aA
Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių turės Lietuvai, skelbia kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“. Pasak jos, Lietuva būtų labiausiai paveikta dėl didelio šioje šalyje esančių emigrantų skaičiaus.
Emigrantai, dirbantys narcizų laukuose D. Britanijoje
© Vida Press

„Mūsų „Brexit“ žemėlapis rodo, kad Lietuva, Latvija, Vengrija ir Lenkija būtų labiausiai paveiktos, jei JK pasitrauktų iš ES, atsižvelgiant į jų didelę migrantų populiaciją, pinigines perlaidas, prekybinius ryšius ir ES fondų svarbą investicijoms finansuoti“, - rašoma „Standard & Poor’s“ birželio pabaigoje paskelbtame vertinime.

Agentūros skaičiavimu, Jungtinėje Karalystėje gyvena 5,4 proc. Lietuvos gyventojų, jų pinigų perlaidos sudaro 1,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Standard & Poor’s“ teigimu, Lietuvoje didelę investicijų dalį sudaro ES fondai, tad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Bendrijos, taip sumažinant jos biudžetą, tai skaudžiai atsilieptų ir Lietuvai.

Pinigų perlaidos į Lietuvą iš užsienio šalių pernai siekė apie 1 mlrd. eurų, arba beveik 3 proc. BVP. Vien iš JK pervedama maždaug ketvirtadalis šios sumos.

„Standard & Poor’s“ vertinimu, Lietuva yra pirmoje vietoje pagal „Brexit“ pažeidžiamumą (indeksas - 3,44), Latvija - antra (3,32), Vengrija - trečia (2,28), Lenkija - ketvirta (2,03), Slovakija - penkta (1,69), Estija - šešta (1,63). Mažiausiai pažeidžiama šalis lentelėje yra Rusija (0,01 proc.). Indeksas apskaičiuotas pagal šalių eksporto į JK apimtis, išvykusių dirbti į šalį gyventojų dalį, pinigų perlaidas, ES fondų investicijų svarbą.

Birželio pabaigoje referendume Jungtinės Karalystės rinkėjai pasisakė už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Fianansų ministerija nesutinka

Finansų ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame nesutinka su reitingų agentūros išsakyta nuomone. Pasak ministerijos, analizėje yra nelogiškų išvadų, taip pat yra netikslių duomenų, kuriais remiamasi, priskiriant Lietuvą prie pažeidžiamiausių valstybių.

Vieta nustatyta, naudojant pagal keturis veiksnius S&P sukonstruotą indeksą: JK įnašo į ES biudžetą dalis (proc.) šaliai skiriamose ES struktūrinių fondų investicijose; eksporto į JK proc. BVP; imigrantų dalis JK, proc. visų šalies gyventojų; piniginių perlaidų iš JK santykis su BVP.

Analizėje pateikiamas tik kylančių Europos (angl. emerging Europe) valstybių rizikos, susijusios su Brexit, vertinimas: 11 ES šalių (Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, Kroatija) bei Turkija ir Rusija.

Atsižvelgus į pasaulio analitikų prognozes, jeigu būtų vertinamos visos ES valstybės, Lietuvos nebūtų tarp labiausiai pažeidžiamų narių. Dauguma analitikų sutaria, kad didžiausias neigiamas pasekmes dėl Brexit pajustų Airija, Nyderlandai, Belgija, Malta, Kipras ir Liuksemburgas. Neigiamą įtaką pajustų ir Vokietija, tačiau ji būtų mažesnė, nei prieš tai išvardytoms šalims.

Analizėje daroma išvada, kad per prekybos kanalą (eksportas) iškart atsirandantis tiesioginis poveikis visoms 13 šalių bus minimalus, tačiau didžiausias jis būtų Lietuvai, Čekijai, Vengrijai, Lenkijai ir Slovakijai. Iš tikrųjų toks poveikis Lietuvos eksportui būtų nedidelis, todėl abejonių kelia motyvai, kodėl Lietuva čia įvardijama kaip lyderė. Iš toje pat analizėje pateiktų S&P apskaičiuotų duomenų matyti, kad Lietuvos eksporto į JK santykis su BVP (2,5 proc.) yra gerokai mažesnis už Estijos (3,2 proc.) bei Latvijos (3,9 proc.), tačiau minėtosios Baltijos valstybės net neminimos apžvalgoje kaip pažeidžiamos dėl šio rodiklio.

S&P skyrė Lietuvai aukščiausią laiptelį pagal perlaidų sumas iš JK. Tuo tarpu remiantis Lietuvos banko duomenims, gyventojų pervedimai iš JK 2014 m. sudarė 213,5 mln. eurų arba 0,6 proc. BVP, o, išankstiniu Finansų ministerijos vertinimu, pervedimai iš JK 2015 m. galėjo sudaryti apie 300 mln. eurų arba 0,8 proc. BVP, t.y. gerokai mažiau, nei nurodoma analizėje (1,2 proc.). Be to, JK gyvenantys Lietuvos piliečiai, jeigu keltųsi kitur dėl Brexit įtakos, tikėtina, vyktų į Airiją, Norvegiją. Tai reiškia, kad svetur dirbančiųjų perlaidų pervedimai ir toliau įsilietų į Lietuvos namų ūkius, skatintų vartojimą ir ūkio augimą. Grįžusieji taip pat didintų Lietuvos BVP jau tiesiogiai dirbdami Lietuvoje.

