Aptarti ir išrinkti geriausią idėją susirinko Lietuvos laisvosios rinkos instituto Prezidentas Žilvinas Šilėnas, Visagino savivaldybės tarybos narys, sportininkas Jevgenijus Šuklinas,
verslininkė, „Kavos dėžutė“ įkūrėja Agnė Butautaitė bei Lietuvos kaimo turizmo asociacijos Prezidentas Linas Žabaliūnas.
Regionui palikti tiek, kiek jis uždirbo
Žilvinas Šilėnas akcentuoja, kad, pirmiausia, regionai patys atsakingi už save, centrinė valdžia gali tik padėti, o svarbiausia – netrukdyti jiems patiems atsigauti.
Jam pritaria ir verslininkė A. Butautaitė, kuri sako, jog regiono gyventojams reikia rodyti iniciatyvą patiems. „Mes negalime tikėtis, kad, net ir turėdama begalinį biudžetą, tebūnie ir savivalda, padarys kažką dėl mūsų. Žmonės turi eiti ir daryti, o ne burbėti. Eiti ir pristatyti save, prašyti pagalbos“, – aiškina A. Butautaitė.
Pasak Ž. Šilėno, viena iš pagalbos regionams formų – mokesčių reforma: „neperskirstyti pinigų tarp regionų ir palikti tam miestui tiek, kiek jis užsidirbo“.
Tai, anot pašnekovo, būtinas, bet ir rizikingas veiksmas, nes dalis regionų dar labiau nuskurstų. „Tai neišvengiamas blogis, kuris parodytų, kurie regionai dar gyvi, o kurie, vadinkime, yra gyvybės palaikymo režime. Tą reikia pripažinti ir žiūrėti, kurie regionai yra gyvybingi“, – sako Ž. Šilėnas.
Jis aiškina, kad regionuose, nepriklausomai nuo to, kaip gerai jame gyventojai dirba, kiek pritraukiama investuotojų ir kaip gerai mokami mokesčiai, lėšų regionai gauna tiek pat. Todėl surinktų mokesčių palikimas regionuose būtų paskata stengtis patiems gyventojams ir regiono valdžiai.
Apskritai, Ž. Šilėno nuomone, žmonės jaučia baimę, jog jų pradėtas verslas bus „užpultas" inspekcijų ir komisijų, tad daugelis nesiryžta jo kurti. Pašnekovas priminė situaciją, kaip prieš keletą metų jaunuoliai norėjo užregistruoti prekinį ženklą „Atsikeli ir varai“, bet valstybinė lietuvių kalbos komisija jiems neleido nes varai, pasak komisijos, yra netinkamas žodis.
„Jei nori registruoti prekinį ženklą „Atsikeli ir varai“, tau niekas neturi trukdyti. Reikia išlaisvinti žmones nuo sukurtų kažkokių baimių, taisyklių, kad ateis kažkas ir tikrins, žiūrės, kabinėsis“, – aiškina Ž. Šilėnas.
Jis tikslina, kad du trečdaliai lietuvių, paklausti, ką jie norėtų veikti, jei neužsiimtų dabartine veikla, atsakė, jog norėtų kurti verslą. Tai – aukščiausias rodiklis ES. Tačiau, kai buvo paklausta, kas planuoja kurti verslą, du trečdaliai virto vienu. O dažniausiai įvardyta priežastis – baimė, jog pradėjus kažką daryti prisistatys įvairios inspekcijos. Šią baimę, anot Šilėno, reikia kuo greičiau išrauti ir suteikti verslams galimybes.
Regionas turi surasti savo konkurencinį pranašumą
J. Šuklinas, kalbėdamas apie regionų skirtumus, pateikia Visagino pavyzdį. Jis sako, jog Ignalinos atominės elektrinės infrastruktūrą galima panaudoti kaip investiciją ir taip, vietoj skirtų valstybės lėšų elektrinės demontavimui, šaliai gauti papildomų lėšų.
Jis siūlo dabartinę infrastruktūrą paversti duomenų centru. „Iš mūsų pusės reikia peržiūrėti atominės elektrinės uždarymo strategiją, atrinkti tuos objektus, kuriuos galima panaudoti, tai vandens aušinimas, tinklai ir sklypas, suformuotas trečiam ir ketvirtam blokui, ir tada paskelbti tarptautinį konkursą, kad sudomintų operatorius“, – tikina J. Šuklinas.
