iš Krymo bėgantys rusai Krymo totorių lyderis: turite tučtuojau palikti pusiasalio teritoriją

Po sprogimų laikinai okupuotame Kryme – Novofedorivkoje esančiame kariniame aerodrome – prie...

Iš Pekino – nauji nurodymai Lietuvai: politikus ragina nevykti į Taivaną (6)

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua sako, kad bet koks Lietuvos ar kitų...

Europos pirmenybių išvakarėse – Meilutytės „procentų“ mįslė ir bėda dėl estafečių Rapšį tebevaržo skausmai

Pirmadienį į Romą atskridusi Lietuvos plaukimo rinktinė palengva apsipranta Amžinajame mieste,...

„TikTok'e“ apie santykius kalbantis Dovydas Laukys sulaukė žmonos reakcijos: Monikai Marijai mano bajeriai nejuokingi (1)

Pastebėjęs, kad daugybė žmonių turi įvairių neatsakytų klausimų, susijusių su santykiais,...

Matematikos korepetitoriai išgyvena neregėtą aukso amžių: prašo vis solidesnių sumų, o jas tėvai sumoka nė nemirktelėję

Vertindami šių metų matematikos egzaminų rezultatus, ekspertai juos pusiau juokais pavadino...

Verslas PliusLukas Miknevičius

Ką reikia žinoti, kad atliekų pristatymas į aikštelę netaptų galvos skausmu ir netikėtomis išlaidomis

Kone kiekvieną dieną į didelių gabaritų atliekų aikšteles atvyksta gyventojai, bandantys...