Pirmoji parduotuvė – Kauno pakraštyje
Rumunijoje ir Vokietijoje veikiantis žemų kainų parduotuvių tinklas „Mere“ jau pradėjo plėtrą ir Lietuvoje.
Pirmoji parduotuvė duris atvėrė praėjusį pirmadienį Kaune, pramoninio Petrašiūnų rajono pakraštyje, T. Masiulio gatvėje. Apie atidarymą niekur nebuvo skelbta, pasirodė tik žinutė socialiniame tinkle „Facebook".
Savo formatu ši prekyvietė primena išparduotuvę. Didelė, sandėlio tipo patalpa, kurioje tiesiog ant padėklų ar metalinėse lentynose sandėliuojamos prekės. Greitai gendantiems mėsos produktams įrengta šaldoma patalpa, šaldyti produktai laikomi vitrininiuose šaldytuvuose.
Nors daugelio prekių kainos itin žemos, į akis krenta gana skurdokas asortimentas. Parduotuvės vadovė sakė, jog prekių asortimentas gausėja kasdien, jis turėtų padidėti kelis kartus.
„Veikiame labai neseniai, ne viską spėjo atgabenti. Prekės važiuoja ir važiuoja“, – sakė parduotuvės vadovė, o dėl platesnių komentarų patarė susisiekti valdančios bendrovės atstovais.
Kainos čia tikrai mažos, gausu negirdėtų prekės ženklų. Pavyzdžiui 3 litrai gazuoto gėrimo su saldikliais „Lili“ kainuoja 49 centus, patalynės komplektas – 9,17 euro, rankšluosčiai – nuo 83 centų iki 1,81 euro.
Pusė kilogramo lietinių blynų su kumpiu ir sūriu kainuoja 1,45 euro, kilogramas koldūnų su mėsa – 1,99 euro.
280 gramų silkių filė „Bietite“ kainuoja 95 centus, 1,3 kilogramo sūdytų silkių – 2,69 euro, 360 gramų kalmarų – 1,95 euro.
Kilogramas šaltai rūkytos „Darbininkų" dešros kainuoja 3,85 euro, o toks pats kiekis „Pusryčių“ virtos dešros – 67 centus.
200 ml sulčių gėrimo kainuoja 17 centų, centu daugiau tektų mokėti už gazuoto vandens litrą.
Pieno produktų ir duonos gaminių parduotuvėje kol kas nėra.
Skelbia per metus Lietuvoje atidarysiantys 40 parduotuvių
„Mes esame viena iš didžiausių žemų kainų parduotuvių Rusijoje, atstovaujame prekių ženklui „Svetofor“, kuris jungia daugiau kaip 1500 parduotuvių. Dirbame Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje ir Kinijoje, šiuo metu, kaip prekių ženklas „Mere“, pradedame savo veiklą Europos Sąjungoje“, – lietuvių kalba rašoma tinklalapyje mere.ws.
Panašu, jog informacija čia pateikta kiek anksčiau, nes nurodoma, jog pirmosios parduotuvės Lietuvoje bus atidarytos 2020 metų pradžioje.
Čia pat užsimenama ir apie ambicingus plėtros planus – šiais metais Lietuvoje atidaryti 40 „Mere“ parduotuvių.
„Šiuo metu parduotuvės „Mere“ sėkmingai veikia Vokietijoje ir Rumunijoje. 2020 m. pradžioje pirmosios šios parduotuvės bus atidarytos Lietuvoje ir Lenkijoje.
Plėtros planuose numatyta atidaryti parduotuvių „Mere“ tinklą Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Čekijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse“, – rašoma tinklalapyje.
Nepavykus susisiekti su įmonės vadovu, konkretesni plėtros planai – į kuriuos Lietuvos miestus bus žengiama, lieka neaiškūs.
Siūlys rusiškas, baltarusiškas, ukrainietiškas ir lenkiškas prekes
Kaune pirmąją žemų kainų tinklo parduotuvę atidariusios bendrovės „Valientė“ vyriausioji finansininkė Tatjana Lipina „Delfi“ sakė, jog prekių asortimentas ateityje tikrai bus gausesnis.
„Tai – mažų kainų parduotuvių formatas, kai neinvestuojama į rinkodarą, reklamą ar prekių lentynas. Pas mus, skirtingai nei kituose prekybos tinkluose, nebus akcijų. O tikslas – kad žmonės čia rastų pigių ir kokybiškų prekių. Parduotuvėms renkamės tokias patalpas, kad nereiktų daug mokėti už nuomą, nes taikome minimalų antkainį“, – sakė pirmąją Lietuvoje „Mere“ ženklo parduotuvę atidariusios bendrovės „Valientė“ finansininkė T. Lipina.
