Šešių parlamentarų paruoštame įstatymo projekte teigiama, kad Lietuvoje pastebima, jog darbdaviai pasyviai skatina darbuotojų ar jų šeimų gerovę, kitomis nei alga priemonėmis. Toks pasyvumas grindžiamas papildoma mokestine našta darbdaviui.
„Ir nors darbdaviai tam tikrais atvejais imasi kitų priemonių suteikiant darbuotojams papildomas paslaugas (sporto klubo abonementai, maitinimo kuponai ir pan.), tačiau šie būdai yra pakankamai standartiniai (riboti) ir apimantys tik mažą Lietuvos darbdavių dalį“, – rašoma aiškinamajame projekto rašte.
Nurodoma, kad suteikus mokestines lengvatas tam tikroms paslaugoms atitinkančioms socialinius darbuotojų poreikius, darbdaviai būtų skatinama imtis socialinių iniciatyvų, pasaulyje priimtino elgesio modelio.
„Darbo užmokestis yra skirtas apmokėjimui už darbą. Darbdaviui būtų suteikta galimybė, esant reikalui, patenkinti darbuotojo individualų socialinį poreikį pvz. skatinti šeimos ir darbuotojo vaikų tiek kultūrinę, tiek socialinę gerovę, nepatiriant papildomos mokestinės naštos. Tokiu būdu darbdavys skatina darbuotojo lojalumą ir kuria stabilų darbo santykį. Tai būtų papildoma priemonė skatinti darbuotoją dirbti efektyviai ir atsakingai, kad esant poreikiui darbdavys būtų suinteresuotas ir galėtų padėti darbuotojui susidoroti su jį ištikusiomis nenumatytomis gyvenimiškomis situacijomis ar papildomai susiformavusiais poreikiais (pvz. vaikų studijų išlaidomis)“, – rašoma aiškinamajame projekto rašte.
Į socialinių iniciatyvų sąrašą įrašyta 15 veiklų, pradedant gydymo, maitinimo, paslaugomis, gyvybės draudimu, kultūros ugdymu, baigiant net ir laidojimo paslaugomis. Taigi, siūlomu projektu išeitų taip, kad darbdaviai galėtų per viešuosius pirkimus pirkti tam tikras paslaugas skirtas darbuotojų motyvacijai stiprinti. Tos išlaidos, skiriamos darbuotojui, nebūtų apmokestinamos jokiais mokesčiais, jei neviršytų 25 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio.
Socialinėmis darbdavių iniciatyvomis galėtų pasinaudoti darbuotojai ir jų šeimos nariai. Įstatymo projekte teigiama, kad šiai dienai socialinės iniciatyvos nėra aktyviai naudojamos darbo santykiuose ir darbdavių išlaidos šioms socialinėms iniciatyvoms įgyvendinti nėra ženklios, todėl po įstatymų priėmimo tai neturėtų turėti didelės įtakos valstybės biudžetui ir mokesčių surinkimui.
Tokį įstatymo projektą pateikė parlamentarai Jonas Varkalys, Ričardas Juška, Juozas Baublys, Jonas Liesys, Kęstutis Bartkevičius ir Algimantas Dumbrava.
Net ir piktnaudžiaujant darbdaviams, įžvelgia naudą darbuotojams
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė teigia, kad dėl tokių siūlymų diskutavo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) taryba su Ūkio ministerija. Norėta surasti būdų skatinti darbdavius gerinti darbo vietas ir motyvuoti darbuotojus.
Pasak D. Čibirienės, dabar tokia darbdavio suteikta nauda apmokestinama kaip normalus darbo užmokestis, o priėmus pakeitimą tokios paskatos būtų iš viso neapmokestinamos jokiais mokesčiais, jei jų vertė neviršytų ketvirtadalio darbo užmokesčio.
Tiesa, pastebima, kad kai kurie darbdaviai gali bandyti pasinaudoti tokia situacija. Pavyzdžiui, nuspręsti nedidinti atlyginimų, bet pažadėti suteikti kitokią naudą priskiriamą socialiniams poreikiams, kad ji būtų neapmokestinama. D. Čibirienė mano, kad net ir tokiu atveju darbuotojas pajaustų naudą.
„Gal ir bandys kai kurie darbdaviai, bet pažiūrėkime ką tas bandymas duos. Pavyzdžiui, darbuotojui reikia akinių, jam juos kompensuoja. Reikia nueiti į sporto klubą – vėlgi kompensuoja, o kultūros ugdymas taip pat yra gerai. Aš nemanau, kad tai pakenktų žmogaus socialiniam klimatui, laimingumo indeksui. Manau, kad laimingas žmogus kokybiškiau ir geriau dirba. Be to, yra apribojimas: tik viena ketvirtoji darbo užmokesčio pajamų bus galima skirti, aišku bus galima ir daugiau, bet viršyta dalis jau būtų apmokestinama. O taip pat socialinių poreikių sąrašas didelis, darbuotojas galėtų rinktis“, – mano D. Čibirienė.
Ji sutinka, kad bet kokios mokestinės lengvatos analogiškai reiškia biudžeto praradimą, tačiau mano, kad nauda sugrįš per didesnį gyventojų vartojimą.
„Jei gyventojas gaus daugiau pajamų jis jų daugiau ir išleis. Pajamų padidėjimo jis neįsidės į pagalvę ar pinginė, jis tuos pinigus išleis – jei negalėjo sau leisti kažkokių prekių ar paslaugų, dabar galės įsigyti. Taigi įsigyjant prekes mokesčiai bus sumokėti. Turėtų susidaryti ciklas: vienoje vietoje tiesioginis mokesčių sumažėjimas, tačiau kitoje vietoje – lėšos kita forma grįš į biudžetą. Tad nereikėtų tiesmukiškai skaičiuoti, kad sumažės įplaukos į biudžetą.
Šie pokyčiai iš tiesų geri, derina Lietuvos darbdavių darbo vietos patrauklumą. Seniau nebuvo, kad įstatymais būtų darbuotojas skatinamas rūpintis savo sveikata, naudotų sveikatinimo paslaugomis, tik susirgus eidavo gydytis. Dabar kažkas panašaus tik su draudimo bendrovėmis yra, kurios veikia kaip tarpininkai: jei darbdavys sumoka už darbuotojo gydymą ir sveikatos draudimą, tai būtinai turėjo mokėti draudimo bendrovei, kad tos išmokos kaip darbo užmokestis nebūtų apmokestinamos. Tada darbuotojas turi tam tikrą paskirtą sumą, jei jos neišnaudoja, ji lieka draudimo bendrovei kaip pelnas. O jeigu išnaudoja, tai draudimo bendrovės pelnas mažesnis.
Pavyzdžiui, darbdavys praveda 1000 eurų draudimo bendrovei, visas 1000 eurų nenueis darbuotojo gydymui, dalis nueis kaip komisinis atlygis draudimo bendrovei už tarpininkavimą, nes jie turi surinkti sąskaitas iš daktarų, patikrinti ar jos nefiktyvios. ar draudimo sutarties nuostatas atitinka ir pan. Pritarus šiam projektui nebelieka prasmės turėti tarpininką draudimo bendrovę, ne ji ne bet kokių daktarų sąskaitas patvirtina, o tik su tų kuriais sudarytos sutartys, tai čia atsiranda laisvė žmonėms rinktis pas kokį daktarą lankytis. Be to, nebūtų tokio atvejo, kad darbdavys sumokėjo už mane tai reikia išnaudoti tą sumą iki metų galą, kai eini ir daraisi visus galimus tyrimus reikia ar nereikia“, – DELFI komentavo D. Čibirienė.
Finansų ministerija: panašūs siūlymai jau realizuoti
Tačiau Finansų ministerija naujų siūlymų labai optimistiškai nesutinka, kadangi panašios socialinės iniciatyvos jau yra įteisintos.
Finansų viceministrės Daivos Brasiūnaitės teigimu, dabartinis galiojantis mokestinis reguliavimas yra palankus ir tinkamai subalansuotas darbuotojų lojalumo skatinimui.
„Kalbant apie gyventojo gaunamų pajamų apmokestinimą, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nuostatose įtvirtintas bendras principas, kad darbuotojo iš darbdavio gautos pajamos, nesvarbu kokia forma, t.y. pinigais ar natūra, yra apmokestinamos. Tačiau kartu yra nustatyta įvairių išimčių, kai natūra iš darbdavio gautos pajamos nelaikomos darbuotojo pajamomis natūra GPM tikslais, pavyzdžiui: gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją ar gyventojo gauta nauda, darbdaviui sumokėjus už darbuotojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai.
Taip pat nustatytos tam tikros lengvatos, kai darbuotojo pajamos yra neapmokestinamos, pavyzdžiui, iki 200 eurų natūra iš darbdavio gautos dovanos, darbuotojo naudai darbdavio mokamos draudimo įmokos už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, neviršijant 25 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio, darbdavio darbuotojo naudai sumokėta suma už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus ir kt.“, – nurodo D. Brasiūnaitė.
Ji prideda, kad ir pagal Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nuostatas, įmonės, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti visas išlaidas darbuotojų naudai, įskaitant išlaidas už Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekte išvardintas paslaugas, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal GPMĮ nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.
„Kitaip tariant, įmonės darbuotojams suteikta nauda, kuri pripažįstama pajamomis natūra, apmokestinama (kaip darbo užmokestis) tik vieną kartą, t. y. gyventojo lygmeniu (per GPM), o kartu įmonei mažina apmokestinamąjį pelną, nors tokios išlaidos ir nėra susijusios su įmonės veikla (pajamų uždirbimu).
Be to, pagal PMĮ nuostatas, kai konkretaus darbuotojo gautos individualios naudos neįmanoma nustatyti, iš pajamų gali būti atskaitomos 5 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos neviršijančios dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos, jeigu tokios naudos teikimas numatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje ir šia nauda turi teisę naudotis visi tos įmonės darbuotojai, t.y. neapmokestinama nei gyventojo, nei įmonės lygiu“, – komentavo finansų viceministrė.
Seime siūloma, kad mokestinių lengvatų darbdaviams išplėtimas įsigaliotų kitų metų liepos 1 dieną, kadangi įstatyto įgyvendinimui reikia pasiruošti ir atitinkamai planuoti valstybės biudžetą.
