„Lietuvos verslas pastaruosius metus demonstruoja tiesiog neįtikėtiną atsparumą negandoms, užgriuvusioms Lietuvą, – pastebi tarptautinės įmonių kreditingumą vertinančios kompanijos „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – kol kas labai neblogai atrodo ne vienas svarbus lietuviško verslo sveikatą apibūdinantis rodiklis, pvz. mokesčių mokėjimas, bankrotų ar turto areštų skaičius. Panašu, kad įmonės stengiasi išlaikyti ir darbuotojus, nes rasti tinkamą specialistą tampa vis sudėtingiau. Štai tą patį darbuotojų skaičių išlaikiusių įmonių dalis trejus metus iš eilės svyruoja ties 52-54 proc. Vertintas personalo kiekis ataskaitinių metų pradžioje ir sekančių metų pradžioje.“

Kiek krito, o kiek kilo

Įdomu, kad 2020 m., kai prasidėjo karantininės bėdos, ūgtelėjęs dalies personalo netekusių įmonių procentas sumažėjo 2021-aisiais ir lapkričio pabaigoje siekė 25,5 proc. Personalą auginusių įmonių 2020 m. sumažėjimą keitė augimas 2021 m., tačiau dabar vėl turime augusių įmonių kristelėjimą. Tačiau turime ir 1546 Lietuvos verslus (nuo pačių mažiausių iki didžiausių), kurie personalą kiekvienais sunkumų laikotarpio metais augino po dešimt ir daugiau procentų! O yra ir tokių įmonių, kurios augo kartais.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, sudarant labiausiai personalą per trejus metus išauginusių Lietuvos verslų reitingą, sąmoningai neįtraukti į skaičiavimus labai maži verslai (2020 m. pradžiai), nes augimas, pavyzdžiui nuo vieno vos iki dešimties darbuotojų jau rodo 1000 proc. pokytį, taipogi nesunku „užtaikyti“ ant įmonių, kurios augo ne organiškai, o dėl to, kad tiesiog yra didesnės įmonės padalijimo į kelias rezultatas.

Reitingą „Creditreform Lietuva“ analitikai suskirstė į tris grupes: mažųjų įmonių – 11-50 darbuotojų 2020 m. pradžioje, vidutinių įmonių – 51-250 darbuotojų ir didžiųjų verslų – daugiau kaip 250 darbuotojų.

„Augti, kai jau esi didelis, kur kas sunkiau, nei kai esi mažiukas. Tai rodo ir personalo auginimo rekordai atskirose kategorijose“, – teigiama pranešime.

Kuo mažesni, tuo veržlesni

Kaip paaiškėjo, mažųjų įmonių kategorijoje labiausiai išaugo pagamintų elektroninių plokščių gamintoja „Teltonika EMS“. Per trejus metus jos darbuotojų pagausėjo nuo 35 iki 674 darbuotojų, arba beveik 20 kartų. Antra liko laivus ir plūdriąsias konstrukcijas gaminanti „AVS PipeFit“ (1440 proc.), trečioje vietoje – finansines mokėjimo paslaugas teikianti „Kevin EU“ (1345,5 proc.), ketvirtoje – statybomis užsiimanti „Aksela“ (1091,7 proc.). Penketuke turime ir įmonę, užsiimančią krovinių pervežimais – „VAS Transport“, pasistiebusią 908,6 proc.

Vidutinių įmonių grupėje fiksuotas jau ne toks veržlus pūtimasis. Pirmąją vietą su 589,6 proc. personalo pagausėjimu užėmė bevielio ryšio paslaugas teikianti „Teleperformance LT“ (nuo 106 iki 625 darbuotojų), antrą – kompiuterinės įrangos tvarkyba užsiimanti „World Courier (Lithuania)“ (530,3 proc.), trečia liko pastatų tvarkymo paslaugas teikianti „Nomus“ (471,7 proc.), ketvirtoje – jau minėtų transportininkų atstovai – „Ramrenta“ (455,8 proc.), o penktoje per karantiną gerokai prakutusios privačios medicinos paslaugų teikėjai – „Medicinos namai šeimai“ (453,2 proc.).

Tarp stambiausių – žinomi vardai

Didžiųjų įmonių TOP5 turime ir transportininkus: „Integre Trans“ (1 vieta, 358,3 proc. augimas nuo 393 iki 1408), „Baltic transline“ (5 vieta, 248,8 proc.); ir medicinos sektoriaus atstovus – „Affidea Lietuva“ (2 vieta, 337,0 proc.), ir startuolius – naudotų drabužių portalą valdančią „Vinted“ (3 vieta, 315,3 proc.), ir pramonininkus – baldus gaminančią įmonę „Freda II“ (4 vieta, 255,4 proc.).

Tarp 1546 labiausiai personalą gausinusių kompanijų daugiau nei pusė įmonių teikia paslaugas, 27,4 proc. – prekiauja, o 18,3 proc. – yra gamintojos. Personalo gausinimo čempionių yra 59-iose iš 60 Lietuvos savivaldybių. Liūto dalis (39,1 proc.) tenka sostinei, o antrą vietą užėmusio Kauno dalis – triskart mažesnė – 13,4 proc. visų Lietuvoje greitai augusių verslų. Į Lietuvos regionų TOP5 dar pateko Klaipėda, Kauno ir Vilniaus rajonų savivaldybės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją