Statistikos departamento duomenimis, daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių išaugo Panevėžio (6,1 proc.), Šiaulių (4,6 proc.) ir Telšių (4,2 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse darbo užmokestis ūgtelėjo nuo 2 iki 4 proc.
Darbo užmokesčio padidėjimą 2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, lėmė didesnis darbo valandų skaičius, sezoniškumas, nuo liepos mėn. 1 d. padidintas darbo užmokestis kultūros ir meno darbuotojams bei minimalioji mėnesinė alga (iki 325 EUR) ir kitos priežastys.
2015 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią darbo užmokestį prieš mokesčius gavo Vilniaus (804 EUR), Klaipėdos (726,8 EUR) ir Kauno (723,1 EUR) apskričių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Tauragės apskrityje darbuotojų vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo mažiausias - 607,2 EUR (196,8 EUR mažesnis nei Vilniaus apskrityje ir 127,9 EUR - nei vidutiniškai šalyje).
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių apskrityse 2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kito panašiai kaip ir neatskaičius - padidėjo visose apskrityse, labiausiai - Panevėžio (5,6 proc.), Šiaulių (4,3 proc.) ir Telšių (3,9 proc.). Kitose apskrityse ūgtelėjo nuo 1,9 iki 3,7 proc.
Per metus (2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius padidėjo visose apskrityse, iš jų labiausiai - Telšių (7,4 proc.), Šiaulių ir Kauno (po 7,1 proc.). Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus sparčiausiai augo tose pačiose apskrityse: Telšių (6,8 proc.), Šiaulių ir Kauno (po 6,6 proc.).
2015 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, prieš mokesčius palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse - nuo 1 proc. Neringoje iki 8,3 proc. Pakruojo rajone. Per metus (2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius taip pat padidėjo visose savivaldybėse - nuo 1,4 proc. Ukmergės rajone iki 11,8 proc. Kėdainių rajone.
2015 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią darbo užmokestį prieš mokesčius gavo Vilniaus (828 EUR) ir Klaipėdos miestų (791,1 EUR) bei Visagino (785,6 EUR) darbuotojai. Mažiausiai įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai uždirbo Šalčininkų (520,8 EUR) ir Zarasų (535 EUR) rajonuose bei Kalvarijoje (539,8 EUR). Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Šalčininkų rajono savivaldybių 2015 m. trečiąjį ketvirtį siekė 307,2 EUR.
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2015 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1,2 mln. darbuotojų ir, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu, sumažėjo labai nežymiai - 413 darbuotojų. Tai lėmė mažesnis darbuotojų skaičius Vilniaus, Utenos ir Šiaulių apskrityse (atitinkamai 0,2, 0,3 ir 0,4 proc.). Kitose apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius 2015 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo.
2015 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 35 savivaldybėse, kitose (25) - sumažėjo. Ypač vidutinis darbuotojų skaičius išaugo Neringos (16,2 proc.) ir Palangos miesto (9,7 proc.) savivaldybėse, o labiausia sumažėjo - Kretingos, Zarasų rajonų ir Rietavo savivaldybėse (po 1,5 proc.).
2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu, vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 2,3 proc. Darbuotojų skaičius padidėjo visose apskrityse, iš jų daugiausia - Panevėžio (3,1 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 2,9 proc.).
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 48 savivaldybėse - nuo 0,2 proc. Šakių ir Ignalinos rajonuose iki 12,2 proc. Kauno rajone. Dvylikoje savivaldybių vidutinis darbuotojų skaičius per metus sumažėjo nuo 0,1 iki 4,1 proc.
Valandos darbo sąnaudos trečiąjį ketvirtį didėjo 1,9 proc.
2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant ir individualiąsias), įstaigose ir organizacijose, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,9 proc., iš jų verslo įmonėse - 2,2 proc.
Statistikos departamento duomenimis, darbo sąnaudos labiausiai didėjo kitos aptarnavimo veiklos (4,6 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, administracinės ir aptarnavimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos (po 3,8 proc.), informacijos ir ryšių, kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos (po 3,6 proc.) įmonėse, o mažėjo - elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos (2,7 proc.) įmonėse.
Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų augimą, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, lėmė nuo liepos 1 d. padidintas darbo užmokestis kultūros ir meno darbuotojams bei minimalioji mėnesinė alga (iki 325 EUR) ir kitos priežastys.
Per metus (2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. ketvirčiu) vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 5,7 proc., iš jų verslo įmonėse išaugo 6,5 proc. Per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos augo visų veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, o labiausiai valandos darbo sąnaudos padidėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos (10,3 proc.), kitos aptarnavimo veiklos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (po 10,2 proc.), finansinės ir draudimo veiklos (9,5 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (9,2 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (9 proc.) įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Vienos dirbtos valandos bruto darbo užmokestis ir išmokos natūra pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus padidėjo 6 proc., iš jų verslo įmonėse - 7,1 proc. Kitos darbo sąnaudos per metus pramonės, statybos ir paslaugų bei verslo įmonėse padidėjo po 5,1 proc.
Per metus vienos dirbtos valandos bruto darbo užmokestis ir išmokos natūra augo visų veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, o sparčiausiai - kitos aptarnavimo veiklos (10,6 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos (10,3 proc.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (10,2 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (9,2 proc.) bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (8,8 proc.) įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu, kitos darbo sąnaudos sparčiausiai didėjo finansinės ir draudimo veiklos (11,7 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos (10,3 proc.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (10,1 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (9,5 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (9,2 proc.), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklos (9,1 proc.) bei kitos aptarnavimo veiklos (9 proc.) įmonėse, įstaigose ir organizacijose, o mažėjo - statybos (6,1 proc.) bei transporto ir saugojimo (0,1 proc.) įmonėse.
