Aptariama finansinė paskata Lietuvoje teikiama nuo 2018 metų. Kasmet jai skiriamų lėšų suma didėja – nuo 2 mln. eurų pirmaisiais metais iki beveik 24 mln. eurų šiemet.
Kaip Lietuvos banko Nekilnojamojo turto konferencijoje priminė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Martynas Šiurkus, šios paskatos tikslas yra padėti jaunoms šeimoms (nevertinant jų pajamų dydžio ir turto vertės) įsigyti pirmąjį būstą Lietuvos regionuose.
„Taip prisidedant prie Lietuvos regionų atsigavimo ir jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, subalansuoto ir tvaraus vystymosi skatinimo visoje valstybės teritorijoje, emigracijos prevencijos“, – vardijo jis.
M. Šiurkus dar priminė, kad finansinė paskata teikiama skiriant 15–30 proc. dydžio subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu, pradiniam įnašui padengti. Subsidijuojamas būsto kreditas negali viršyti 87 tūkst. eurų.
2022 m. subsidijai iš pradžių skirta 19,94 mln. eurų, tačiau metams bėgant jai prireikė dar 4 mln. eurų. Iki rugsėjo 30 dienos 84 proc. bendros sumos jau buvo panaudota.
Ministerijos duomenimis, 2022 m. pagrindinę subsidiją gavo 1392 jaunos šeimos, papildomą – 467.
„88 proc. finansinę paskatą gavusių jaunų šeimų kreditą naudojo būstui įsigyti, – pasakojo M. Šiurkus. – 2018 m. rugsėjį – 2022 m. spalį subsidijomis daugiausiai naudotasi Klaipėdos rajone (914), Kauno rajone (344), Vilniaus rajone (289), Kretingos rajone (249), Alytaus mieste (221).“
Ragina peržiūrėti kriterijus
Finansinės paskatos veiksmingumo vertinimą atliko Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).
„Įvertinus tai, kad jaunų šeimų, pageidaujančių gauti finansinę paskatą įsigyjant pirmąjį būstą šalies regionuose, skaičius kasmet auga, o tam reikalingos vis didesnės valstybės biudžeto lėšos, ir siekdama įvertinti finansinės paskatos teikimo veiksmingumą, ministerija užsakė finansinės paskatos teikimo veiksmingumo vertinimą.
Atlikus šį vertinimą, išryškėjo tam tikri finansinės paskatos teikimo trūkumai. Pavyzdžiui, per menkas finansuojamų teritorijų kriterijaus susiejimas su pagrindiniais finansinės paskatos tikslais. Vertinimo ataskaitoje pateikiami siūlymai šį kriterijų apibrėžti pagal demografijos ir regionų plėtros kryptis. Pateikti ir kiti pasiūlymai dėl finansinės paskatos veiksmingumo.
Remiantis šio tyrimo išvadomis ir rekomendacijomis, planuojama tobulinti teisinį reguliavimą, kad finansinė paskata būtų dar taiklesnė ir efektyvesnė. Atsisakyti šios priemonės neplanuojama“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų atsakyme „Delfi“.
Apie tai, kad būtina įvertinti dabartinių kriterijų, pagal kuriuos nustatomos vietovės, kuriose galima įsigyti būstą su paskata, tikslingumą ir šiai paskatai skiriamų valstybės lėšų sumą minėjo ir Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė Nijolė Valinskytė.
„Manome, kad valstybės teikiama finansinė paskata regionuose pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gali būti naudojama ne itin tikslingai ir gali prisidėti prie disbalansų gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje formavimosi, tad ši paskata turėtų būti įvertinta tikslingumo ir poveikio būsto rinkai atžvilgiu.
Paskolos su paskata sudarė palyginti didelę dalį viso būsto paskolų srauto vietovėse šalia didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus ir Kauno apskrityse ši dalis 2021 m. išaugo iki 8 proc., o Klaipėdos apskrityje – iki 18 proc. Dėl to būtina įvertinti dabartinių kriterijų, pagal kuriuos nustatomos vietovės, kuriose galima įsigyti būstą su paskata, tikslingumą ir šiai paskatai skiriamų valstybės lėšų sumą.
Svarbu pabrėžti, kad galimybės su paskata nusipirkti būstą arti didžiųjų miestų, pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose ir savo ekonominę veiklą vykdyti didžiuosiuose miestuose iš esmės neatitinka paskatos tikslo dėl regionų vystymosi skatinimo ir galimai prisideda prie disbalansų prie didžiųjų miestų esančių rajonų būsto rinkose formavimosi. Šiuo metu konstruktyviai bendraujame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip šią priemonę būtų galima padaryti taiklesnę ir tikslesnę“, – sakė ji.
Lietuvos bankas dėl finansinės paskatos regionuose pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms pastabų turėjo ir savi išvadoje 2023 m. valstybės biudžeto projektui.
