aA
Vienas lietuvis nuo 2017 metų pradžios iki 2018 metų vasaros pirko ir pardavė kriptovaliutų už 27 mln. eurų, kitas atėjo į Valstybinę mokesčių inspekciją ir teigė, kad 2017 metais iš kriptovaliutų uždirbo 6 mln. eurų, pasakoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.
Kriptovaliutos
Kriptovaliutos
© Shutterstock

Pareigūnas pasakojo, kad šiuo metu FNTT atlieka strateginę-sektorinę analizę dėl kriptovaliutų keitimo į/iš tradicines valiutas (eurus, dolerius ir t.t.). Jos metu buvo surinkti Lietuvos banko ir elektroninių pinigų institucijų duomenys apie fizinius ir juridinius asmenis, kurie nuo 2017 metų sausio 1 dienos atliko su kriptovaliutų keitimu susijusių piniginių operacijų už didesnę nei 80 tūkst. eurų sumą.

„Tokia suma jau kelia tam tikrą įtarimą“, – paaiškino M. Petrauskas.

Surinkti duomenys parodė, kad didesnę nei 80 tūkst. eurų apyvartą turėjo apie 500 fizinių ir apie 100 juridinių asmenų, o bendra visų klientų kriptovaliutų apyvarta eurais per 2017–2018 metus sudarė apie 661 mln.

Kaip teigė M. Petrauskas, tokių klientų turėjo SEB bankas, „Swedbank“, „Luminor“, „Danske Bank“, „Citadele“, „Pervesk“, „Mister Tango“.

Ketvirtadienį žurnalistams pristatytoje medžiagoje pateikti ir 10 didžiausias apyvartas turėjusių fizinių asmenų duomenys. Tarp jų – 1968 metais gimęs Lietuvos pilietis su 27,2 mln. eurų prekybos kriptovaliutomis apyvarta, 1997 metų gimęs Švedijos pilietis su 16,6 mln. eurų apyvarta, 1972 metais gimęs Lietuvos pilietis su 14,1 mln. eurų apyvarta ir kiti.

M. Petrauskas pasakojo, kad kai kurie kriptovaliutų spekuliantai pasižymi ne tik didelėmis apyvartomis, bet ir stambiais deklaruojamais uždarbiais.

„Realiai Lietuvoje yra žmonių, kurie 2017 metais deklaravo, kad jie kaip ICO (virtualiosios valiutos pradinio platinimo – DELFI) leidėjai arba pardavę kriptovaliutas užsidirbo dideles pinigų sumas – milijonines. Jie Valstybinėje mokesčių inspekcijoje susideklaravo, pavyzdžiui, kad 2017 metais uždirbo 6 mln. eurų ir nori sumokėti valstybei mokesčius.

5 proc. mokestis buvo 2017 metais. Jie susimokėjo 5 proc. Lyg ir viskas gražu, bet vienas klausimas: iš kur buvo tas pirmas milijonas? Bet jie ir pirmo nerodo, kaip suprantu. Nes jei parodai pirmą milijoną ir rodai, kad 6 mln. uždirbai, tai susimoki tik nuo 5 mln. Jei nerodai pirmo, rodai šešis, tai tavęs niekas neklausia iš kur pirmas buvo, kiek tu investavai“, – pasakojo jis.

Vienas FNNT vadovų pažymėjo šioje srityje matantis su pinigų plovimu susijusias rizikas. „Gal kažkam reikia atsivesti pinigus į Europą, gal be pagrindo turimus pinigus parodyti kaip uždirbtus“, – paaiškino jis.

Stebi ICO leidėjus

Tuo metu, kai kitos valstybės institucijos Lietuvą pristato kaip finansinių technologijų (angl. „fintech“) centrą, FNNT šioje veikloje įžvelgia nemažai grėsmių.

Pavyzdžiui, M. Petrauskas pastebėjo, kad daug klausimų kelia ICO vykdančių projektų veikla.

