Trišalėje taryboje svarstant dėl Sausio 13-osios kaip nedarbo dienos, taip pat buvo pasigirdę ir siūlymų išbraukti gegužės 1-ąją ar Jonines.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad pritaria naujos nedarbo dienos pasiūlymui, bet laikosi pozicijos, kad nereikia į nieką nieko keisti – tiesiog reikia skirti laisvą poilsio dieną.
„Imant paskutinius metus, kas natūralu, nes artėja Seimo rinkimai, girdime vis daugiau politikų iniciatyvų. Taip atsitiko su Lapkričio 2 diena, taip ir su Sausio 13 diena. Vienas iš Seimo narių, netgi grupė atėjo su tokia iniciatyva, kad reikėtų šventinės dienos. Mes iš savo pusės niekada neprieštaraujame nedarbo dienai ir mes iš karto pasakėme, kad nereikia į nieką keisti – jeigu yra toks noras padaryti poilsio dieną, tai reikia ir daryti. Mums nesuprantama, kodėl reikia dar į kažką keisti. Jeigu matome, kad nėra galimybės, tada nereikia daryti. Tas keitimas – mažų mažiausiai keistas“, – laidoje kalbėjo I. Ruginienė.
Pašnekovė taip pat stebisi, kad Lietuvoje visai nėra keliamos diskusijos dėl kasmetinių atostogų.
„Man iš tikrųjų atrodo keistai, kad mes aptarinėjame šventines ir poilsio dienas, tuo tarpu mes nekalbame apie kasmetines atostogas, kurios, deja, imant Europos Sąjungos standartus, yra minimalios – 20 darbo dienų, tai yra pats minimumas, kurį uždėjo ES. Tuo tarpu kitose ES šalyse šios atostogos yra ilgesnės, bet kažkodėl mes neturime apie tai diskusijų.
Bet galėtume tas dvi dienas pridėti žmonėms prie kasmetinių atostogų, tada žmogus galėtų pasirinkti: galbūt Lapkričio 2 diena būtų ta diena, kai galėtų išnaudoti, o galbūt Sausio 13 diena. Galbūt kažkuri kita diena. Tikrai kviesčiau Seimo narius pažiūrėti į šį klausimą atidžiau ir pagalvoti apie kasmetinių atostogų ilginimą“, – sako pašnekovė.
Tikina, kad turime derintis prie kitų šalių
Ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, jog kelias yra labai aiškus – reikia judėti prie kasmetinių atostogų dienų skaičiaus didinimo, o ne koncentruotis į šventines dienas, kurios galbūt yra specifiškai svarbios tik Lietuvai.
„Žvelgiant regioniniame kontekste, mes turime tiek pat šventinių dienų, kiek turi Latvija ir Lenkija, bet daugiau nei Estija, Skandinavijos šalys, pavyzdžiui, Norvegija turi tik 10 dienų (Lietuva turi 12). Tačiau kasmetinių atostogų mes turime santykinai mažiau, vėlgi tiek pat, kiek ir mūsų artimiausi kaimynai. Bet lyginant su Skandinavijos šalimis arba daugeliu Vakarų Europos valstybių mes jų turime mažiau ir klausimas tada kyla, kokiu keliu eiti, ką pasirinkti. Atsakymą jau sufleruoja tai, kad mes esame maža, atvira ekonomika. Dėl to turime derintis labiau prie kitų šalių“, – sako ekonomistas.
„Jeigu tai yra specifinė šventė, susijusi tik su Lietuva, tai nėra taip efektyvu, nes didžioji dalis verslų turi tą dieną dirbti. Ekonomine prasme dar žingsnis į priekį būtų didinti kasmetinių, metinių atostogų skaičių ir mažinti šventinių dienų. Kai žmogus gali pats pasirinkti, derinti su darbdaviu, tai yra efektyviau, bet sunkiau padaryti, nes reikia užtikrinti, kad nėra piktnaudžiavimo, kaip Lietuvoje dažnai nutinka ir atostogos yra kaupiamos iki begalybės“, – sako ekonomistas.
I. Ruginienės teigimu, žmonės skirtingai žiūri į šiuos klausimus – pavyzdžiui, smulkiesiems verslininkams geriau dirbti daugiau.
„Yra skirtinga situacija ir darbuotojų tarpe. Vieni, kurie dirba daug, kartais net neužtenka 8 darbo valandų, reikia ir 12 valandų dirbti, nes pas mus atlyginimai yra maži, todėl reikia dirbti daugiau, kad žmogus galėtų išlaikyti savo šeimą. Tai tie žmonės, kurie yra pervargę, laiku jiems nesuteikiamos atostogoms, žinoma, kad jie balsuos už papildomą laisvadienį, nes tai atneša arba laisvą dieną, arba dvigubą apmokėjimą. Kiti, kurie yra kaip ir laisvo oro direktoriai arba dirba sau, smulkieji verslininkai, jiems geriau, kad kuo daugiau būtų darbo dienų, nes jie taip turi galimybių dirbti daugiau“, – tikina I. Ruginienė.
Ekonomistas: šokti aukščiau bambos negalime
Ž. Mauricas siūlo pažvelgti į Skandinavijos šalis ir, pavyzdžiui, Vokietiją, kurių ekonomikos klesti, o žmonės dirba mažiau.
„Jeigu bendrai pažiūrėtume į statistiką, kuo turtingesnė šalis, tuo žmonės dirba trumpesnes darbo valandas. Trumpiausiai dirbantys darbuotojai ES šalyse yra vokiečiai, norvegai. Jų ekonomikos klesti, jie dirba efektyviau, jie dirba protinį darbą, kuria robotus, prie kurių mes, lyg prie konvejerio, paskui ir dirbame. Jie sukuria ir viskas. O dabar, kai darbas yra nuotolinis, jie iš viso dirba tik tada, kai ateina kažkoks užsakymas ar kūrybinis darbas, todėl užsakymų dar labiau mažėja. Žinoma, šokti aukščiau bambos negalime, nes Lietuva nėra nei Vokietija, nei Skandinavija“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Paklausus, kaip turėtų didėti kasmetinių atostogų skaičius, jeigu būtų pritarta tokiam pasiūlymui, I. Ruginienė tikina, kad reiktų judėti palaipsniui.
„Pradžia galėtų būti 22 dienos, vėliau 24 dienos – būtų galima judėti palaipsniui, nebūtinai iš karto didinti 5 dienomis“, – sako I. Ruginienė.
