Pašnekovai atkreipia dėmesį, kad ES lėšų panaudojimas gali turėti ir teigiamos įtakos regionų atskirties mažinimui Lietuvoje. Viskas priklausys nuo to, kaip lėšos bus panaudojamos, kokių projektų iniciatoriai kreipsis dėl finansavimo.

Ekonomistas: pinigų yra daug, jie bus prieinami ir toliau

Europos Sąjunga niekur nedingsta. Ji yra pasiruošusi skatinti Lietuvos konvergenciją su geriau gyvenančiomis valstybėmis. O pinigų tam skirta yra dešimtis, jei ne šimtus, kartų daugiau nei mūsų vos paliestuose struktūriniuose fonduose“, – komentare rašė jis.

„Iš esmės dabar yra patvirtinta įvairių projektų, numatytos didelės sumos įvairiems projektams, kurie nesusiję su struktūrinėmis lėšomis. Tos struktūrinių fondų lėšos labai ribotos ir labai konkrečiai kažkam skirtos, iš esmės konvergencijai su Vakarų šalimis. Jas turbūt yra paprasčiausia gauti. Kai esi besivystanti šalis visame bloke, užpildai ir vos ne bet kam, pavyzdžiui trinkelėms, gali jas pasiimti. Dabar lieka tie milijardai, kurie skirti konkretiems, labai aiškiems projektams, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, lazerio technologijos, švietimo projektai, socialiniai projektai, atsinaujinančios energetikos projektai“, – plačiau DELFI komentavo T. Marčiulaitis.

Tautvydas Marčiulaitis

Ekonomistas pažymėjo, kad pinigų yra pakankamai, tad lietuviai savo iniciatyvomis gali drąsiai konkuruoti su kitomis šalimis siekdami tikslinio finansavimo. Jo nuomone, tai gali paskatinti būti aktyviais, efektyviai naudoti lėšas.

„Mes įpratome, kad ES pinigai mums tai – struktūriniai fondai. Tai yra netiesa, nes jie tiesiog lengviausiai paimami, dėl to akivaizdžiai neefektyviausiai naudojami. Bet tai toli gražu nėra viskas, ką ES siūlo. Struktūriniai fondai parodė, kad savivaldybės susitvarko savo aikštę, pasidaro gražų parką, galbūt kažką verslui ir numeta, bet jų nepanaudoja aukštai pridėtinei vertei. Lengvai pasiimi, atsiunčia du milijardus, kažkur išdalini, kažką parašai. Tai paprastas ir lengvas būdas, bet jis daug mažiau vertės sukuria“, – apie struktūrinius fondus kalba ekonomistas.

Turėdamas omenyje galimybę toliau naudotis įvairiais ES finansavimo projektais bei teigiamomis migracijos tendencijomis, ekonomistas savo komentare aprašė, kad Lietuvos miesteliai ir kaimai nemirs, laukia elementari transformacija.

„Nebus mūsų provincija ir kaimai tušti. Žinoma, kai kurie iš jų mirs. Tačiau susikurs nauji. Kiti tiesiog atsigaus, susiradę sau nišą laisvame pasaulyje. Ir neatrodys jie taip, kaip atrodo tipinis Lietuviškas kaimas senose fotografijose. Bet taip ir turi būti“, – komentare rašė jis.

Europos Komisija: Lietuvai yra kitų, dar neišnaudotų finansinių šaltinių

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega primena, kad struktūrinių ir investicijų fondų lėšų skyrimas Lietuvai mažėja dėl to, kad Lietuvos ekonomika auga ir vienam gyventojui sukuriamas bendras vidaus produktas (BVP) artėja link Europos Sąjungos vidurkio.

„Todėl turime galvoti, kaip su mažiau struktūrinių lėšų pritraukti daugiau investicijų, o pačias struktūrinių fondų lėšas panaudoti daugiau nei vieną kartą. EFSI padeda spręsti šį galvosūkį, nes pats savaime yra papildomas finansavimo šaltinis, kurį taip pat galima derinti ir su įprastesniais struktūrinių ir investicijų fondų finansavimo instrumentais. Tad jis gali atlikti svarų vaidmenį užtikrinant palankesnį investicinių projektų finansavimą.

Taip pat yra ir kitų Lietuvos iki šiol mažai išnaudotų šaltinių, tokių kaip inovacijoms skirta programa „Horizontas 2020“. Europos Sąjungos 2021–2027 metų biudžete jį siūloma didinti 1,6 karto – iki 100 mlrd. eurų“, – plačiau pakomentuoja M. Vaščega.

