aA
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad sudėtinga Lietuvos demografinė padėtis, nemažėjanti šalies piliečių emigracija ir kartų kaitos neužtikrinantis gimstamumas daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai bei Lietuvos valstybės ir jos visuomenės raidai, patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją. Joje nustatyti pagrindiniai šalies demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos tikslai, kryptys ir siektini rodikliai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 77 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 24 parlamentarai.
Nauja demografinė krizė (R. Tučo nuotr.)
Nauja demografinė krizė (R. Tučo nuotr.)

Pagrindinis strategijos tikslas - užtikrinti teigiamą gyventojų skaičiaus pokytį ir proporcingą gyventojų amžiaus struktūrą. Dokumente įtvirtinti trys tikslai, susiję su palankios aplinkos šeimai kūrimu, migracijos srautų valdymu ir vyresnio amžiaus asmenų integravimusi į visuomenę.

Siekiant kurti šeimai palankią aplinką planuojama sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę bei prieinamumą, sudaryti sąlygas lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti, plėtoti finansines paskatas ir būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, gerinti šeimos sveikatos būklę, didinant informuotumą šeimos sveikatos klausimais, mažinant sveikatai kylančias grėsmes, ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas.

Tarp svarbių strategijos tikslų - siekis suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę. Siekiant šio tikslo ketinama užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime, darbo rinkoje ir finansinį jų saugumą, užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes, pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei dėl išorinių priežasčių, stiprinti kartų santykius ir plėtoti savanorišką vyresnio amžiaus asmenų veiklą.

Užtikrinant valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą numatoma skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą, įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką, taip pat stiprinti ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę, socialinį Lietuvos gyventojų saugumą ir jų psichologinę (emocinę) gerovę, Lietuvos gyventojų susietumą su šalimi ir gyvenamąja aplinka, vykdyti veiksmingą diasporos politiką.

Šia strategija siekiama sistemiškai spręsti šalies demografinius iššūkius, didinti gimstamumą, mažinti emigraciją, skatinti grįžtamąją emigraciją, gerinti vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. „Nuo 1992 m., kai gyventojų skaičius Lietuvoje pasiekė maksimumą - 3 706 tūkst., iki 2017 m. šis rodiklis sumažėjo 23 proc. ir 2017 m. sausio 1 d. siekė 2 848 tūkst. Per 25 metus Lietuva neteko 859 tūkst. gyventojų, arba maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Vilniuje ir Kaune kartu sudėjus. Jei esamos tendencijos nesikeis, tai, remiantis ES statistikos tarnybos (Eurostato) prognozėmis, 2030 m. Lietuvoje gyvens tik apie 2,4 mln. žmonių, t. y. palyginti su gyventojų skaičiumi 2017 m., jis dar sumažės apie 15 proc., - teigiama nutarime.

Antroji problema - nepalankiai besikeičianti gyventojų amžiaus struktūra - mažėja vaikų ir daugėja vyresnio amžiaus asmenų. „2017 m. pradžioje šalyje gyveno 550,2 tūkst. 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų. Jų dalis nuo bendro Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. 2005 m. pradžioje iki 19,3 proc. 2017 m. pradžioje. Šimtui vaikų 2017 m. pradžioje teko 130 vyresnio amžiaus asmenų (2005 m. pradžioje - 93). Remiantis Eurostato prognozėmis, galima teigti, kad šimtui 15-64 metų gyventojų 2030 m. teks 45,8 65 metų ir vyresnio asmens“, - pažymima dokumente.

Pasak Seimo Spaudos biuro vyriausiojo specialisto Rimo Rudaičio, Vyriausybei pasiūlyta iki gruodžio 1 d. patvirtinti šios strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, priimti teisės aktus, reikalingus šiai strategijai įgyvendinti.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nausėda kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą: kai kas drumstame vandenyje gali bandyti pagauti žuvį (2)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, pasitaikant trikdžiams dėl asmens apsaugos priemonių...

Bankrotas ir restruktūrizavimas: ką reikia žinoti verslui?

Dauguma verslų įsitikinę, kad, susidūrus su finansiniais sunkumais, vienintelė išeitis –...

Vyriausybėje – 15 tūkst. eurų „Grigeo Klaipėdos“ taršos tyrėjams (2)

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar skirti 15 tūkst. eurų prokurorų atliekamam ikiteisminiam...

Patarimas darbuotojams: jei sutinkate su mažesne alga, turi mažėti ir darbo krūvis (101)

Su sunkumais dėl karantino susiduriančiose įmonėse darbuotojų gali būti prašoma susimažinti...

Seimas: Lietuvos bankas gali kredituoti visas finansų įmones

Lietuvos bankas (LB) galės kredituoti ne tik bankus ir kredito unijas, bet ir kitas finansų...

Top naujienos

Sutuoktiniai po skambučio į karštąją liniją – įbauginti: sudvejojome, ar verta tikrintis (271)

Pokalbis su karštosios linijos savanore dėl koronaviruso tyrimo vyrui ir jo žmonai pasirodė labai...

Nausėda pažėrė kritikos Seimui: man visiškai neįdomu, kas yra kaltas – kalti visi papildyta (288)

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Patarimas darbuotojams: jei sutinkate su mažesne alga, turi mažėti ir darbo krūvis (101)

Su sunkumais dėl karantino susiduriančiose įmonėse darbuotojų gali būti prašoma susimažinti...

Šiems būstams karantino metu žada aukso amžių: žmonės turi pinigų ir nori juos išleisti (69)

Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu patiria milžinišką sąstingį. Kol NT pardavėjai stengiasi...

Mokslininkas paaiškina: štai, ką reikėtų daryti, jei pandemijos metu norite apsipirkti saugiai (15)

Donaldas Schaffneris yra mikrobiologas ir maisto saugos ekspertas iš Rutgerso universiteto....

ULAC vadovas: 6 iš 7 koronaviruso atvejų gali likti nepastebėti (53)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas neslepia,...

Koronavirusu užsikrėtusi aktorė izoliavosi psichikos sveikatos centre: norėčiau nusikeikti, bet geriau sukalbėsiu maldą (115)

„Pradėsiu pozityviai“, – pirmadienio vakarą savo mintimis dalijosi Ieva Labanauskaitė ....

Mokslininkas – apie virusui atvertą užnugarį: kai kurias klaidas dar galima ištaisyti (58)

Lietuvoje jau daugiau nei pusė tūkstančio medikų turėjo izoliuotis dėl kontaktų su koronavirusu...

Adam Tooze

Ar koronaviruso sukelta finansinė krizė bus didesnė už 2008 m. krizę? (2)

Paskutinioji ekonominė krizė buvo finansinis širdies smūgis. O ši gali būti panaši į viso...

Kaip sterilizuoti namus, jei baigėsi valikliai: šias priemones rasite ir savo spintelėje (3)

Kai išeigas tenka riboti beveik iki nulio, turime daug gražaus laiko susitvarkyti namus. Apie...

|Maža didelių žinių kaina