Vyriausybės posėdyje patvirtinta Lietuvos būsto strategija, kurią parengė Aplinkos ministerija. Jai pavesta per tris mėnesius parengti ir pateikti Vyriausybei šios strategijos įgyvendinimo 2004-2006 metų priemonių planą, rašoma pranešime spaudai.
Namas, sklypas
Gyvenamojo būsto plėtrą stabdo menka gyventojų perkamoji galia, didelė naujos statybos būsto kaina ir daugelis kitų problemų. Strategija numato, kaip reikėtų jas spręsti užtikrinant darnią būsto sektoriaus raidą, orientuotą į ES šalių modelį.

Dokumente nusakyti ilgalaikiai (iki 2020 m.) būsto politikos tikslai ir prioritetai, kuriais remiantis turėtų būti tobulinami šią sritį reguliuojantys teisės aktai, valdymo ir visuomenės informavimo sistema, ruošiamos ir įgyvendinamos būsto plėtros, jo atnaujinimo ir modernizavimo, finansinės ir socialinės paramos gyventojams programos bei priemonės.

Numatyta, kad žmonių apsirūpinimo būstu rodikliai priartėtų prie dabartinio Europos Sąjungos lygio. Šiuo metu Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 364 būstai, o ES šalyse – apie 450 būstų. Naudingojo ploto dydis vienam gyventojui turėtų padidėti nuo 22,4 m2 , koks yra dabar, iki 28–29 m2. Palyginti su ES, dar labiau atsiliekama su naujais būstais.

Lietuvoje kasmet tūkstančiui gyventojų pastatoma apie 1,1 būsto, o ES – 3-5 būstai. Strategija numato, kad naujų būstų statyba šalyje turėtų išaugti nuo 4 tūkst. iki 12–15 tūkst. būstų per metus.

Dabar daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių (61,2 proc.), o miestuose – didžioji dauguma (80 proc.), gyvena daugiabučiuose. Daugelis šių namų yra fiziškai susidėvėję, jų būklė dėl nepakankamos priežiūros ir pernelyg mažų investicijų jiems atnaujinti nuolat blogėja, o energetinės savybės neatitinka dabartinių standartų ir viršija juos 1,5–2 kartus.

Palyginti su panašaus klimato ES valstybėmis, mes būstui šildyti sunaudojame apie 1,8 karto daugiau energijos. Planuojama, kad iki 2020 m. dauguma daugiabučių namų turėtų būti atnaujinti ir apšiltinti, sutvarkyta jų aplinka.

Taip pat numatytos priemonės, kaip padidinti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms. Namų ūkių vidutinės pajamos Lietuvoje yra 3–4 kartus mažesnės už ES šalių. Kaip rodo tyrimai, net penktadalio šalies šeimų pajamos per mėnesį neviršija 500 Lt, todėl jos gali išlaikyti turimą būstą tik padedant valstybei. Strategija numato socialinę paramą mažas pajamas turintiems žmonėms. Siūloma patikslinti dabartinę būsto išlaikymo išlaidų kompensavimo tvarką ir kompensacijas teikti tiesiogiai namų ūkiams, įvertinus jų pajamas bei turtą.

Daugiau dėmesio reikia skirti savivaldybių socialinio būsto fondui, kuris šiuo metu sudaro tik 2,4 proc. viso šalies būsto fondo, o ES šalyse – apie 15 proc. Planuojama, kad socialinio būsto lyginamoji dalis turėtų padidėti iki 4–5 proc.

Socialinio būsto plėtrai turi būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Jos taip pat numatomos paramai teikti nepakankamas pajamas turintiems namų ūkiams būstui įsigyti ir būstui išlaikyti, daugiabučiams gyvenamiesiems namams atnaujinti ir modernizuoti.

Strategija taip pat numato išspręsti bankų kreditų, teikiamų daugiabučių namų bendrijoms rizikos problemą. Strategijai įgyvendinti bus siekiama panaudoti ir tarptautinių finansinių institucijų bei fondų paramą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Auga Group“ už 6,4 mln. eurų perka „Arginta Engineering“

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse...

Estijos „Baltic Ticket Holdings“ prašo leidimo įsigyti „Bilietai LT“

Estijos bilietų platinimo bendrovė „Baltic Ticket Holdings“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Išvardino, kodėl nepritaria progresiniams mokesčiams

Finansų ministerija nepritaria Seime jau svarstomiems siūlymams įversti progresinius mokesčius:...

Uždraudus alkoholio reklamą, kliuvo ir pieno barui (13)

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo visiškas alkoholio reklamos draudimas, o to padarinius jau...

Šapoka: bankų sąjunga ir stabilumo mechanizmas – ES prioritetai (11)

Bankų sąjunga ir Europos stabilumo mechanizmas yra prioritetinės Europos Sąjungos sritys ir...

Top naujienos

Perėjusi tikrą pragarą žydė į Vilijampolę grįžo ieškoti užkastos dėžės (128)

Izraelyje šiuo metu gyvenanti Kaune gimusi Dita Šperling savo akimis regėjo, kaip baltaraiščiai...

Lenkijos ekonomikos architektas: sukame pavojingu keliu (84)

Pirmosios nekomunistinės Lenkijos vyriausybės finansų ministras Leszekas Balcerowiczius sako, kad...

Išvardino, kodėl nepritaria progresiniams mokesčiams

Finansų ministerija nepritaria Seime jau svarstomiems siūlymams įversti progresinius mokesčius:...

Paprastas žingsnis, padėsiantis išvengti 75 proc. šio vėžio atvejų (5)

Prasidėjo Europos gimdos kaklelio vėž io prevencijos savaitė, kurios šūkis „Sumažink savo...

Brangi nafta kelia ne tik benzino kainas (70)

Dėl pabrangusios naftos kyla ir degalų kainos. Analitikai perspėja – jeigu taip bus ir toliau,...

Iš Rusijos stačiatikių vyskupo – akibrokštas Putinui (206)

Vienas Rusijos stačiatikių vyskupas pirmadienį pareiškė, kad per kovą vyksiančius šalies...

Šveicarų specialistai įvertino Gedimino kalno gelbėjimo planą: tikrai yra dėl ko nustebti (521)

Lietuvos mokslininkai ir specialistai vis dar nesutaria, kaip gelbėti Gedimino kalną. Kol mūsų...

Turkai lietuvius vadina pirmosiomis „kregždėmis“: atostogauti plūsta dar neprasidėjus kurorto sezonui (13)

Iki kalendorinės vasaros Lietuvoje dar likę beveik 5 mėnesiai, tačiau gyventojai vis aktyviau...

55-erių Ingeborga Dapkūnaitė parodė su surogatine motina susilauktą sūnų (11)

Garsi aktorė Ingeborga Dapkūnaitė parodė savo atžalą. Visuomenė nedelsiant sureagavo į žinią...