aA
Registrų centras (RC) gina naujus įkainius, kurie apskaičiuoti pagal tai, kiek kainuoja suteikti paslaugą. Išties – kainoraštyje dauguma įkainių mažėja, dažniausiai tai paslaugos verslui, duomenys, pigiau bus įregistruoti brangaus turto nuosavybę. Tačiau notarai kritikuoja ketinimus didesnę RC pajamų dalį surinkti mažiau pasiturinčių gyventojų sąskaita. Jie pasakoja naujas istorijas, kaip regionuose tenka pakloti šimtus eurų, arba 6 kartus daugiau nei anksčiau, už paveldėtą mažavertį turtą.
Paveldėjus NT užgriūva didesni mokesčiai: vien už registravimą susimokėjo apie 900 eurų
© DELFI / Karolina Pansevič

Nekilnojamojo turto registras ir kadastras jau dabar suneša 58 procentus visų RC pajamų, daugiau nei visi kiti registrai kartu sudėjus, rodo I pusmečio ataskaita.

Nuo spalio 1 dienos pakoregavus įkainius ši RC pajamų dalis turėtų dar labiau padidėti, tuo metu atpigs paslaugos verslui – mažiau pajamų tikimasi surinkti iš juridinių asmenų registro, vardija RC Strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas.

Kainodarai itin griežtų pastabų turi notarai, pasitelkdami pavyzdžius, kaip už trobos su priklausiniais nuosavybės registravimą trims paveldėtojams teko pakloti kone 1000 eurų. Anksčiau didesnė RC išlaikymo našta tekdavo turtingiesiems.

Tuo metu verslas, panašu, įžvelgia naujų galimybių – atpigs naudinga informacija ir ji bus prieinamesnė. Vėlgi, ne tiek prieinamesnė, kiek kaimyninėse valstybėse, kur registrų duomenys apskritai nemokami. Norint nemokamų duomenų, politikams tektų išspręsti finansavimo klausimą.

Notarų rūmai: kainų politika nesąžininga

Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis tikina, kad Registrų centro kainų politika ir teisės aktų interpretavimas – nesąžiningi, mat bandoma pasipelnyti gyventojų sąskaita ir tai lemia priešpriešą. Daugiausia aistrų kelia nuosavybės registravimo mokestis.

„Nuo spalio 1-sios už nuosavybės teisės įregistravimą į kiekvieną daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės, RC reikia mokėti 17,19 Eur dydžio atlyginimą. Kitais žodžiais, pagal vienodą tarifą moka ir močiutė, registruojanti iš velionio vyro paveldėtą 100 eurų vertės tvartelį, ir solidus ponas, įsigijęs gamyklos pastatą“, – sako M. Stračkaitis ir primena, kad anksčiau mokestis buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į turto vertę ir svyravo nuo 2,9 Eur iki 1448 Eur.

Aktualiausia tai regionuose, kur dažnai NT registre šalia žemės sklypo ir namo būna įregistruota dar bent keletas objektų – ūkiniai pastatai, lauko virtuvės, malkinės, garažai, kiemo rūsiai, šiltnamiai, lauko tualetai ir pan. Už kiekvieno iš jų įregistravimą RC imamas 17,19 Eur mokestis.

„Pateiksiu tikrą atvejį iš praėjusios savaitės – už 4 Eur vertės lauko tualeto ir 13 Eur vertės šulinio registravimą sumokėta po 17,19 Eur“, – lygina M. Stračkaitis. Iki spalio tai būtų kainavę po 2,9 Eur.

kaimas,troba,pavasaris,namas,
kaimas,troba,pavasaris,namas,
© DELFI / Orestas Gurevičius

Dar didesnės sumos, anot jo, susidaro tuomet, kai paveldėtojų ne vienas, o keli – tuomet kiekvienam tenka po 17,19 Eur susimokėti už paveldėto šulinio dalį.

„Pavyzdys iš vieno Lietuvos rajonų. Trys asmenys paveldėjo sodybą, kurioje, be sklypo ir gyvenamojo namo, buvo dar keturiolika objektų – ūkiniai pastatai, pirtis, lauko virtuvė, lauko tualetas, kiemo rūsys, tvora. Notaro paslaugos už jo atliktus veiksmus – išduotus nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus trims įpėdiniams – kainavo 151,11 Eur. Registrų centrui buvo sumokėta 73,57 Eur už patikras registruose, ir 892,33 Eur už registravimą“, – pasakoja M. Stračkaitis.

