NT mokestis – neapmokestinama riba būtų 40 tūkst. eurų
Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo nulinį tarifą taikyti nekomerciniam NT (gyvenamajam, poilsio, sodų, garažų ir kt.), kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.
Kaip numatoma ministerijos pasiūlytame projekte, 0,1 procento tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Galiausiai, 1 proc. tarifą siūloma taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 600 tūkst. eurų.
Siūlomos mokesčio lengvatos pagrindiniam gyvenamajam būstui, jei jo vertė siekia iki 450 tūkst. eurų. Tokiu atveju NT mokesčio sumą siūloma mažinti 50 proc.
Tuo metu asmenims, turintiems 3 ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką, siūloma mokestį mažinti 75 proc.
Gyventojas, kuris turi teisę į būsto šildymo kompensaciją, nuo mokesčio būtų atleidžiamas (visai būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, vertei).
Taip pat numatyta, kad NT mokestinė vertė būtų perskaičiuojama kas tris metus, o ne kas penkis.
Fiziniams asmenims auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bendros mokestinės NT vertės daliai numatyti tokie tarifai:
neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;
viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 250 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;
viršijančiai 250 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
viršijančiai 500 000 eurų, tačiau neviršijančiai 750 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
viršijančiai 750 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
Juridinių asmenų ir gyventojų komercinės paskirties NT mokestinei vertei nustatomas tikslinis papildomas 0,2 proc. NT mokesčio tarifas. Lėšos, kurios būtų surinktos dėl šio papildomo tarifo, keliautų tiesiai į Gynybos fondą.
Žemės ūkio veiklai skirtiems objektams pastarasis tarifas nebūtų taikomas.
Naujai pasiūlytuose mokesčio pakeitimuose numatytas ir nebaigtos statybos NT apmokestinimas. Nebaigta statyba būtų apmokestinama ne tik tuo atveju, kai yra faktiškai naudojama, bet ir kai nesilaikoma statybos baigtumo registravimo reikalavimų. Kaip patikslinama, faktiškai nebaigta statyba skaitytųsi tuo atveju, jei nuo leidimo statybai išdavimo praėjo 10 metų ir 5 metus netikslinami duomenys Nekilnojamojo turto registre
Apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą siūlo apmokestinti taikant 4 procentų mokesčio tarifą.
Registruotame projekte taip pat yra nurodoma, kad 50 procentų šio surinkto mokesčio būtų įskaitoma į valstybės biudžetą, o kitas 50 procentų įskaitoma į savivaldybių biudžetus.
Numatoma, kad šie NT mokesčio pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.
Nemaža dalis valdančiųjų Seime yra kategoriškai prieš „nulines“ NT mokesčio grindis ir siekia, kad turtas būtų apmokestinamas mažiausiai nuo 100 tūkst. eurų vertės. Prezidentūra anksčiau išreiškė, kad neapmokestinamoji riba galėtų būti 50 tūkst. eurų.
Vienas iš valdančiųjų lyderių, „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis trečiadienį ryte teigė, kad kol kas dar nėra aišku, kaip atrodys valdančiųjų iniciatyva projektuojamas NT mokestis. Anot jo, šiuo metu tęsiasi svarstymai dėl kelių planuojamo mokesčio variantų.
Balandžio 27 d. Katedros aikštėje organizuojamas mitingas prieš NT mokesčio pakeitimus – „NE gyvenamojo būsto mokesčiui“.
Siūlo keturis GPM laiptelius
Trečiadienį Finansų ministerija registravo mokesčių pertvarkos projektą. Vienas iš projekte numatytų siūlymų – keturios gyventojo pajamų mokesčio (GPM) tarifo kategorijos, priklausomos nuo pajamų dydžio.
Projekte numatoma, kad metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas. Finansų ministerija projektuoja, kad 36 VDU 2026 m. vidutiniškai bus 6,9 tūkst. eurų per mėn.
Pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (vidutiniškai nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų per mėn.) – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU (vidutiniškai nuo 11,5 iki 23 tūkst. eurų per mėn.) – 32 proc. tarifas. Panašiais apmokestinimo planais valdantieji dalinosi jau anksčiau.
Ketvirtasis, naujai siūlomas tarifas, paliestų gyventojus uždirbančius virš 120 VDU ir siektų 36 proc.
Kaip rašoma projekte, šie tarifai bus taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus pajamas iš dividendų.
Finansų ministerijos pranešime nurodyta, kad siekiama išlaikyti lengvatas mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Iki 12 VDU dydžio sumos pajamoms ne iš darbo santykių, taip pat ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms, numatyta taikyti 15 proc. tarifą, 5 proc. tarifą atitinkamai siūloma nustatyti ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus netauriuosius metalus.
Individualios veiklos apmokestinimas
Vėliau išplatintame Finansų ministerijos pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad individualios veiklos pajamas taip pat numatyta įtraukti į bendrą gyventojų progresinį apmokestinimą, bet vidutines pajamas gaunantiems asmenims (iki 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus) apmokestinimas nesikeistų.
Metinėms individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms neviršijant 20 tūkst. eurų siūloma taikyti 15 procentinių punktų dydžio mokesčio kreditą (taip išlaikant 5 proc. dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą), o apmokestinamosioms pajamoms iki 35 tūkst. eurų ir toliau būtų taikoma ta pati apmokestinimo sistema, t. y. augantis palaipsniui mokestis iki 15 proc.
