aA
Apie Lietuvoje esančių degalinių tinklo pardavimą paskelbęs „Lukoil“ per pastaruosius metus sugebėjo kaip reikiant pasipildyti savo kišenę iš valstybinių institucijų ar įmonių.
"Lukoil" degalinė
"Lukoil" degalinė
© DELFI / Orestas Gurevičius

DELFI portalo turimi duomenys atskleidžia, kiek iš tiesų degalinių tinklas „Lukoil Baltija“ per paskutinius metus laimėjo degalų viešųjų pirkimų ir kas buvo pagrindiniai „Lukoil“ degalinių tinklo maitintojai iš viešųjų pirkimų.

Apie rusiško naftos koncerno „Lukoil“ planus palikti Lietuvą ir parduoti šalyje esančias degalines žinia buvo paskelbta dar pernai gruodžio pabaigoje. Neilgai trukus, jau vasario pradžioje, buvo paskelbta ir degalinių tinklą Lietuvoje nusižiūrėjęs pirkėjas. Informuota, kad „Lukoil“ degalinės Lietuvoje pereis į Austrijos įmonės „Amic Energy Management“ rankas, o jų valdymą perduoti su „Lukoil Baltija“ ilgamečiu vadovu Ivanu Paleičiku susijusioms įmonėms.

DELFI primena, kad Dalia Grybauskaitė yra griežtai išsakiusi savo nuomonę apie „Lukoil“, paminėdama, kad „Lukoil“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija. Net ir po informacijos apie „Lukoil“ degalinių Lietuvoje pardavimą šalies vadovė pasisakė, kad koncerno atstovų Lietuvoje vis vien liks.

Dar 2014 m. gegužę LNK televizija informavo turinti duomenų, kad Lietuvos kariuomenė iš rusiško kapitalo tiekėjo už 4 mln. Lt nusipirko degalų, nes būtent „Lukoil“ pasiūlė mažiausią kainą.

Kaip rodo portalo freedata.lt/vpt duomenys, Lietuvos kariuomenės skelbtame automobilinių degalų pirkimo konkurse 2015 m. su „Lukoil Baltija“ sudaryta preliminari 1,66 mln. eurų vertės degalų pirkimo sutartis.

Pavydėtina sėkmė: kur slypi „Lukoil" paslaptis?
© DELFI

Viešųjų pirkimų tarnybos portalui DELFI pateikti duomenys rodo, kad „Lukoil Baltija“ paskutinius šešerius metus galėjo girtis sėkme viešuosiuose pardavimuose.

Kaip rodo tarnybos surinkti statistiniai duomenys, 2010-2015 m. degalų pirkimuose tarp konkursų nugalėtojų lyderiavo būtent „Lukoil Baltija“. Pabrėžiame, kad informacija pateikta be mažos vertės pirkimų.

Per minėtą šešerių metų laikotarpį „Lukoil Baltija“ laimėjo viešųjų pirkimų už 76,475 mln. eurų, kai per tą patį laikotarpį „Statoil“ – už 12,573 mln. eurų, „Orlen Lietuva“ – už 3,681 mln. eurų, „Neste“ – 2,098 mln. eurų, Lietuviškų degalinių tinklas – už 1,276 mln. eurų.

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis, didžiausią sumą degalams pirkti iš „Lukoil Baltija“ per šešerius metus išleido UAB „Vilniaus autobusai“ (apie 16 mln. eurų), Kauno miesto savivaldybės administracija (10,62 mln. eurų) ir AB „Lietuvos paštas (apie 8,67 mln. eurų).

Kalbant bendrai apie degalų pirkimus skelbiant viešuosius konkursus, 97,57 proc. pirkimų konkurso nugalėtojas pasirenkamas remiantis mažiausios kainos kriterijumi, 2,43 proc. – ekonominiu naudingumu.

„Lukoil Baltija“ atstovai nekomentavo VPT duomenų. Kaip teigia bendrovės direktoriaus pavaduotojas mažmeninei prekybai Romas Turlinskas, viešuosiuose konkursuose gali dalyvauti kiekvienas ūkio subjektas, galintis pasiūlyti prekes, paslaugas ar darbus pagal konkursų pirkimo sąlygas.

