Kaip Delfi patikslino premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė, trečiadienį nustos galioti buvę nutarimai dėl ribojimų prekybos vietoms, o taip pat ir ribojimas automobilių stovėjimui. Ankstesniu nutarimu buvo įtvirtinta, kad automobilių aikštelėse šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose galima užimti tik 20 proc. stovėjimo vietų, neskaičiuojant darbuotojams bei neįgaliesiems skirtų vietų.
Trečiadienį įsigaliojus naujiems reikalavimams, pastarojo nebeliks.
Kaip rašoma projekte nuo trečiadienio galios šie reikalavimai: draudžiama parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla. Šis draudimas netaikomas: parduotuvėms (įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose), kurių pagrindinė veikla yra maisto veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas; maisto prekybai turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose; internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose.
Taip pat patikslinta dėl tenkančio ploto pirkėjui.
„Parduotuvėse, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, kurių veikla nedraudžiama turi būti užtikrinamas 15 kv. m. prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos“, – rašoma nutarime.
Premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad dėl naujų ribojimų atsiranda netolygumų konkurencijoje – smulkieji, pardavinėjantys ne maisto produktus, priversti užsidaryti, o didieji prekybos tinklai ne.
„Iš smulkesnio verslo atstovų girdima, kad tai tarsi iškraipo konkurenciją, nes mažesni ne maisto apriboti, o didesni turi platų asortimentą, įskaitant ir ne maisto prekes. Pavasarį ir tai buvo iškilę, bet niekas nerado gero sprendimo ir taip galiojo – yra valstybių, kur išvardijama, kas yra būtinas, yra kaimyninėse, kur savaitgalį neleidžiama prekyba ne maisto prekėmis, bet tada atsiranda poreikis tikslinti kiek ne maisto prekių ir kokių: ar baterijos buitinė technika. Konkurencijos sąlygų tikrai yra netolygumas. Sunku pasiūlyti logišką sprendimą, nes prieš pusę metų jo niekas nerado. Nežinau, ar mes galime šiandien posėdyje surasti“, – teigė I. Šimonytė.
Jai antrino kiti ministrai. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad dabar svarbiausia skubiai suteikti paramą.
„Neturiu gero sprendimo. Manau, kad nė vienas iš mūsų dalyvaujančių šiame posėdyje nesame labai laimingi, kad reikia priimti ir pripažįstame, kad smulkiuosius tai paveiks, bet dabar imtis papildomų represinių priemonių ir apvynioti STOP juosta šampūnus ar kitas prekes didžiosiose parduotuvėse, matyt,būtų dar daugiau ne ten nukreiptos energijos. Ekonomikos ministerijoje ir kitose verčiamės kūliais, kad greičiau startuotume su pagalbos verslui priemonėmis, kurios pirmiausia bus skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui“, – teigė ji ir pridūrė, kad tai nėra tobuliausias sprendimas, bet šiuo metu reikia greitų sprendimų.
Nurodyta, kad jei bus sugalvota geresnė priemonė, tuomet įstatymas būtų keičiamas.
I. Šimonytė taip pat patikslino, kad bus leidžiama prekyba lauke eglutėmis.
Patikslinta dėl paslaugų teikimo laiko, kirpyklų
Numatyta, kad bus draudžiama teikti grožio, taip pat kitas paslaugas, kurių teikimo metu būtinas ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo.
Kadangi buvo susilaukta daug klausimų dėl kirpyklų veiklos, I. Šimonytė patikslino, kad šiuo atžvilgiu įvardyta konkrečiai grožio paslaugos ir tuomet kitos paslaugoms, kurioms reikia ilgesnio kontakto nei 15 minučių.
Kaip rašoma, šis draudimas netaikomas medicininės reabilitacijos paslaugoms, psichologinei pagalbai ir psichoterapijos paslaugoms, advokatų teikiamoms teisinėms paslaugoms, finansinėms paslaugoms.
Posėdžio metu paklausta, ar bus galima naudotis reabilitacijos paslaugomis sanatorijose. I. Šimonytė pabrėžė, kad bus galima tik tuo atveju, jei yra gydytojo siuntimas. Pavyzdžiui, žmogui atlikta operacija ir jam reikia skubios reabilitacijos. Anot jos, savo malonumui be gydytojo siuntimo paslaugų vykti nebus galima.
„Paslaugų, kurios šiuo nutarimu nedraudžiamos, teikimo vietose (išskyrus apgyvendinimo paslaugų teikimo vietas) turi būti užtikrinamas 10 kv. m. paslaugos teikimo plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos priemonės“, – rašoma projekte.
I. Šimonytė patikslino, kad automobilių remonto paslaugos galės būti teikiamos.
„Iš esmės tos paslaugos, kurios nereikalauja glaudaus kontakto, o automobilių servise įmanoma išvengti glaudaus kontakto, jei palieki automobilio raktelius, o sumoki pavedimu ar kortele, tai tokios paslaugos tikrai gali būti taikomos“ , – teigė I. Šimonytė.