Anot jo, sodybų su keliolika priklausinių pasitaiko dažnai, o jei jas paveldi keli paveldėtojai, gimsta šimtus eurų siekiančios RC sąskaitos – jos būna iki šešių kartų didesnės nei anksčiau.

M. Stračkaitis mini dar vieną konkretų pavyzdį: „Vienas asmuo padovanojo savo artimam giminaičiui pusę sodybos, kurią sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas ir 9 ūkiniai ir pagalbiniai pastatai, kurių bendra vertė – 5543 Eur. Už nuosavybės teisės įregistravimą NT registre asmuo sumokėjo 189,09 Eur, o iki 2020 m. spalio 1 d. būtų sumokėjęs 5 kartus mažiau (35,42 Eur).“

Marius Stračkaitis
Marius Stračkaitis
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau notarui perduodant duomenis apie patvirtintą sandorį, NT registre dar registruojamas tai nurodantis juridinis faktas, už kurį reikia mokėti atskirai. Nuo 2020 m. spalio 1 d. Registrų centrui mokamas atlyginimas už juridinio fakto įregistravimą padidėjo nuo 2,90 iki 8,19 Eur.

M. Stračkaitis tęsia antrąjį pavyzdį: „Už juridinių faktų apie sudarytą sandorį įregistravimą asmuo sumokėjo 16,38 Eur, kadangi daiktai buvo registruoti dviejuose NT registro įrašuose, o iki 2020 m. spalio 1 d. būtų sumokėjęs 5,80 Eur.“

Dėl naujų kainų didžiausia nauda tenka brangaus turto perėmėjams – atpinga nuosavybės teisės registravimas į turtą, kurio vertė didesnė kaip 55 tūkst. eurų, mat visais atvejais mokamas tas pats įkainis.

„RC savanaudiškai naudojasi tuo, kad notarai yra šios valstybinės įmonės „kasininkai“, surenkantys iš klientų mokesčius už duomenų patikrinimą ir registravimą. (…) Nepaisant to, kad RC įkainių pabrangimas ir šalies gyventojus užgulusi nauja finansinė našta sukėlė masinį notarų klientų pasipiktinimą ir žiniasklaidos susidomėjimą, į Lietuvos notarų rūmų pastabas ir raštus RC nesureagavo, o iš jo veiklą kuruojančių Ekonomikos ir investicijų ir Teisingumo ministerijų atsakymų kol kas negavome“, – piktinosi M. Stračkaitis.

RC savo įkainius gina: kainuoja pagal sąnaudas

RC Strateginio vystymo direktorius A. Jusas paaiškina, kad dalis RC įkainių nebuvo keisti daugelį metų, anksčiau jie buvo nustatyti visiškai neaiškiais pagrindais. O štai dabar – kainos įvertintos pagal kiekvienai paslaugai tenkančias sąnaudas. Pavyzdžiui, ar registruoti sandėliuką, ar gamyklą, kainuoja tiek pat – ir taikomas įkainis toks pats.

„Mes šioje vietoje esame labai griežtai apibrėžtų rėmų įgyvendintojas. Yra Vyriausybės nutarimas, kuris apibrėžė metodiką, kaip ta kainodara turi būti suskaičiuota ir parengta. Buvo pasamdyti konsultantai iš didžiojo ketverto, „Deloitte“, kurie parengė sąnaudų paskirstymo modelį, kuris yra naujosios kainodaros pagrindas. Visos įmonės sąnaudos sudėtos į modelį ir išdalintos prie konkrečių paslaugų“, – paaiškina A. Jusas.

Tai lėmė, kad mažaverčio turto nuosavybės registravimas kainuoja tiek pat, kiek ir brangaus, nes „realiai atliekamas toks pats darbas, tiek pat laiko užtrunka“. Sutaupo butų pirkėjai miestuose, o perleidžiant mažos vertės turtą tenka mokėti daugiau.

Registrų centro kainodaros pokyčiai
Registrų centro kainodaros pokyčiai

Kodėl NT nuosavybės įregistravimas už 17,19 Eur – pakeistas įrašas sistemoje – tapo viena brangiausių RC paslaugų?

„Žmogus daug laiko sugaišta, dirba, ir jei tu tuo atveju po tris eurus gauni, tai tarsi irgi neteisinga logika. Dabar suskaičiuoja taip, kad jei tiek dirbu, reiškia tiek kainuoja“, – aiškina A. Jusas.

„Delfi“ pasiteiravus, ar procesai nėra automatizuoti, A. Jusas pabrėžė, kad tik dalis sandorių „ateina elektroniniu būdu“, bet jų būna ir klientų aptarnavimo centruose, reikia daryti aibę patikrinimų.

Tačiau tokius RC teiginius neigia Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.

„Nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objekto registravimą – nemažai laiko, pastangų ir atsakomybės reikalaujantis procesas, tačiau jį atlieka notaras. Notaro perduota informacija apie NT objektą Registrų centre registruojama automatiškai, žmogus šiame veiksme nedalyvauja“, – patikina M. Stračkaitis.

Notarai pyksta ir dėl kitų įkainių – žada korekcijų

Dar vienas notarų mūšis su RC – dėl jų notarų sistemų traktavimo. RC naujus įkainius išskaidė pagal tai, ar duomenys gaunami sisteminiu būdu, ar ne – vieni kainuoja centus, kiti – eurus. Tačiau pasirodė, kad ne visos sistemos tinka pigesniems duomenims gauti.

„RC nuo spalio atpigino įkainius už automatiniu būdu generuojamus XML formato duomenis, teikiamus elektroniniu keliu pagal principą „sistema-sistemai“, tačiau pabrangino juos tiems vartotojams, kas nepatenka į „sistema-sistemai“ gavėjų apibrėžimą ir gauna duomenis į sistemą taip pat automatiniu būdu generuojamu PDF formatu. Pabrėžiu – tiek XML, tiek PDF formatų failai yra generuojami automatiškai, tačiau jų kaina naujajame RC paslaugų kainoraštyje skiriasi dešimtis kartų – jei XML kainuoja centus, PDF kainuoja kelis eurus“, – sako M. Stračkaitis.

Anot jo, dauguma notarų duomenis gauna per specialią sistemą, integruotą su RC duomenų bazėmis, tačiau skirtingu formatu pateikiama informacija vis tiek buvo apmokestinta didesniu įkainiu. Notarai prieš sandorius privalo tikrinti informaciją skirtinguose registruose, sąskaitas apmoka gyventojai.

„Naujieji pabranginti tarifai notarų klientams po šių metų spalio 1-sios nugriaudėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – patikina M. Stračkaitis.

RC atstovas A. Jusas šiuo klausimu notarams žada pasikeitimų.

„Šiuo metu technologinis ir darbo procesas yra peržiūrimas, tikimas artimiausiu metu pasiūlyti taikymo pakeitimus, kad visiškai automatizuotas procesas būtų analogiškas taikymui „sistema-sistema“, o PDF taikymas liktų tais atvejais, kai iš tiesų lieka tam tikro rankinio darbo“, – svarsto A.Jusas.

Pripažįsta, kad stinga socialinės orientacijos

Pasak RC atstovo, menkaverčio turto brangaus registravimo problemą galima būtų spręsti ne per kainodarą, o kitais būdais, pvz., taikant kompensacijas.

„Girdime reakcijas, nuomones, kad kainodara nėra socialiai orientuota, ir čia mes galim pripažinti – tikrai, kad taip ir yra. Reglamentavimas toks yra, kad tai nėra į socialinio pagrindo, tai sąnaudomis grįsta metodika. Tiek kainuoja ir tokia kaina yra pateikiama“, – teigia A. Jusas.

Šiuo metu apie galimus pakeitimus diskutuojama su Teisingumo ministerija ir vertinami galimi scenarijai.

„Gana sudėtingi sprendimai, ieškome įvairių variantų, ir galvojame apie kažkokias kompensacines schemas, kurios galėtų būti taikomas. Kai bus konkretesni sprendimai, juos ministerija pristatys. (…) Bet vėlgi, reikia suprasti – kai tu tokį kainodaros modelį taikai, bet kokia intervencija, individualūs kainų nustatymai, kažkuria prasme visą modelį griauna. Ir tada gaunasi, kad kitiems turi būti uždėta sąnaudų dalis ir mokėti jie turi daugiau“, – paaiškina A. Jusas.

RC tikisi tokio paties uždarbio – gal net mažės

RC nesitiki, kad įkainių pokyčiai kaip nors reikšmingai paveiks įmonės pajamas.

„Mes vertinome, kad galimas netgi ir pajamų mažėjimas, tai priklauso nuo to, kokios operacijos judės. Nėra taip, kad šita kainodara mums kaip įmonei yra kažkuo palanki“, – sako A. Jusas.