Konkurencija rinkoje stiprėja, tai yra sveikintina, nes visi yra priversti pasitempti, ieškoti konkurencinių pranašumų. Iš to tik laimi perkančiosios organizacijos, kurios perka degalus, įvairias prekes ar paslaugas degalinėse. Džiaugiamės galėdami patenkinti savo klientų poreikius įsipilti degalų jiems patogioje vietoje už geriausią pasiūlytą kainą“, – sakė jis.

Lietuviškos degalinės nuleidusios rankas

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys teigė, kad lietuviškos degalinės degalų pirkimo viešųjų konkursų klausimą yra kėlusios ne kartą, tačiau nuleido rankas.

Pasak pašnekovo, ydinga viešųjų konkursų organizavimo tvarka.

Vidas Šukys
Vidas Šukys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Mes nuolat kalbame su Viešųjų pirkimų tarnyba, bet įstatymas ir tvarka yra ydinga ir neleidžia mums dalyvauti konkursuose“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, pavyzdžiui, konkursuose geresnę poziciją užima įmonės, kurios turi didelį degalinių tinklą.

Būtent bandydamos dalyvauti viešuosiuose konkursuose lietuviškos degalinės susivienijo ir dalyvauja kaip UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“.

Pasak jo, vis dėlto degalų viešieji pirkimai turėtų būti laisvesni: jei konkurso organizatorius galėtų pasirinkti daugiau nepriklausomų pardavėjų, o ne rinktis tinklą, tai leistų ne tik lanksčiau pirkti degalų, bet ir sutaupyti pačioms valstybės įstaigoms.

Be to, V. Šukys prisiminė keletą kuriozinių atvejų, kai po bandymo dalyvauti viešajame konkurse daugiau to daryti nebesinori.

„Man rodos, Alytaus rajono savivaldybė savo apraše parašė į sąlygas, kad jiems reikalingas degalų užsipylimas Lenkijos vakarinėje dalyje ir Rygoje. Mes buvome apšalę“, – teigė Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.

Institucijos pakliuvo į absurdišką situaciją

DELFI neseniai rašė apie Lietuvoje veikiančias įmones, kurios dosniai perka reklamą Kremliaus propagandą transliuojančiose televizijose, tačiau situaciją, kai Lietuvos institucijos, finansuojamos iš biudžeto, dideliais kiekiais perka degalus iš „Lukoil Baltija“ Informacinio saugumo ir analizės centro (ISAC) atstovas Justas Šireika mato kitomis akimis.

Justas Šireika
Justas Šireika
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Kitaip nei laisva valia Kremliaus televizijoms reklamos pinigus atseikėjantis verslas, biudžeto pinigus naudojančios institucijos yra saistomos Viešųjų pirkimų įstatymo. Šiandien įstatymas įpareigoja viešąjį pirkimą vykdančią įstaigą pasirinkti mažiausią kainą siūlantį tiekėją. Būtent taip įvyksta kuriozinės situacijos, kai Lietuvos kariuomenei vengiant pažeisti įstatymus, kuras perkamas iš mažiausią kainą pasiūliusio „Lukoil”, – komentavo specialistas.

J. Šireika šią situaciją įvardijo kaip absurdišką: Lietuvos institucijos ne savo valia pateko dėl tinkamai nesustyguotų įstatymų į tokią situaciją.

„Kalbant apie viešuosius pirkimus, šioje srityje reikia įtvirtinti saugiklius ir išlygas, kai susiduriama su pavojų nacionaliniam saugumui keliančiomis įmonėmis. Į klausimą, ar „Lukoil” yra tokia įmonė, atsakyti nesunku. Užtenka prisiminti šios bendrovės vaidmenį Lietuvoje įtvirtinant Maskvos politinius interesus.

Būtent per „Lukoil” praeityje Kremlius siekė perimti „Mažeikių naftos” kontrolę, vėliau viešai skelbta, kad pastaroji Rusijos bendrovė milijonais dolerių rėmė Rolando Pakso prezidento rinkimų kampaniją, įvairios istorijos sukosi ir apie „Lukoil” vadovo Baltijos šalyse verslo ryšius su tuometiniu premjeru Algirdu Brazausku.

