aA
Partijų vilionės didesnėmis algomis, pasipylusios it iš gausybės rago, yra šiek tiek beprasmės ir komiškos.
Pinigai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Be to, rinkėjai greitai gali nebesusigaudyti, kuri partija ir kiek siūlo pakelti vidutinę ir minimalią algas. Taip teigia LRT.lt kalbinti ekonomistai ir ryšių su visuomene specialistai.

Kas daugiau? Taip galima apibendrinti partijų prieš rinkimus dalijamus pažadus kelti atlyginimus.

Štai socialdemokratai nepasikuklino pažadėti, kad „vidutinis atlyginimas išaugs ir viršys 1100 eurų per mėnesį“, o minimalus mėnesinis atlyginimas pasieks net 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, bet nebus mažesnis nei 500 eurų.

Konservatoriai pakėlė kartelę – tikina, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje per artimiausius ketverius metus gali pasiekti 1250 eurų.

Pažadų pasiutpolkėje neatsiliko ir neparlamentinės partijos – Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) (LSS) – lyderis, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Anot jo, šalyje reikia kurti laimės ekonomiką, kurios pagrindinis tikslas – gyventojų gerovė ir pajamų didinimas.

„Mūsų manymu, 2020 metais vidutinis atlyginimas Lietuvoje gali pasiekti 1450 eurų (su mokesčiais). To pasiekti galima telkiant dėmesį į verslo atgimimą, jo skatinimą, mokesčių sistemos ir darbo santykių paprastinimą, atsakingą ES paramos naudojimą, regioninę politiką, verslo socialinio atsakingumo skatinimą“, – dėstė LSS lyderis.

Citius Altius Fortius

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Šarūnas Mažeika


SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tikina, kad kol kas sunku lyginti partijų pažadus, tačiau jos esą stengiasi rinkėjams pasiūlyti kuo daugiau.

„Citius Altius Fortius [Greičiau Aukščiau Tvirčiau – LRT.lt] – kas daugiau pasiūlys ir kas aukščiau užkels kartelę. Šios varžybos truputį komiškos ir beprasmės. Viena partija paskelbė apie 1250 eurų [vidutinį atlyginimą], o kita būtinai turi permušti ir kalbėti apie 1450 eurų. Tai, tiesą sakant, neatrodo labai rimta ir belieka laukti rinkimų programų, kai bus galima atsakyti, kiek tai pagrįsta, ar absoliučiai niekuo nepagrįsta“, – portalui LRT.lt kalbėjo G. Nausėda.

Vis dėlto rinkėjus, ekonomisto teigimu, šie pažadai masina, tačiau jie gali greitai pavargti nuo šių besaikių pažadų, kurie pasipylė it iš gausybės rago: „Greitai jie gali tiesiog nebesusigaudyti, kuri partija ir kiek siūlo, nes partijos lipa viena kitai per galvas. Dėl to ir skambių pažadų efektyvumas sumažėja, nes tų pažadų – labai daug ir jie mažai pagrįsti. Rinkėjas gali tiesiog susipainioti.“

Savo ruožtu ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius taip pat mano, kad partijos tiesiog pristigo kūrybiškumo.

„Skaičių įvardijimas yra gerai. Kai tie skaičiai yra konkretūs ir tikslūs, tuomet ir rinkėjui viskas aiškiau ir paprasčiau. Šiuo atveju orientuojamasi į mažiau uždirbantį rinkėją, kuriam vienas pagrindinių faktorių yra jo asmeninė situacija, o ne kažkokie valstybės klausimai.

Natūralu, kad atlyginimas ir finansinės padėties sunkumai, kurie vis dar tęsiasi, yra labai skaudus klausimas rinkėjams. Todėl atsiranda populistinių pažadų, kad bus geriau“, – LRT.lt komentavo L. Ulevičius.

Viešųjų ryšių ekspertas teigia, kad, jei žmogui kas nors pažada, jog jis uždirbs 1000 ar 2000 eurų, nors tuo metu gauna vos 500 eurų, jam susiformuoja ganėtinai didelis lūkestis.

„Turint omenyje, kad mūsų rinkėjai praktiškai nieko neatsimena jau po pusės metų, kas ką buvo žadėjęs, tai trumpu laikotarpiu – rinkimų finiše – šie pažadai yra svarbūs ir naudotini“, – aiškino L. Ulevičius.

