Apie Lietuvoje esančių degalinių tinklo pardavimą paskelbęs „Lukoil“ per pastaruosius metus sugebėjo kaip reikiant pasipildyti savo kišenę iš valstybinių institucijų ar įmonių.
"Lukoil" degalinė
© DELFI / Orestas Gurevičius

DELFI portalo turimi duomenys atskleidžia, kiek iš tiesų degalinių tinklas „Lukoil Baltija“ per paskutinius metus laimėjo degalų viešųjų pirkimų ir kas buvo pagrindiniai „Lukoil“ degalinių tinklo maitintojai iš viešųjų pirkimų.

Apie rusiško naftos koncerno „Lukoil“ planus palikti Lietuvą ir parduoti šalyje esančias degalines žinia buvo paskelbta dar pernai gruodžio pabaigoje. Neilgai trukus, jau vasario pradžioje, buvo paskelbta ir degalinių tinklą Lietuvoje nusižiūrėjęs pirkėjas. Informuota, kad „Lukoil“ degalinės Lietuvoje pereis į Austrijos įmonės „Amic Energy Management“ rankas, o jų valdymą perduoti su „Lukoil Baltija“ ilgamečiu vadovu Ivanu Paleičiku susijusioms įmonėms.

DELFI primena, kad Dalia Grybauskaitė yra griežtai išsakiusi savo nuomonę apie „Lukoil“, paminėdama, kad „Lukoil“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija. Net ir po informacijos apie „Lukoil“ degalinių Lietuvoje pardavimą šalies vadovė pasisakė, kad koncerno atstovų Lietuvoje vis vien liks.

Dar 2014 m. gegužę LNK televizija informavo turinti duomenų, kad Lietuvos kariuomenė iš rusiško kapitalo tiekėjo už 4 mln. Lt nusipirko degalų, nes būtent „Lukoil“ pasiūlė mažiausią kainą.

Kaip rodo portalo freedata.lt/vpt duomenys, Lietuvos kariuomenės skelbtame automobilinių degalų pirkimo konkurse 2015 m. su „Lukoil Baltija“ sudaryta preliminari 1,66 mln. eurų vertės degalų pirkimo sutartis.

Pavydėtina sėkmė: kur slypi „Lukoil" paslaptis?
© DELFI

Viešųjų pirkimų tarnybos portalui DELFI pateikti duomenys rodo, kad „Lukoil Baltija“ paskutinius šešerius metus galėjo girtis sėkme viešuosiuose pardavimuose.

Kaip rodo tarnybos surinkti statistiniai duomenys, 2010-2015 m. degalų pirkimuose tarp konkursų nugalėtojų lyderiavo būtent „Lukoil Baltija“. Pabrėžiame, kad informacija pateikta be mažos vertės pirkimų.

Per minėtą šešerių metų laikotarpį „Lukoil Baltija“ laimėjo viešųjų pirkimų už 76,475 mln. eurų, kai per tą patį laikotarpį „Statoil“ – už 12,573 mln. eurų, „Orlen Lietuva“ – už 3,681 mln. eurų, „Neste“ – 2,098 mln. eurų, Lietuviškų degalinių tinklas – už 1,276 mln. eurų.

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis, didžiausią sumą degalams pirkti iš „Lukoil Baltija“ per šešerius metus išleido UAB „Vilniaus autobusai“ (apie 16 mln. eurų), Kauno miesto savivaldybės administracija (10,62 mln. eurų) ir AB „Lietuvos paštas (apie 8,67 mln. eurų).

Kalbant bendrai apie degalų pirkimus skelbiant viešuosius konkursus, 97,57 proc. pirkimų konkurso nugalėtojas pasirenkamas remiantis mažiausios kainos kriterijumi, 2,43 proc. – ekonominiu naudingumu.