Jei metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos pasiektų 35 tūkst. eurų, bet nesiektų 42,5 tūkst. eurų sumos, mokestis palaipsniui augtų iki 20 proc.
Tokioms pajamoms viršijus 42,5 tūkst. eurų sumą, būtų taikomi pagrindiniai GPM tarifai.
Lengvatinis PVM didėtų iki 12 proc., šildymui nebeliktų lengvatos
Lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą siūloma didinti iki 12 proc. Šiuo metu jis siekia 9 proc.
Lengvatinis 12 proc. tarifas, kaip teigiama įstatymo pakeitimo projekte, būtų taikomas turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms, visų meno rūšių ir kultūros įstaigų lankymui.
Spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei spausdintiems ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius) siūloma taikyti 5 proc. lengvatinį PVM tarifą.
Iš siūlomo projekto išbrauktas lengvatinio tarifo taikymas šilumos energijai. Tai reiškia, kad šildymas brangtų, nes jam būtų taikomas nebe lengvatinis 9 proc. tarifas, o 21 proc.
Pelno mokestis didėtų 1 proc.
Verslui aktualų pelno mokesčio tarifą Finansų ministerija siūlo didinti iki 17 proc. (šiuo metu jis yra 16 proc.).
Lengvatinį pelno mokesčio tarifą siūloma didinti iki 7 proc. (dabar 6 proc.).
Įmonių, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 7 procentų mokesčio tarifą, išskyrus išimtis.
Draudimo mokestis
Finansų ministerija pasiūlė ir 10 proc. dalies draudimo sutarčių apmokestinimą. Įstatymo projekte teigiama, kad saugumo įnašo bazei, nustatytai pagal ne gyvybės draudimo sutartis, būtų taikomas 10 procentų saugumo įnašo tarifas.
Saugumo įnašo bazei, nustatytai pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudarytas su fiziniais asmenimis (draudėjais), bus taikomas 0 procentų saugumo įnašo tarifas.
Mokestis saldintiems gėrimams
Taip pat Finansų ministerija siūlo papildyti Akcizų įstatymą vadinamuoju cukraus mokesčiu, kuris būtų taikomas saldintiems nealkoholiniams gėrimams.
Saldintiems gėrimams, kuriuose cukrų 100 ml gėrimo yra mažiau kaip 8 g, taikomas 7,4 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas, gėrimams, kuriuose cukrų 100 ml gėrimo yra 8 g arba daugiau, ir energiniams gėrimams taikomas 21 euro už produkto hektolitrą.
Kitais atvejais gėrimų koncentratams taikomas 105 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas (jeigu jie skysti) arba 4,3 euro už produkto kilogramą.
Finansų ministerijos skaičiavimais, iš šio mokesčio būtų galima surinkti 25 mln. eurų.
Taip pat vertinama, kad dėl tokių pakeitimų 1 litras gėrimo, turinčio 5–8 gramus cukraus ar saldiklių, brangtų 9 centais, o turinčio daugiau nei 8 gramus – 25 centais. Be to, anot ministerijos, 1 litras koncentrato ar sirupo brangtų 1,27 euro, o 100 gramų gėrimų miltelių – 52 centais.
Šie pakeitimai valstybės biudžetui per metus sugeneruotų apie 25 mln. eurų papildomų pajamų.
Nuo akcizų už saldintus gėrimus būtų atleidžiami į kitą valstybę narę išgabenti saldinti gėrimai, farmacijos produktai, medicinos priemonės, maisto papildai, pradinio maitinimo kūdikių mišiniai, tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai, veterinariniai vaistai ir saldinti gėrimai, kurie yra šių produktų sudėtyje.
Nebūtų apmokestinti ir saldinti gėrimai, naudojami valstybinę farmacijos produktų, maisto ir veterinarinę kontrolę atliekančių institucijų funkcijoms įgyvendinti, pienas, pieno gaminiai ir rauginto pieno gaminiai, saldinti gėrimai, skirti maisto (įskaitant etilo alkoholį, alkoholinius gėrimus ir saldintus gėrimus).
Valstybės gynybos fondo lėšų perskirstymas
Finansų ministerija taip pat tarp mokesčių reformos projektų numato, kokios lėšos keliaus į Valstybės gynybos fondą. Tai:
valstybės biudžeto pajamos, gautos iš laikinojo solidarumo įnašo už 2025 metų laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpį;
fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos;
1,9 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 8 procentai – 2026 metais, 11,2 procento – 2027 metais ir vėlesniais metais;
4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 8 procentai – 2026 metais, 8,4 procento – 2027 metais ir vėlesniais metais;
25 milijonai eurų iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis;
2 procentai (neatsižvelgiant į šios dalies 6 punkte nurodytas Valstybės gynybos fondo lėšas) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio;
valstybės biudžeto pajamos, gautos iš saugumo įnašo;
valstybės biudžeto pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto mokesčio.
Skaičiuojama, kad pelno mokesčio pakeitimai 2026 metais biudžetą papildytų 47,3 mln. eurų, 2027 metais – 134,5 mln. eurų.
Papildomas nealkoholinių gėrimų apmokestinimas atneštų papildomus 22,9 mln. eurų kitąmet ir 25 mln. eurų 2027 metais.
2 proc. visų gyventojų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio siūloma skirti gynybos reikmėms (2026 metais tai sudarytų 153,3 mln. eurų), 2027 metais – 170,6 mln. eurų.