Abejonių kelia ir toje pačioje analizės lentelėje pateiktas imigrantų iš Lietuvos ir JK gyventojų santykio įvertis (5,4 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, 2004–2015 m. emigravusiųjų į JK iš Lietuvos buvo 147,1 tūkst. asmenų daugiau nei iš tos šalies įmigravusiųjų, įskaitant sugrįžusius emigrantus, ir tai sudarė 40,2 proc. visos grynosios migracijos srauto šiuo laikotarpiu. Minėtas emigrantų iš Lietuvos į JK skaičiaus santykis su Lietuvos gyventojų skaičiumi sudaro 5,1 proc. (2014 m. šis santykis buvo dar mažesnis ir sudarė 4,7 proc,), o ne 5,4 proc., kaip nurodyta analizėje.

Tai dar labiau pagrindžia abejones, kodėl Lietuva įvardinama kaip didžiausią neigiamą Brexit poveikį patirianti šalis tarp analizėje vertinamų valstybių.

Analizėje taip pat pateiktas ES finansinės paramos įvertis, susijęs su laikotarpiu po 2020 metų. Tačiau daryti bet kokias išvadas yra per anksti, nes šiuo metu neaišku, kokie sprendimai dėl prarastų JK įnašų bus priimti. Kalbant apie ES biudžeto apimtis po 2020 m. ‒ tai bus derybų dėl kitos daugiametės finansinės programos objektas, o pasiūlymą dėl kitos finansinės programos Europos Komisija pateiks iki 2018 m. pradžios.

Neatmetama galimybė, kad dėl JK pasitraukimo mažėsiantis pastarosios įnašas į ES biudžetą greičiausiai būtų „padengiamas“ didesniais visų ES valstybių narių įnašais (tuomet didėtų ir Lietuvos įnašas). Darant prielaidą, kad JK 2019-2020 m. (po to, kai galimai būtų baigtos JK išstojimo iš ES derybos) nebemokės į ES biudžetą ir negaus savo suderėtos paramos dalies, poveikis Lietuvos įmokoms, preliminariais vertinimais, būtų toks: 2019 m. įmoka padidėtų 43,2 mln. eurų, o 2020 m. atitinkamai 44,9 mln. eurų.

Dėl dabartinio 2014–2020 m. finansinio laikotarpio visos ES valstybės narės yra vienbalsiai sutarę. Jungtinė Karalystė pati aktyviai naudojasi ES struktūrinių fondų lėšomis – minėtuoju laikotarpiu JK numatyta beveik 11 mlrd. ES struktūrinių fondų lėšų, todėl neturėtų būti suinteresuota nutraukti pradėtų projektų finansavimą šiuo finansiniu laikotarpiu.

Lietuvai dabar būtina susikoncentruoti ir kuo efektyviau panaudoti 2014–2020 m. ES fondų investicijas ekonominei ir socialinei pažangai, kadangi nėra aišku kokiomis sąlygomis bus naudojamos ES fondų investicijos finansiniu laikotarpiu po 2020 m.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Gaisras Alytuje dar gesinamas, tačiau jau laikomas viena didžiausių pastarojo meto ekologinių nelaimių (8)

Alytuje trečiadienį įsiplieskęs didžiulis gaisras padangų perdirbimo įmonėje – viena...

„Luminor investicijų valdymui“ vadovauja L. Načajienė

Vienai didžiausių Baltijos šalyse banko „ Luminor “ grupei priklausančios įmonės...

Alytuje degančios įmonės vadovas: gauti 30 tūkst. eurų ir uždegti savo gamyklą – nesąmonė (98)

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pranešė, kad dėl trečiadienį kilusio gaisro Alytaus...

Ministrų kabinetas siūlo didinti dienpinigių apmokestinimą (9)

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui didinti komandiruojamų darbuotojų dienpinigių...

„Sodrai“ kitąmet suplanuotas riebus biudžetas: didės visos išmokos (2)

„Sodros“ biudžeto perteklius 2020 metais turėtų siekti 347,269 mln. eurų – 11,5 proc. (45,3...

Top naujienos

Matijošaičio sūnus bando pakartoti Karbauskio gudrybę: prieiti prie reto grožio ežero atsirado netikėtų kliūčių (3)

Prie poilsiautojų pamėgto Bebrusų ežero veikia Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus...

Žmonių nebus, stepė liks. Tiksinti radiacinė bomba

„Žmonių čia nebus, šachtos užsidarys, vanduo galbūt pakils į vandeningąjį horizontą, o...

Turtingi rusai supirkinėja JAV vertybinius popierius: Kremliui tai nepatinka (1)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos atsikratyti turto doleriais, didėjant įtampai su...

Brundza siūlo nesustoti su automobilių mokesčiu: apie tai kalbu daugiau nei 10 metų (397)

„Tai tik nedidelis žingsnelis, ir tai, ne į priekį, o įstrižai“, – taip apie trečiadienį...

Alytaus meras apie milžinišką gaisrą: rytoj miestas gyvens normalų gyvenimą (63)

Sutemus Alytuje tęsiasi gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ gesinimo darbai,...

Orai: po saulėtų dienų trumpam sugrįžta lietus (5)

Šiandien Lietuvos orus lems nedidelio per Baltiją keliaujančio ciklono pietinis pakraštys. Per...

Apžvalgininkai: tai buvo pagrindinė ir esminė Karbauskio klaida (294)

„Klaida buvo į savo rinkimų sąrašą priimti labai skirtingus žmones, turbūt orientuojantis tik...

„Real“ paskolintas Europos čempionas išplėšė pergalę metimu nuo priešingos tritaškio linijos (3)

Klemenas Prepeličius paliko be žado visą Stambulo „ Daruššafaka “ komandą. 26-erių...

Lavija Šurnaitė. Gniuždantis laimės kultas (61)

Nuolat girdime kalbas, o kartu ir pačios kalbame apie tai, kad mūsų visuomenėje (visas pasaulis...