Visgi žvelgiant į internetinį EFSI puslapį matyti, kad bent jau kol kas Lietuva nėra aktyvi dalyvė siekdama tokio finansavimo. Čia nurodoma, kad Lietuva šiuo metu yra pasirašius dėl vieno projekto finansavimo – „Lietuvos energijos“ ruošto atliekų deginimo jėgainių statybų projekto. Dar 6 projektai yra patvirtinti, tačiau nesudarytos sutartys.

Marius Vaščega

„Europos strateginių investicijų fondo veiklos pradžioje Lietuvos verslai šios programos finansavimu naudojosi nedaug, galbūt dėl to, kad jos modelis – kitoks nei struktūrinių ir sanglaudos lėšų finansavimo atveju. Pirmiausia, finansavimą teikia Europos investicijų bankas ar Europos investicijų fondo atrinkti tarpininkai. Taip pat Europos investicijų fondas teikia ne dotacijas, o lengvatines paskolas ar garantijas, vadinasi lėšos turi būti grąžinamos. Galiausiai, kai kurios įmonės ne visada žino apie finansavimo galimybes arba turi susiformavusius įpročius kliautis kitais finansavimo šaltiniais, tokiais kaip vidinės įmonių lėšos.

Tačiau šiandien Lietuva – gana aktyvi Europos strateginių investicijų fondo naudotoja: Europos Sąjungoje ji yra šeštoje vietoje pagal patvirtintų projektų vertės ir BVP santykį“, – tokius duomenis komentuoja M. Vaščega.

Europos Komisija informuoja, kad šiuo metu Europos investicijų bankas yra patvirtinęs 14 infrastruktūros ir inovacijų projektų, o Europos investicijų fondas – 7 sutartis su tarpininkaujančiais bankais ar fondais, iš kurių finansavimą gali gauti ir Lietuvoje veikiančios įmonės. M. Vaščega nurodo, kad šiems projektams numatyta 402 mln. eurų finansavimo, o jų bendras investicinis efektas gali siekti 1,6 mlrd. eurų.

Anot jo, mažėjant struktūrinių fondų lėšoms, būtina aktyviai naudotis Europos strateginių investicijų fondo finansavimu, nes šis užtikrina privačių investicijų pritraukimą. Tiesa, jis pabrėžia, kad nereikėtų priešinti Lietuvai skirtų struktūrinių fondų su kitomis finansavimo priemonėmis, pavyzdžiui EFSI.

„Pavyzdžiui, socialinėje, švietimo ar aplinkosaugos srityse gali labiau tikti struktūrinių fondų subsidijos. Tuo tarpu EFSI gali būti nukreipiamas į konkurencingumo didinimą. Juk jo finansuojami projektai pasižymi tuo, kad yra griežtai vertinamas jų finansinis ir techninis gyvybingumas, projektai vertinami pagal privačiame sektoriuje įprastas praktikas. Taip siekiama užtikrinti, kad į juos investuotos lėšos bus grąžintos ir savo ruožtu panaudojamos naujiems projektams finansuoti. Visa tai užtikrina, kad su ribotomis ES biudžeto lėšomis yra pasiekiamas maksimalus rezultatas“, – paaiškina M. Vaščega.

M. Vaščega taip pat nurodo, kad Europos Komisija ateinančio daugiamečio biudžeto laikotarpiu (2021–2027 metais) Lietuvai siūlo skirti apie 6 milijardus eurų, kurie gali būti panaudojami ir regioninei atskirčiai mažinti.

„Tą Europos Komisija netgi skatina – birželio mėnesį paskelbtose šaliai skirtose rekomendacijose EK rekomendavo Lietuvai investuojant kreipti dėmesį į regioninius skirtumus“, – prideda jis.

ES programos padės mažinti regionų atskirtį

Versli Lietuva“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas komentuoja, kad verslas gana aktyviai domisi ES parama. Kaip pavyzdį jis nurodė, kad verslai prašo paramos apie 1,7–2,5 karto daugiau negu buvo skiriamas ES paramos biudžetas 2014–2020 m. Jis vardija, kad dažniausiai domimasi parama naujos įrangos įsigijimui ar statybos darbams, taip pat vidinių procesų tobulinimui ir skaitmeninimui.

Anot V. Ivanovo, nors didžioji naujų įmonių dalis kuriasi didžiuosiuose miestuose, tačiau yra atskiros ES paramos priemonės, kurios skirtos verslams regionuose. Jis taip pat mano kad ir ES paramos fondai toliau bus labiau nukreipiami į regionų atskirties mažinimą.

Vadimas Ivanovas

„Verslo aktyvumas tokiose programose nėra mažesnis už programas, kur galėjo dalyvauti ir didžiųjų miestų įmonės. Todėl darome išvadą, kad regionų įmonės verslui skirtose priemonėse yra panašiai aktyvios kaip ir didžiųjų miestų įmonės.

ES paramos fondų mažėjimas – objektyvi realybė, prie kurios turės prisitaikyti Lietuvos verslas ir visa ekonomika po 16–os metų ES dosnumo. Sunku šiuo metu numatyti, kaip atsakingos Lietuvos institucijos nuspręs perskirstyti sumažėjusios ES paramos fondus tarp Lietuvos regionų. Bet jau ir šiuo 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu dalies ES paramos programų lėšos negalėjo būti nukreipiamos į didžiuosius miestus. Spėjame, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu tokių programų skaičius tik didės ir tuo prisidės prie netolygumų tarp didžiųjų miestų bei kitų Lietuvos regionų mažinimo“, – DELFI komentuoja jis.

V. Ivanovas prideda, kad ir teigiami migraciniai procesai prisidės prie kvalifikuotų darbuotojų problemos sprendimo.

Struktūrinį lėšų mažėjimą atsvers, bet kaimų neišgelbės

Kad ES paramos poveikis yra abejotinas, ne kartą tvirtino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Kaip pavyzdį jis pateikia pietų Italijos ir pietų Ispanijos regionus – ES lėšos ne tik, kad nepadėjo tiems regionams prisivyti labiau pasiturinčių regionų, bet padidino korupciją. Ž. Maurico nuomone, prioritetu tapo lėšų įsisavinimas, bet ne efektyvus jų panaudojimas ir pridėtinės vertės kūrimas.

„ES struktūrinės lėšos nėra tiek svarbu ekonomikos augimui, nes pastaraisiais metais ES paramos įsisavinimas labai menkas. Mes įsisaviname beveik dvigubai mažiau paramos nei turėtume vidutiniškai per metus dėl įvairių priežasčių. Viena vertus, dėl sugriežtėjusių sąlygų, nebėra taip lengva įsisavinti tas lėšas. Kita vertus, ir fantazijos galbūt trūksta, į NT jau nemažai suinvestuota. Sunku įvertinti, bet jau dabar ES paramos sunaudojame bent trečdaliu mažiau nei vidutiniškai gausime 2020–2027 metais. Tai mes jau judame laisva pavara ir tos paramos vaidmuo nėra toks didelis Lietuvos ekonomikai, koks galėtų būti.

Naujos iniciatyvos reikalauja įdirbio, tam tikrų kvalifikacijų, didesnio skaidrumo ir, be abejonės, tai nėra patrauklu tiek viešajame sektoriuje, tiek iš dalies privačiame. Kol dar yra galimybių naudotis senuoju mechanizmu, daug motyvacijos prisijungti prie tų iniciatyvų nėra. O verslas iš dalies yra nudegęs, nes tikrai ES paramos kriterijai dažnu atveju buvo pakankamai griežti, įmonės privalėjo tęsti pradėtus projektus nors matydavo, kad kažkokios technologijos ar sąlygos pasikeitė“, – komentavo Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas

Anot Ž. Maurico, būtent atskiri ES finansiniai projektai ir iniciatyvos gali paskatinti lėšas nukreipti į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius projektus. O tai gali turėti net didesnę finansinę naudą Lietuvai ir atsverti ES struktūrinių fondų lėšų praradimus.

Vis dėlto, jis nemano, kad gerėjantys migracijos rodikliai ir tokie finansiniai projektai padės išgelbėti nykstančius Lietuvos kaimus.

„Didžiausias regionų trūkumas – žmonės. Žmonės negrįžta į regionus, dauguma jų grįžta į didžiuosius miestus, o teigiamą tarptautinį migracijos balansą turi tik Vilnius. Kaunas ir Klaipėda artėja prie balanso, bet dar turi neigiamą. Mažesni miesteliai nesugeba sukurti paslaugų sektoriaus ir, panašu, kad didžioji jų dalis taip ir nesugebės. Jiems perspektyva nėra gera. Turėsime daug žemės ūkio paskirties plotų aplink didesnius regionų centrus.

ES investicijos regionams nebūtinai duos grąžą, o labiausiai reikėtų, kad ateitų privačios investicijos. Turime sėkmės istorijų. Nesakau, kad visi miesteliai sunyks, bet visgi drįsčiau teigti, kad miestelių tuštėjimo metas tęsis, nebent bus pasiektas kardinalus proveržis pritraukiant žmogiškuosius išteklius, sukuriant palankią aplinką gyvenimo ir verslo vystymo prasme“, – sako ekonomistas.

Jis išskiria dvi tendencijas – gyventojai arba keliasi į didžiuosius miestus, arba ten, kur gražu. Tad galimybių pritraukti žmones taip pat turi gražia gamta išsiskiriančios vietovės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)