Skaičių magiją 2004-aisiais pasitelkė Darbo partija. Ji paskelbė vienetų programą, kurioje nurodė, kaip gyvenimą pagerins per 1, 11, 111 ir 1111 dienų.

„Kitos partijos bando kopijuoti tokius pažadus ir eina lengviausiu keliu. Gerai tai, kad kuo daugiau partijos pradės žadėti, tuo taps aiškiau, kad tie pažadai rašomi šakėmis ant vandens. Populistine prasme tokie pažadai yra geras arkliukas, kurį vienos partijos jau išnaudojo ir jis pasiteisino, o dabar tai bando išnaudoti ir kitos“, – portalui LRT.lt sakė L. Ulevičius.

Kokios realios algų kilimo galimybės?

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas portalui LRT.lt teigė, kad ganėtinai realus darbo užmokesčio augimas per artimiausius metus gali būti 6–7 proc.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Tai gana optimistinis variantas, jei būtų palanki tiek ekonominė situacija, tiek išorinė aplinka ir būtų padaryti teisingi sprendimai, kurie skatintų darbo užmokesčio augimą. Tokiu atveju 2020-aisiais realu pasiekti 1000–1100 eurų [vidutinį atlyginimą] neatskaičius mokesčių. Konservatoriai žada vieną didžiausių vidutinių darbo užmokesčių. Pažvelgus, kaip kilo darbo užmokestis Airijoje, tai nėra visiškai neįmanoma, tačiau tokiu atveju tuos pažadus, kurie parašyti programoje, ir netgi tuos, kurių ten dar nėra, reikėtų įgyvendinti kuo skubiau, susiklosčius palankiems rinkimų rezultatams“, – dėstė ekonomistas.

Jis atkreipia dėmesį, kad yra ir nesutapimų, kai partijos teigia, jog vidutinis darbo užmokestis augs 7 proc. per metus, o, pavyzdžiui, minimali mėnesio alga (MMA) – 13 proc., be to, nemažai kils pensijos.

„Klausimas, iš kur ateis tas augimas, turint omenyje, kad „Sodros“ biudžetas yra deficitinis ir turi ganėtinai nemažą skolą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ir dirbančiųjų bei pensinio amžiaus žmonių skaičius tam bus ganėtinai nepalankus“, – tęsė Ž. Mauricas.

SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda siūlo visų pirma pažvelgti į realybę – vidutinis atlyginimas per paskutinius 4–5 metus augo vidutiniškai 5–6 proc., taigi, norint, kad atlyginimas per artimiausią politinę kadenciją padvigubėtų, reikėtų, kad jis augtų maždaug 20 proc. per metus.

„Tai yra įmanoma misija, bet jokiu būdu to neįmanoma pasiekti tik plepant. Jei jau partijos į savo programas turi įsirašiusios tokius ambicingus tikslus, reikia žiūrėti, kokiomis priemonėmis jos ketina tai padaryti“, – LRT.lt kalbėjo G. Nausėda.

SEB banko prezidento patarėjas tikina susipažinęs su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) programa, kuri esą atrodo gana simpatiškai.

„Galbūt ne viskas ten yra įtraukta ir galbūt neatsakyta į kai kuriuos svarbius klausimus, kurie natūraliai kyla, bet bent jau pamėginta parodyti, ką ketinama daryti, didinant Lietuvos investicinį patrauklumą ir mėginant pasiekti tą proveržį. Kol kas man tai atrodo bene labiausiai įtikinama [programa] iš to, ką šiuo metu matau viešojoje erdvėje. Galbūt vėliau kitos partijos taip pat pateiks konkretesnes programas“, – teigė ekonomistas.

Banko „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas įvertino ir Socialdemokratų partijos pažadus ateityje kelti atlyginimus. Minėti skaičiai esą pasiekiami, tačiau tai priklausys ir nuo išorinės aplinkos bei veiksmų.

„Man, kaip ekonomistui, ganėtinai keistai atrodo, kokiais būdais tai žadama pasiekti. Vienas iš pagrindinių būdų yra įvardijamas darbo užmokesčio kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams ir neva dėl to kils ir privataus sektoriaus darbo užmokestis. Graikija tokiu keliu ėjo ir, manau, toks kelias labai pavojingas. Viešojo sektoriaus darbuotojams atlyginimus būtų galima kelti nebent gerokai mažinant šio sektoriaus darbuotojų skaičių. Tokiu būdu atsirastų daugiau lėšų ir būtų padidintas vidutinis darbo užmokestis“, – vertina Ž. Mauricas.

