Paskolų brangimas įsibėgėja – daliai bus skaudesnis už energijos kainų šoką

Daliai gyventojų dar labiau brangs būsto paskolos, Europos Centriniam Bankui vėl pakėlus bazines palūkanų normas. Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad šie pokyčiai gali būti skausmingesni net už energijos kainų krizę, praneša LNK Žinios.

Europos Centrinis Bankas (ECB) praėjusią savaitę pakėlė palūkanas, nepaisydamas kritikos, kad tai gali sukelti gilesnį ekonomikos kritimą.

„Valdančioji taryba šiandien nusprendė pakelti tris pagrindines Europos Centrinio Banko palūkanų normas 75 baziniais punktais‟, – sako ECB vadovė Christine Lagarde.

Nuo liepos tai jau trečias kartas, kai didinamos palūkanų normos, dabar jos yra 1,5-2,25 proc. intervale.

„Pigių pinigų era baigėsi. „Vakarėlis‟ baigėsi‟, – komentuoja „Luminor‟ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Į ECB veiksmus „Euribor“ rodiklis, pagal kurį skaičiuojamos paskolos bankuose, paprastai sureaguoja anksčiau – 6 mėnesių „Euribor‟ jau kurį laiką perkopęs 2 proc. ribą. Tai yra didelis šuolis, turint omenyje, kad 7 metus „Euribor‟ nekainavo nieko.

„Kurie pasiėmė didesnes paskolas, tai bus reikšmingesnis šokas šeimos biudžetams nei energetinių kainų šuolis‟, – tęsia Ž. Mauricas.

Dar metų pradžioje 100 tūkst. eurų paskolos (30-čiai metų su 2 proc. mėnesio palūkanų norma) mėnesio įmoka buvo 372 eurai. Vasarą įmoka kilo 23 eurais, o spalį – dar 88 eurais. Taigi, per nepilnus metus brangimas pasiekė 111 eurų.

„Palūkanos nuo 2 proc. vidurkio, kas buvo tiktai marža, dabar prisidėjo „Euribor‟ apie 2 proc., tai realiai įvyko 100 proc. padidėjimas – 100 tūkst. eurų paskolai, jeigu 30 metų periodas‟, – sako asmeninis finansų konsultantas Nerijus Murauskas.

Tikėtina, palūkanų kėlimo pabaiga jau nebetoli. Pasak ekspertų, Europos Centrinio Banko „apetitas‟ turės aprimti.

„Europos Centrinis Bankas dar vieną arba du kartus kilstelės palūkanų normas kitais metais po ketvirtį procento, tada bazinė palūkanų norma pasiektų 2,5 proc.‟, – sako „Swedbank‟ vyresnysis analitikas Vytenis Šimkus.

Spėjama, kad „Euribor‟ dar kils iki 3 proc., tokiu atveju mėnesio įmoka 100 tūkst. eurų paskolai būtų didesnė – jau nebe 100, o apie 150 eurų.

„Maždaug 1 proc. „Euribor‟ pakilimas lemia 50 eurų įmokos padidėjimą‟, – aiškina N. Murauskas.

Europos bankininkai šitaip siekia prilėtinti ekonomiką ir suvaldyti kainų kilimą, kad euro zonoje 10 proc. siekianti infliacija nukristų bent 5 kartus.

„Europos Centrinis Bankas bando sulėtinti ekonomiką, jie mano, kad yra tam tikras kiekis perteklinės paklausos. Brangindami skolinimą jie bando sumažinti investicijas ir „ištraukti‟ šiek tiek pinigų iš sistemos‟, – komentuoja V. Šimkus.

Veiksmų imasi ir komerciniai bankai: kai kuriose šalyse jau griežtėja skolinimosi sąlygos. „Luminor‟ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad Lietuvoje to dar neprireikė.

„Pagrindinė priežastis yra ta, kad Lietuvos finansinė sistema turi labai daug indėlių, kurių skaičius labai išaugo pandemijos metu‟, – sakė jis.

Palūkanų kėlimas veikia ne tik tautiečių pinigines, lūžis vyksta ir nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Registrų centras pastebi, kad būsto sandorių skaičius krenta. Tai nematyta 7 metus.

„Jeigu lygintume su praėjusiais metais, tai bendras sandorių skaičius sumažėjo nuo 120 tūkst. iki 100 tūkst. sandorių‟, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Prastėja nuotaikos ir dėl ekonomikos. Gyventojai jau mažiau perka, atsisako nebūtinų pirkinių.

Čia galite pažiūrėti LNK video: