„The Guardian“ skelbia, būsimas pirmadienio susitikimas paskutinis šansas išsigelbėti.
Anksčiau eurogrupės susitikimo metu J.Dijsselbloemas sakė, kad Europa yra pasiruoši, jeigu Graikija vis dėlto pasitrauks iš Eurozonos, tačiau pagrindiniu tikslu įvardino Graikijos išsaugojimą eurozonoje. Tikimasi, kad Graikija į pirmadienio susitikimą grįš su efektyviais pasiūlymais.
Tarptautinio valiutos fondo vadovė C.Lagarde Graikijos poziciją komentavo ypač aštriai:
„Kad būtų pasiektas susitarimas, reikia, kad kambaryje būtų suaugusiųjų“,– susitikimo metu sakė C.Lagarde.
DELFI primena, kad prieš susitikimą Tarptautinio valiutos fondo vadovė C. Lagarde įspėjo Graikiją, kad jai nebus suteikta papildomo laiko grąžinti 1,6 mlrd. eurų, kuriuos šalis turi pervesti iki mėnesio pabaigos, taip dar labiau padidindama spaudimą Atėnams, euro zonos ministrams ieškant sprendimo Graikijos skolų krizei.
Atėnuose trečiadienį vakare tūkstantinė minia protestavo prieš reikalavimą apkarpyti išlaidas. Pabrėždama tarptautinį susirūpinimą dėl krizės pasekmių, JAV federalinės rezervų sistemos vadovė Janet Yellen perspėjo, kad pasaulinė ekonomika gali patirti žymių „sukrėtimų“, jeigu Graikija ir jos kreditoriai nesusitartų.
Liepą ir rugpjūtį Graikija dar turės įmokėti Europos centriniam bankui 6,7 mlrd. eurų; tad jau esama pranešimų, kad planuojama galima kapitalo kontrolė, jeigu Graikijos finansai išseks.
Išrinktas sausį, žadėdamas nutraukti penkerių metų taupymą pagal pagalbos teikimo programą, A.Cipras trečiadienį perspėjo skolintojus europiečius, kad jų primygtini reikalavimai apkarpyti graikų pensijas sužlugdys visas viltis pasiekti susitarimą ir pakenks visai Europai. Strateginės Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ar Europos Sąjungos išvados turi svarios įtakos planavimui Europoje, nuogąstaujant, kad Rusija gali padidinti savo įtaka Europos pietuose, kai Ukrainoje tebesitęsią krizė.
Aliarmo varpai suskambo Europoje ketvirtadienį, kai A.Cipras atvyko į Rusiją dalyvauti Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume ir penktadienį numatytas jo susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu.
Situacija dėl Graikijos neišsispręs iki rudens
Nepavykus Graikijos deryboms su tarptautiniais skolintojais, situacija dėl šios šalies likimo eurozonoje gali neišsispręsti ir iki rudens, sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.
Eurozonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės susitikime Liuksemburge ketvirtadienį dalyvavęs finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad Tarptautinės valiutos fondo, Europos Komisijos, Europos centrinio banko atstovai informavo, jog derybos su Graikija dėl skolos grąžinimo yra sustojusios.
„Buvo konstatuota vienareikšmiškai, kad kamuoliukas yra graikų lauko pusėje ir graikai turi pajudėti pirmieji ir pateikti konkrečius įsipareigojimus. Kaip čia juokaujama, jie visiems paaiškino, kas jiems netinka, tačiau nepaaiškino, kas jiems vietoje to tiktų tiktų tose sąlygose. Derybinė taktika, kada lipama per galvas, per viršų, kada vietoje dokumentų pateikiami žodžiai (...), ta derybinė praktika, žinoma, erzina visus ir tas galiausiai turės kažkada baigtis“, - LRT televizijos laidai „Dėmesio centre“ telefonu iš Liuksemburgo ketvirtadienio vakarą tvirtino R.Šadžius.
Vis dėlto R.Šadžius sako nematantis liepos 1-osios, iki kurios Graikija turi atiduoti TVF per 1,6 mlrd. eurų skolos, kaip „katastrofos laiko“, kai šalis gali tapti nemoki ar iškristi iš eurozonos. Ministro teigimu, neįvykdyti įsipareigojimai TVF būtų „nusižengimas TVF taisyklėms“, tačiau rinkos to esą netraktuos kaip valstybės bankroto, nes valstybės patikimumas pirmiausia vertinamas pagal jos skolą privačiam sektoriui.
„Europoje situacija yra visiškai nauja - kas bus toliau, niekas tiksliai negalėtų pasakyti, juo labiau, kad šiam atvejui nėra sutvarkyti teisės aktai (...). Todėl aš prognozuočiau, tai yra mano vidinis įsitikinimas, kad ši sunki situacija tikrai nesibaigs kažkokiu išsirišimu nei birželio 30-ąją, nei liepos 15-ąją ir dar rugsėjo mėnesį mes kankinsimės su šituo klausimu“, - sakė ministras.
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas laidoje taip pat tvirtino, kad realiausias scenarijus, jog Graikija liks eurozonoje net ir laiku negrąžindama skolos TVF ar net Europos centriniam bankui, nes šios institucijos nesiryš pačios priimti sprendimų, kurie lemtų Graikijos nemokumą.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ketvirtadienį įspėjo Graikiją, kad jai nebus suteikta papildomo laiko grąžinti 1,6 mlrd. eurų.
Tuo metu Europos Sąjungos pirmininkas Donaldas Tuskas sušaukė skubų eurozonos lyderių pasitarimą dėl Graikijos, kuris turėtų vykti pirmadienį Briuselyje.
Grąžinti TVF 1,6 mlrd. eurų Atėnai turėtų iki šio mėnesio pabaigos, kad gautų paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal galiojančią tarptautinės finansinės pagalbos Graikijai programą. Tačiau nepasiekusi susitarimo su skolintojais Graikija negalės grąžinti skolos TVF.
Anksčiau Graikija laimėjo truputį laiko, sudėdama keturias TVF skolos grąžinimo įmokas į vieną 1,6 mlrd. eurų įmoką, kuri turi būti padaryta iki šio mėnesio pabaigos ir tapo pirmąją šalimi po Zambijos, kuri tokia lengvata pasinaudojo devintajame dešimtmetyje.
Skolintojai yra sulaikę paskutinę finansinės pagalbos išmokos dalį, kol Atėnai nepateiks reformų plano, tačiau kairiųjų premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) atsisako keisti pensijų ir PVM dydį.