Jo skaičiavimais, pajamos iš NT operacijų turėtų ūgtelėti, tačiau mažės pajamos iš juridinių asmenų, hipotekos registro.

„Jeigu metinė apyvarta yra 45 mln. eurų, tai galimas pajamų augimas – iki 1 milijono eurų. Bet tai spekuliatyvu, nes priklauso nuo sandorių skaičių“, – sako A. Jusas.

Jis patikino, kad ilguoju laikotarpiu nauja kainodara yra teisingesnė, nes tobulinant procesus įkainiai mažėtų: „Reguliuojamais įkainiais mums yra apribota pelno marža, kiek galime uždirbti, ir jeigu mes uždirbame per daug, tada iš karto turi būti inicijuojamas įkainių perskaičiavimas.“

Žilinskas: Latvijoje ir Estijoje nemokama

Didelės RC duomenų pirkėjo, kreditų informacijos biuro UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas neskuba vertinti sumažėjusių RC duomenų įkainių.

„Dar laukiame, kada kitą mėnesį ateis sąskaitos. Nes galutinio aiškumo, kokie bus įkainiai sąskaitose, dar neturime. Notarai irgi tikėjosi, kad bus sistema-sistemai įkainiai, bet taip nebuvo. Kai ateis sąskaitos, tada matysime, kokias programas prilygina sistema-sistemai, o kurių – ne“, – vertina S. Žilinskas.

Saulius Žilinskas
Saulius Žilinskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Galiu tik pastebėti vieną paprastą dalyką – Latvijoje ir Estijoje juridinių asmenų registro informacija yra nemokama. Viskas tuo yra pasakyta“, – teigia S. Žilinskas ir papildo, kad problema yra politikų sprendimuose, o ne RC.

Įžvelgia naujas verslo galimybes

Vis tik mažėjantys RC įkainiai atveria naują etapą duomenų naudojimui versle, vertina atvirų duomenų platformos „Abalt“ vadovė dr. Gerda Jurkonienė.

„Daugelį įmonių pigesni duomenys turėtų paskatinti pradėti naudoti aktualius ir patikrintus duomenis verslo procesuose. Mums, kaip startuoliui, naujosios RC kainos yra palankios, nes galime savo klientams pasiūlyti daugiau duomenų, daugiau sprendimų, daugiau įžvalgų – RC kainodara yra viena iš mūsų sąnaudų eilučių. Jau matome, kad atpigus duomenims, o taip pat ir mūsų paslaugoms, duomenimis aktyviau naudojasi ir mažiausi verslai“, – teigia G. Jurkonienė.

Gerda Jurkonienė
Gerda Jurkonienė
© Organizatorių nuotr.

Ji paaiškina, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms didesnė kaina buvo barjeru, dėl to jos rečiau naudojosi duomenų teikiamais privalumais. Vis tik ji akcentuoja atvirų duomenų svarbą.

„Kainų mažėjimas yra tik vienas žingsnelis į pilną verslui reikalingų duomenų atvėrimą, juo labiau, kad turime gerų pavyzdžių – „Sodra“, „Regitra“. Jų atverti duomenys leidžia skaidrinti verslo ekosistemą, pvz., partneriams geriau orientuotis dėl įmonių mokumo būklės, valstybei tiksliau skirstyti paramą. Kitos šalys yra pažengusios dar toliau – pvz., Jungtinė karalystė, Danija, Švedija finansinius ir kitus verslo duomenis yra atvėrę verslo bendruomenei“, – sako G. Jurkonienė.

Įmonės vadovė mano, kad visiškas duomenų atvėrimas galėtų būti vienas iš būdų sumažinti ar neutralizuoti pandemijos pasekmes verslui, kuris galėtų geriau efektyvinti procesus, stiprinti vadybą, daugiau parduoti.

„Esant ekonomikos neapibrėžtumui, tai būtų ypač stiprus žingsnis ir reali parama“, – sako G. Jurkonienė.

RC: atviri duomenys atsirastų išsprendus finansavimo klausimą

Tuo metu RC Strateginio vystymo direktorius A. Jusas patikino, kad jau paruošta atvirų duomenų strategija, palaipsniui registrai atveriami.