„Lukoil Baltija“ atstovai nekomentavo VPT duomenų. Kaip teigia bendrovės direktoriaus pavaduotojas mažmeninei prekybai Romas Turlinskas, viešuosiuose konkursuose gali dalyvauti kiekvienas ūkio subjektas, galintis pasiūlyti prekes, paslaugas ar darbus pagal konkursų pirkimo sąlygas.

Konkurencija rinkoje stiprėja, tai yra sveikintina, nes visi yra priversti pasitempti, ieškoti konkurencinių pranašumų. Iš to tik laimi perkančiosios organizacijos, kurios perka degalus, įvairias prekes ar paslaugas degalinėse. Džiaugiamės galėdami patenkinti savo klientų poreikius įsipilti degalų jiems patogioje vietoje už geriausią pasiūlytą kainą“, – sakė jis.

Lietuviškos degalinės nuleidusios rankas

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys teigė, kad lietuviškos degalinės degalų pirkimo viešųjų konkursų klausimą yra kėlusios ne kartą, tačiau nuleido rankas.

Pasak pašnekovo, ydinga viešųjų konkursų organizavimo tvarka.

Vidas Šukys
Vidas Šukys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Mes nuolat kalbame su Viešųjų pirkimų tarnyba, bet įstatymas ir tvarka yra ydinga ir neleidžia mums dalyvauti konkursuose“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, pavyzdžiui, konkursuose geresnę poziciją užima įmonės, kurios turi didelį degalinių tinklą.

Būtent bandydamos dalyvauti viešuosiuose konkursuose lietuviškos degalinės susivienijo ir dalyvauja kaip UAB „Lietuviškų degalinių tinklas“.

Pasak jo, vis dėlto degalų viešieji pirkimai turėtų būti laisvesni: jei konkurso organizatorius galėtų pasirinkti daugiau nepriklausomų pardavėjų, o ne rinktis tinklą, tai leistų ne tik lanksčiau pirkti degalų, bet ir sutaupyti pačioms valstybės įstaigoms.

Be to, V. Šukys prisiminė keletą kuriozinių atvejų, kai po bandymo dalyvauti viešajame konkurse daugiau to daryti nebesinori.

„Man rodos, Alytaus rajono savivaldybė savo apraše parašė į sąlygas, kad jiems reikalingas degalų užsipylimas Lenkijos vakarinėje dalyje ir Rygoje. Mes buvome apšalę“, – teigė Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.

Institucijos pakliuvo į absurdišką situaciją

DELFI neseniai rašė apie Lietuvoje veikiančias įmones, kurios dosniai perka reklamą Kremliaus propagandą transliuojančiose televizijose, tačiau situaciją, kai Lietuvos institucijos, finansuojamos iš biudžeto, dideliais kiekiais perka degalus iš „Lukoil Baltija“ Informacinio saugumo ir analizės centro (ISAC) atstovas Justas Šireika mato kitomis akimis.

Justas Šireika
Justas Šireika
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Kitaip nei laisva valia Kremliaus televizijoms reklamos pinigus atseikėjantis verslas, biudžeto pinigus naudojančios institucijos yra saistomos Viešųjų pirkimų įstatymo. Šiandien įstatymas įpareigoja viešąjį pirkimą vykdančią įstaigą pasirinkti mažiausią kainą siūlantį tiekėją. Būtent taip įvyksta kuriozinės situacijos, kai Lietuvos kariuomenei vengiant pažeisti įstatymus, kuras perkamas iš mažiausią kainą pasiūliusio „Lukoil”, – komentavo specialistas.

J. Šireika šią situaciją įvardijo kaip absurdišką: Lietuvos institucijos ne savo valia pateko dėl tinkamai nesustyguotų įstatymų į tokią situaciją.