Tuo metu MMA, pasak G. Nausėdos, per artimiausią Seimo kadenciją turėtų augti panašiu tempu, kokiu augo vidutinis atlyginimas.

Jei ketinama padvigubinti vidutinį darbo užmokestį, MMA esą galėtų augti panašiu tempu, bet jei vidutinis darbo užmokestis per kadenciją išaugtų 30 proc., MMA taip pat turėtų išaugti nuo dabartinių 350 eurų iki 450–500 eurų.

„Manau, mes jau išsėmėme tuos rezervus, kai MMA buvo didinama ir dažniau, ir gerokai sparčiau, nei augo vidutinis darbo užmokestis. Tokie rezervai buvo po praėjusios vyriausybės [kadencijos] ir jie buvo visiškai išnaudoti. Jei tai darysime dar ketverius metus, tai Lietuvoje MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis pasieks kokius 70 proc., o tai jau yra nenormalus santykis.

Jis iškraipytų kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo apmokėjimo proporcijas ir sukeltų didelį spaudimą viešajame sektoriuje kelti algas ne tik gaunantiems MMA, bet ir visiems kitiems. Nežinau, kiek fiskaliniu požiūriu valstybė pajėgtų susidoroti su tokiu uždaviniu“, – LRT.lt kalbėjo ekonomistas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Volstritas: akcijos, ypač technologijų įmonių, vis dar smunka (4)

Pirmadienį JAV akcijos trečią dieną iš eilės čiuožė žemyn, daugiausia dėl smukusių...

Tyrimas: kiek didžiosios naftos pramonės įmonės išleido švarios energetikos plėtrai (1)

Didžiosios naftos ir dujų pramonės įmonės atsinaujinantiems ištekliams iš viso išleido apie 1...

IKEA: kylančios medienos ir metalų kainos sumažino pelną (3)

Baldų parduotuvių tinklo IKEA pagrindinės įmonės atstovai pranešė apie smukusį metinį...

Patvirtintas elektroninio parašo „Smart-ID“ aukščiausias saugumo lygis: leis pasirašinėti dokumentus (3)

Elektroninio tapatybės patvirtinimo įrankio „Smart-ID“ elektroninis parašas pasiekė...

Kovoje su kainomis – siūlymai išgaląsti Konkurencijos tarybos dantis (3)

Ūkio ministerija pateikė Vyriausybei įstatymų projektus ir pasiūlymus, kuriais siekiama...

Top naujienos

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (18)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Ekspertai: Mozambiko sukčiai taikėsi į tuos, kurie gali susimokėti (5)

„Žmonės prigąsdinti, kad vien už praleistą skambutį, kaip iš kokio siaubo filmo, dings...

Jurgita Petrauskienė: įvedus reformą mokyklas paliko tik kelios dešimtys mokytojų (204)

Šių metų rugsėjo mėnesį mokyklas pasiekusi naujiena – etatinis darbo užmokestis – sukėlė...

Jaunimas neskuba ieškoti būsto – kainos per didelės (1)

Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką...

Prieštaringai vertinama Kalvarijų gatvė: kokį būstą čia siūlo įsigyti ir už kiek? (5)

Kalvarijų gatvė , nors ir nėra pati ilgiausia Vilniuje, bet neabejotinai viena iš tų, kur...

Be dviejų lyderių žaidęs „Žalgiris“ nepaliko vilčių dzūkams Grigonio sezono rungtynės (18)

Pirmadienį vakare „Betsafe-LKL“ čempionato X turą užbaigė akistata Alytuje – „Dzūkija“...

Adomaitis įvardino didžiausią reikšmę „Rytui“ turėsiančią statistikos grafą (11)

Vilniaus „Rytas“ antradienį Europos taurės varžybose sieks revanšo prieš D grupės lyderę...

Šiaurės Korėjos paslaptys: šalis vis dar slepia raketų bazes? (1)

Šiaurės Korėja turi mažiausiai 13 nedeklaruotų bazių mobilioms, branduolinį užtaisą nešti...

Apsipirko internete: už šlamštą pinigų negrąžina (76)

Elektroninėje parduotuvėje Pačiupk.lt įsigytų prekių kokybe nepatenkinta vilnietė Ligita...

Ar vaisiai lygu desertui: kiek cukraus turi skirtingi vaisiai

Vaisiai saldūs natūraliai, bet ne visuose cukraus kiekis vienodas. Žinoti, kiek vaisiai turi...