Savo vaidmenį įgyvendinant agresyvią Kremliaus politiką „Lukoil” suvaidino ir Ukrainos rytuose vykstančiame kare. Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, per šią bendrovę buvo finansiškai remiamos prorusiškos pajėgos Luhanske ir Donecke“, – priminė pašnekovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„IHS Markit“: pasaulio ekonomika sugrįžo į ikipandeminį lygį

Pasaulio ekonomika viršijo iki pandemijos fiksuotą piką, dėl vakcinacijos ir atšaukiamų...

Nemuno bunoms statyti vietoje valstybės pirktų akmenų panaudotos pigesnės klintys

Nemuno bunoms statyti vietoje viešuosiuose pirkimuose nurodytos medžiagos – gargždo – rangovai...

Eurostatas: valandos darbo sąnaudų augimas Lietuvoje – didžiausias ES (1)

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo...

Ieškoti nakvynės Joninėms ir savaitgaliui jau gali būti beprasmiška: iššluota beveik viskas (30)

Poilsį pajūryje arba kaimo turizmo sodybose apgyvendinimo įstaigų atstovai pataria pasiplanuoti...

Landsbergis: sankcijos Baltarusijos trąšų sektoriui bus įvedamos etapais (13)

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjungos ( ES ) sankcijos...

Top naujienos

Lietuvoje tęsiasi stichinė kaitra: jausime dar didesnį karštį, nei rodys termometrai savaitės viduryje karštį keis kiti pavojingi reiškiniai  (6)

Pirmadienį buvo karščiausia birželio naktis. Sinoptikai žada, kad artimiausiomis dienomis...

Leidyklos darbuotojos su siaubu prisimena tą dieną: įsiveržė septyni vyrai, puolė viską kraustyti (19)

Iš Vilniaus universiteto ( VU ) patalpų buvo jėga siekiama iškraustyti leidyklą „Žara“....

COVID-19 situacija Rusijoje darosi nekontroliuojama: plinta dramatiškas vaizdo įrašas (9)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per birželį vykusį ekonomikos forumą pareiškė verslo...

Ieškoti nakvynės Joninėms ir savaitgaliui jau gali būti beprasmiška: iššluota beveik viskas (30)

Poilsį pajūryje arba kaimo turizmo sodybose apgyvendinimo įstaigų atstovai pataria pasiplanuoti...

Karantino žada daugiau nebetęsti: išvardijo, kokie ribojimai tikriausiai liks perspėja dėl naujos atmainos (260)

Iki birželio pabaigos Lietuvoje galiojantis karantinas, tikėtina, daugiau tęsiamas nebebus. Taip...

Renkantis elektros tiekėją, svarbus įspėjimas kiekvienam: yra naujovių dėl skaitiklių rodmenų deklaravimo

Šiuo metu vykstanti elektros rinkos liberalizacija gyventojams suteikia galimybę patiems pasirinkti...

Įtaigi aferistų pasaka užmigdo net budriausią pašnekovą – įspėja, kokios frazės ir elgesys išduoda sukčių (3)

Loterijos organizatorius, investicinio fondo atstovas, nusikaltimų tyrėjas, geraširdis našlys ar...

Tarp naujų ES sankcijų taikinių – Baltarusijos ministrai, Lukašenkos sūnus ir marti papildyta (133)

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė asmenų ir subjektų, kuriems bus taikomos naujos prieš...

Antrąkart ištekėjo atlikėja Ieva Zasimauskaitė: išrinktasis – vaišnavų vienuolis, dvasinis mokytojas (311)

Rekordiškai kaitrią birželio 21 dieną antrą kartą ištekėjo dainininkė Ieva Zasimauskaitė ....

Lietuvą pasiekusi Delta atmaina – itin pavojinga: tarp dviejų amžiaus grupių ji plinta 5 kartus labiau (131)

Delta atmaina pirmą kartą aptikta 2020 spalio mėnesį Indijos Macharaštros provincijoje ir jau...