Ji minėjo, kad žemos kainos bus užtikrinamos tiekimo grandinę organizuojant taip, kad prekės būtų gabenamos tiesiai iš gamintojų, apeinant platintojus.
„Atidarant pirmąją parduotuvę dar sunku susitarti su gamintojais dėl mums palankių sąlygų. Iš pradžių žiūrima nelabai patikliai, sakoma, jog pirmiausia turime atidaryti bent vieną parduotuvę, o tada bus galima derėtis“, – sakė „Valientės“ atstovė.
Paklausus, kokiose šalyse pagaminta produkcija prekiaujama, T. Lipina minėjo Lenkiją, Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą bei Lietuvą.
„Orientuojamės į mažiausią kainą, todėl imame produktus tų gamintojų, kurie pasiūlo optimaliausią variantą“, – sakė pirmąją „Mere“ parduotuvę atidariusios bendrovės atstovė.
Veikia dvi bendrovės, jų savininkai – Rusijos piliečiai
Prekių ženklo „Mere“ tinklalapyje nurodyta, kad jam Lietuvoje atstovauja sostinėje registruota uždaroji akcinė bendrovė „Litproduktai“, kurioje, „Sodros“ duomenimis, dirba 5 žmonės.
Susisiekus vienu iš skelbiamų telefonų jos atstovai pasiūlė kreiptis į kitą bendrovę „Valientė“, kuriai ir priklauso Kaune duris atvėrusi „Mere“ parduotuvė.
Abi šios bendrovės įsteigtos praėjusiais metais, jos registruotos tuo pačiu adresu. Registrų centro duomenys liudija, kad abiejų Lietuvoje registruotų bendrovių akcininkai – Rusijos piliečiai.
Tai – prekybos tinklą „Svetofor“ per 2009 metais įkurtą Rusijos bendrovę „Torgservis“ valdantys Krasnojarsko gyventojai, broliai Andrejus ir Sergejus Šnaideriai. Pastarasis abiejose lietuviškose bendrovėse turi kontrolinį akcinį paketą (70 proc. ir 67 proc). A. Šnaiderio dalis lietuviškame versle kiek kuklesnė – 10 proc. ir 8 proc. akcijų.
Akcijų Lietuvoje registruotose įmonėse turi ir kitas Krasnojarsko gyventojas Valerijus Jakovlevas (po 5 proc.)
Tiesa, akcininkų sudėtis abiejose bendrovėse nėra identiška. Tarp „Litproduktų“ savininkų figūruoja Krasnojarske gyvenantis Evgenijus Pšenitsinas (20 proc.), o ketvirtasis „Valientės“ akcininkas – Abakano miesto gyventojas Rustamas Kiližekovas (15 proc.).
Pirmieji plėtros ženklai buvo jaučiami pernai
Apie Rusijos žemų kainų parduotuvių tinklo „Svetofor“ savininkų planus su prekių ženklu „Mere“ įsilieti į Europos šalių rinkas portale „Delfi“ rašyta praėjusių metų rugsėjį, kai buvo atidaryta pirmoji parduotuvė Vokietijoje ir dvi Rumunijoje.
Baltarusijoje veikianti darbuotojų paieškos kompanija „HR Business Alliance“ tuomet paskelbė paiešką specialistų, padėsiančių parinkti patalpas parduotuvėms, kurias ketina plėsti mažmeninio tinklo „Svetofor“ savininkai, įvairiuose Lietuvos ir Lenkijos miestuose. Kaip tuomet rašė „Komersant“, ekspertai abejojo, ar mažmenininkei pavyks užkariauti Baltijos šalių regiono vartotojų pasitikėjimą, nepertvarkius savo verslo modelio ir nepagerinus asortimento kokybės.
Tylus žengimas į Lietuvą nėra išimtis. Taip „Mere“ įžengė ir į Vokietiją, 2019 m. kovo mėn. rašė Dw.com, o valdančiosios įmonės „Torgservis“ savininkai yra įvardijami kaip vengiantys žiniasklaidos dėmesio, daug neinvestuojantys į rinkodarą.
Bendrovės atstovas tuomet DW sakė: „Mes nesidomime reklama, nekvietėme spaudos, norėjome pradėti kuo tyliau.“
Vokiečių leidinys tuomet rašė, kad, praėjus mažiau nei savaitei nuo pirmos „Mere“ parduotuvės atidarymo, teko ją uždaryti 2 dienoms, nes visos atsargos buvo išparduotos. Bet po kelių mėnesių situacija pasikeitė.
„Nuo tada didžiulis susidomėjimas praėjo. Kai kurie klientai niekada negrįžo, kiti tapo reguliariais“, – rašė DW.