„Pamatėme, kad metų pradžioje Lietuvoje gan didelis augimas yra. Jei 2017 metais buvo 82 mln. eurų lietuviškuose ICO, tai šiuo metu yra apie 500 mln. eurų. Iškart kilo klausimas, juk čia didelė suma“, – pastebėjo jis.

ICO veikla, tai – pradinis virtualiosios valiutos žetonų ar kitokių vienetų platinimas, parduodant šiuos žetonus už virtualiąją arba realią valiutą, kai pateikus viešą pasiūlymą pirkti žetonus ar kitokius vienetus siekiama pritraukti kapitalo ar investicijų.

Didžiausi su Lietuva susiję ICO startuoliai – Britanijos mergelių salose registruota „Bankera“ (teigia surinkę 151,8 mln. JAV dolerių), Šveicarijoje registruota „Monetha“ (82 mln. dolerių), Lietuvoje registruota „WePower“ (40 mln. dolerių).

Bėda ta, kad FNTT tenka pasitikėti pačių įmonių teikiamais duomenimis. Negana to, net ir pačios įmonės ne visada žino, kas yra jų investuotojai (nes ICO dalyvauja su kriptovaliutomis, kurios yra anonimiškos).

Patikrino kriptovaliutomis spekuliuojančius lietuvius: sąskaitose – milijoninės apyvartos
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Rizikų grupės

FNTT šiuo metu išskiria keturias su kriptovaliutomis susijusias rizikas.

Pirma – anonimiškumas, nes kriptovaliutos sektoriui nenustatyti naudotojų tapatybės nustatymo reikalavimai, be to, skirtingos kriptovaliutos siūlo skirtingą anonimiškumo lygį. Pavyzdžiui, bitkoinai suteikia dalį informacijos apie sandorį, todėl vadinamas pseudonimišku, „Monero“ – nesuteikia informacijos.

Kriptovaliutos adresas, piniginė, sandoris nėra siejami su konkrečiu asmens vardu ar kita ID informacija. Kriptovaliutos įsigijimo lėšų šaltinis nėra žinomas. Sandoriai kriptovaliuta atliekami naudotojams, paslaugų teikėjams fiziškai nesusitinkant.

Antroji rizika – paslaugų segmentacija, t.y. skirtingi subjektai skirtingose jurisdikcijose.

„Kriptovaliutų sandoriai dažnai atliekami sudėtingų struktūrų, apimančių keletą subjektų ir įrankių (keityklos, piniginės, serveriai ir kt.), esančių skirtingose valstybėse. Dalis kriptovaliutų sistemos komponetų gali būti laikomi jurisdikcijose, kurios nevykdo priežiūros, netaiko jokių reikalavimų ar yra nebendradarbiaujančios.

Tai reiškia, kad kriptovaliutų sistemos subjektų atsakomybė ir jų priežiūra yra neaiški, o vystantis sektoriui, keičiasi kriptovaliutų sandorių procesuose dalyvaujančių subjektų skaičius, jų tipai, rolės“, – aiškino M. Petrauskas.

Trečioji rizika – tarpvalstybinis sandorių pobūdis, kai kriptovaliutų sistemos prieinamos per internetą (įskaitant mobiliuosius įrenginius).

„Kriptovaliutų sistemos laisvai prieinamos per internetą, tai lengvas būdas pervesti lėšas per valstybių sienas apeinant tradicines lėšų pervedimo sistemas. Tarpvalstybinis kriptovaliutos sandorių pobūdis reiškia galimus naudotojus iš didelės rizikos valstybių (Sirija, Irakas, Iranas, Jemenas, Tunisas ir kt.) ir didelės rizikos naudotojus (nusikalstamų grupuočių narius, teroristus ir kt.) – net nežinant, kas kitoje sandorio pusėje“, – pasakojo FNNT atstovai.

Ketvirtoji rizika – decentralizuota sistema. Didžiausios kriptovaliutos neturi centrinės ją išleidusios įstaigos, todėl: nėra centrinės priežiūros institucijos, sandorių monitoringo trūkumas, nėra centrinio administratoriaus, kuris galėtų bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis tyrimuose ar turto konfiskavimo tikslais.