„Kalbant apie viešuosius pirkimus, šioje srityje reikia įtvirtinti saugiklius ir išlygas, kai susiduriama su pavojų nacionaliniam saugumui keliančiomis įmonėmis. Į klausimą, ar „Lukoil” yra tokia įmonė, atsakyti nesunku. Užtenka prisiminti šios bendrovės vaidmenį Lietuvoje įtvirtinant Maskvos politinius interesus.

Būtent per „Lukoil” praeityje Kremlius siekė perimti „Mažeikių naftos” kontrolę, vėliau viešai skelbta, kad pastaroji Rusijos bendrovė milijonais dolerių rėmė Rolando Pakso prezidento rinkimų kampaniją, įvairios istorijos sukosi ir apie „Lukoil” vadovo Baltijos šalyse verslo ryšius su tuometiniu premjeru Algirdu Brazausku.

Savo vaidmenį įgyvendinant agresyvią Kremliaus politiką „Lukoil” suvaidino ir Ukrainos rytuose vykstančiame kare. Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, per šią bendrovę buvo finansiškai remiamos prorusiškos pajėgos Luhanske ir Donecke“, – priminė pašnekovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daugiau negu pusė Latvijos jaunimo nori per mėnesį uždirbti daugiau kaip 800 eurų (6)

38 proc. Latvijos jaunimo iki 25-ių metų amžiaus norėtų per mėnesį „į rankas“ uždirbti...

„Rimi“ ir „Iki“ sandoris palies kelis šimtus darbuotojų (31)

Prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas ir reikalavimas kitiems mažmenininkams...

Ar jau verta ruoštis ekonominei krizei? (116)

Labiausiai turime bijoti laikotarpių, kai nieko nebijome, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis ,...

Bitkoino vertė peržengė 6 tūkst. dolerių ribą (39)

Kriptovaliutas sekančio tinklapio „CoinDesk“ duomenimis, bitkoino vertė penktadienį pirmą...

Grįžus investuotojų optimizmui dėl D. Trumpo mokesčių reformos, JAV akcijų indeksai kyla (3)

JAV akcijos penktadienio prekybos metu kilo, šoktelėjus technologijų ir bankų sektoriams bei...

Top naujienos

Orlaivio kapitonas: skrydžio metu sudėtingiausi du dalykai (24)

Nestandartinės situacijos dėl oro ar techninių nesklandumų skrydžio metu pilotui nekelia baimės,...

33 metus kovoja su sunkia liga: nežinau, kad tie geradariai, bet kasdien esu jiems dėkinga už gyvybę (5)

Klaipėdietė Rima sako nė minčių neturėjusi, kad smogs liga, dėl kurios teks kas antrą dieną...

Unikalų namą Rusnėje nugriovė tam, kad sukūrentų. Bažnyčios plytas siūlyta parduoti (118)

Rusnėje neseniai buvo nugriautas Darbo partijos nario, Šilutės verslininko Sauliaus...

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (983)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Vieta, kur Šiaurės Korėja plauna savo pinigus (97)

„Easey Commercial Building“ biurų pastatas stovi pagrindinėje Honkongo Wan Chai rajono...

V. Jurgutis: visi savanoriškai apsidalinome atleidimo lapeliais

Liberalų sąjūdį ir toliau krečia krizė. Prieš dvi dienas iš partijos pirmininko pareigų...

D. Bostą į aikštę metęs Šaras: Eurolygai jis dar nepasiruošęs (7)

Lietuvos krepšinio čempionate (LKL) ir toliau namuose neklumpantis Kauno „Žalgiris“ be...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (212)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Kodėl mokslininkai taip ilgai nesuprato, iš kur atsiranda vaikai? (60)

Iki 1875 m. niekas visame pasaulyje nežinojo, kaip atsiranda vaikai. Nežinojo nei eiliniai žmonės,...

Negailestingos ligos nublokšta į patį dugną: jei su manim taip elgiasi, kas vyksta su kitomis? (70)

Gražaus gyvenimo planus sugriovusi negailestinga liga jauną moterį nubloškė į patį dugną....