„Turime tikslą iš dalies atverti juridinių asmenų registro ir gyventojų registro duomenų. Vertinant, kas galbūt trukdo eiti iki to visiško atvėrimo – pagrindinis iššūkis, kalbant apie juridinių asmenų registrą, iš dalies yra finansinio aspekto klausimas. Kol kas pas mus valstybėje diskusijų yra, bet nėra aiškiai išspręstas finansavimo mechanizmas. Atvirų duomenų palaikymas, atnaujinimas kainuoja, o šiuo metu tai yra pajamas uždirbanti veikla“, – sako A. Jusas.

Registrų centras
Registrų centras
© Įmonės nuotr.

Anot jo, išsprendus finansavimo klausimą galėtų būti pasiektas ir duomenų atvėrimo proveržis.

O šiuo metu sisteminiu būdu gaunami duomenys, anot A. Juso, kainuos po 5-7 centus už išrašą, kai anksčiau tekdavo mokėti pusantro euro ir daugiau.

„Mano požiūriu, leisti verslui pakankamai lengvai gauti ir įsigyti duomenis ar tuo pagrindu kurti kažkokius produktus – tai geras žingsnis į teigiamą pusę“, – apibendrina RC atstovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(74 žmonės įvertino)
3.4054

Sunkumai užgriuvo ir stambias įmones: darbuotojai išeina, o naujus rasti sudėtinga (140)

Panevėžyje nedarbas auga drastiškai. Per pastarąjį mėnesį bedarbių gretas papildė daugiau...

Prognozuoja, kad apsipirkimas pasikeis: didžiosios parduotuvės bus nepopuliarios, savitarnos kasose atsiras naujovių (16)

Pandemija parodė, kad išmanaus ir greito apsipirkimo sprendimai yra svarbūs ne tik verslininkams,...

SADM pritaria siūlymui numatyti galimybę darbdaviui gauti subsidijas už darbuotojus, įdarbintus po karantino paskelbimo dienos (4)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pritaria Seimo narių siūlymui numatyti galimybę...

Perspėja darbuotojus dėl sutarčių: priimant į darbą kai kurie iš karto pasirašo prašymą dėl atleidimo (45)

Antrojo karantino metu, darbuotojų skundų Valstybinėje darbo inspekcijoje mažiau nei pirmojo,...

Apklausė lietuvius: paaiškėjo, kodėl nepatinka nuotolinis darbas (16)

Beveik keturi iš dešimties dirbančių Lietuvos įstaigose ir įmonėse nėra visiškai patenkinti...

Top naujienos

Dailius Dargis | D+

Holivudo monstro buvusios žmonos išpažintis: sužinojusi ką jis padarė, pražilau per naktį

Iki šiol nė vienam žurnalistui nepavyko išpešti nė žodžio iš Jurijaus Kadamovo artimųjų ar...

Sunkumai užgriuvo ir stambias įmones: darbuotojai išeina, o naujus rasti sudėtinga (140)

Panevėžyje nedarbas auga drastiškai. Per pastarąjį mėnesį bedarbių gretas papildė daugiau...

Septyniolikmetės Emilijos mama papasakojo apie siaubą, kai dukra vos nemirė nuo COVID-19 ligos (325)

„Mano vaikui nutiko blogiausia, kas galėjo, bet laimei ji papuolė į geriausias rankas“, –...

Paulius Jurkevičius. Komendantės valanda – štai Kalėdų dovana Lietuvai! (151)

Čia, mielieji, jums ne kovidinių kaukių balius! Ne teatrų užrakinimai ar restoranų pasiūlymai...

Alytaus Kalėdų eglė jau švyti – įžiebta be žiūrovų minios

Alytaus miesto savivaldybei pavyko išvengti žmonių būriavimosi prie miesto Kalėdų eglės...

Susirgimo rekordai negąsdina: Klaipėdoje prie eglutės renkasi smalsuoliai (209)

Klaipėdoje per eglutės įžiebimą nušvito ir įspūdinga Šiaurinė žvaigždė. Tiesa, tie, kurie...

Raseinių rajone per tragišką avariją žuvo vyras (16)

Raseinių rajone nuo kelio nulėkus automobiliui žuvo vyras.

Per gaudynes nuo pareigūno kulkos žuvusio 18-mečio motinai valstybė sumokės 30 tūkst. Eur (72)

Prieš penkerius metus Druskininkų savivaldybėjei per cigarečių kontrabandininkų sulaikymo...

Egzistuoja tik vienas žmogus, į kurį pataikė meteoritas: rimtesnės bėdos prasidėjo kur kas vėliau (31)

Vadinamasis Hodges meteoritas sukėlė problemų moteriai, į kurią pataikė, bet atnešė turtus...