FNTT kriptovaliutas sieja ir su teroristų finansavimo rizika. „Europol“ tyrimas ją įvertino 2,9 balo iš 4.

M. Petrauskas sakė, kad atsižvelgiant į šias problemas Finansų ministerijai pateikti pasiūlymai ICO leidėjų, virtualių keityklų ir piniginių paslaugų teikėjų veiklos reglamentavimo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Trumpas abejoja dėl Honkongo kaip finansų centro ateities (4)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „nepatenkintas“ Kinijos siūlomu nauju saugumo įstatymu...

„Grigeo“ grupės pelnas šiemet augo 42 proc. iki 4 mln. eurų (6)

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“...

Koronaviruso krizės akivaizdoje – įvairūs scenarijai dėl Lietuvos: kas bus su kainomis, kaip keisis žmonių atlyginimai (43)

Ar Lietuvos laukia krizė? Tai klausimas, į kurį norėtų atsakyti ne tik ekonomistai, bet ir visi,...

Jakeliūnas Seime pristatė 2008-2009 metų krizės tyrimo išvadas: kol kas bankai elgiasi atsakingiau Lietuvos bankas išvadas vadina klaidinančiomis (114)

Seimas antradienį priėmė svarstyti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) parengtas 2008-2009 metų...

Seimas svarstys Nausėdos mokestinius siūlymus: kaip pasikeistų jūsų alga (96)

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams mažinti gyventojų...

Top naujienos

Po pranešimų apie „Vagner“ samdinių atitraukimą – slapti Rusijos manevrai JAV generolas: teks kalbėti apie labai rimtą grėsmę Europos saugumui (461)

Rusija pasiuntė į Libiją karo lėktuvų, turinčių teikti paramą iš oro rusų samdiniams,...

Valatka: Narkevičiaus pasiteisinimai yra baisesni už pradinius kaltinimus (197)

Visa susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus kadencija yra paženklinta vienas kitą...

Po Vyriausybės pasiūlymo liko sutrikę – o yra ką švęsti? (111)

Vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad inicijuoja padėkos akciją „Ačiū, Lietuva“, o birželio...

Maldeikienė: normaliose šalyse orientuojamasi, kad žmonės turi proto (231)

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė sukritikavo Lietuvoje dominuojantį suvokimą, kaip turi būti...

Dėstytojo brolis suviliojo mane tiesiog ant fortepijono – atkirtis vėl jį sutikus buvo saldus (192)

Gyvenime dažnai būna, kad iškilmingus, žymius, didelius įvykius pamirštame greitai, o...

Skelbia apie neva slaptą planą: įtikėjo, kad vyksta globalus žmonijos naikinimas (106)

„Nuo 1970 iki 2070 metų Žemėje turi likti ne daugiau kaip vienas milijardas žmonių. Likusieji...

Orai: mažiau šilumos, daugiau lietaus (1)

Trečiadienio dieną šalies orus lems aukštesnio slėgio laukas, kuris vakarop pamažu trauksis....

Eurųlyga: kur išgaravo visų noras žaisti ir už ką pagarbos vertas „Žalgiris“? laida „Krepšinio zona“ (16)

Sakoma, kad pinigai yra tai, kas verčia mūsų pasaulį suktis. Jie yra ir pagrindinis Eurolygos...

Skandalą Vilniaus savivaldybėje ir garsųjį apiplėšimą autostradoje sieja žinomos dainininkės draugas   (355)

Antradienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ( FNTT ) pareigūnai Vilniaus savivaldybėje...

Lavija Šurnaitė. Ribotumas – ne jūsų silpnumas, o stiprybė (11)

Gyventi taptų gerokai paprasčiau, jei pripažintume savo ribotumą. Ribotumą, nustebsite? Juk...

|Maža didelių žinių kaina