Jis papildo, jog šiuo atveju valstybės palaikymas yra būtinas, nes, norint idėją išpildyti, teks konkuruoti su Skandinavijos valstybėmis, todėl reikia elektros lengvatų.
„Valstybė turi problemą – ar skirti pinigų demontavimui, ar geriau perskirstyti lengvatas ir pritraukti investuotojų. O jeigu ateis toks operatorius, tai šalia jo iš karto įsikurs visas IT sektorius, čia būtų labai didelis postūmis visai valstybei.“
Ž. Šilėnas, komentuodamas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pavyzdį, sako, kad labai svarbu žinoti miesto ar regiono pranašumą. „Regionas turi sugalvoti, koks yra jo konkurencinis pranašumas. Nebus visi bitcoin‘ų centrais ir nebus kiekvienas regionas ekologinio turizmo centras“, – sako Ž. Šilėnas.
Idėja verslumui skatinti: 3 metai be mokesčių
Buvo įvardinta idėja, kuri galėtų paskatinti verslumą.
„Atleiskime pirmus 3 metus nuo mokesčių, bet atleiskime visus verslus ir pamatysite, kaip tie, vadinkime, nesumokėti mokesčiai arba pavirs geresnėmis įmonėmis, didesnėmis investicijomis, tomis idėjomis, kurių mes norime, ir aukštesniais atlyginimais, ir nuo to nauda valstybei bus žymiai didesnė“, – sako Ž. Šilėnas.
Jis papildo, kad šiuo atveju, kai visi daug uždirbs, tai užuot mokėję pelno mokestį, mokės pajamų mokestį.
Ž. Šilėnas pabrėžia, kad šiuo atveju išskirti regionų nereikia: „padarykime visą Lietuvą laisvos ekonomikos zona“.
Pašnekovo nuomone, gyventojai turi daug užsidirbti, o savivaldybės lėšos nėra tokios svarbios. Tačiau jam prieštarauja J. Šuklinas, sakantis, kad savivaldybės išlaiko mokyklas, darželius, todėl lėšos joms taip pat svarbios, tačiau sutinka, jog mokesčių lengvata būtų naudinga.
„Savivaldybės gyvena iš pajamų mokesčio. Tad kuo būtų daugiau darbo vietos su geromis algomis, tuo daugiau mes galėtume surinkti pinigų į biudžetą ir toliau investuoti į gyventojų viešąjį sektorių“, – paaiškina J. Šuklinas.
Jis sako, kad kuriant produktą, reikia mąstyti globaliai, o ne tik apie savo miestą. Tada valstybė galės tikslingiau paskirstyti lengvatas. Pavyzdžiui, duomenų apdirbimo ir saugojimo sektoriui skirti lengvatas viename regione, uosto, turizmo ir kitų sektorių – kituose. Taip, pasak J. Šuklino, valstybei bus kuriama pridėtinė vertė.
Diskusijos pabaigoje pašnekovai apibendrino, kad, pirmiausia, reikia pradėti nuo savęs, sugalvoti idėją sau ir kurti bendruomenę.
Pagrindinės diskusijoje išryškintos idėjos: mokesčių lengvata, regiono konkurencinis pranašumo suradimas, regionų savarankiškumas.
Apie mus turi sužinoti
Linas Žabaliūnas atkreipia dėmesį, kad į Lietuvą kasmet atvyksta pustrečio milijono turistų iš užsienio, toks pats skaičius žmonių keliauja šalies viduje ir visi šie žmonės vienoje ar kitoje vietoje leidžia laiką bei išleidžia pinigus, tačiau turizmo sektorius išnaudojamas nepakankamai. Šioje srityje L. Žabaliūnas pasigenda idėjų, naujų verslo modelių, partnerysčių.
„Šitoje vietoje reikia kūrybos. Kai aš žiūriu į verslus, kurie vyksta regionuose, labai jie smarkiaisiejasi su vietove. Jei tu kristalizuojiesi, ką tu nori parduoti ir kam, išnaudojant internetines pardavimo technologijas ir jauną amžių, tu turi puikias perspektyvas. Čia reikia tik kūrybos, idėjos, rasti tikslinę auditoriją ir kaip tai parduoti“, – aiškina L. Žabaliūnas.
Kaip surasti tikslinius investuotojus, savo patirtimi dalijasi J. Šuklinas, verslo kurti sugrįžęs į Visaginą. Ieškodamas investicijų užsienio rinkoje jis pastebi, kad reikia nuolat ir vis daugiau pasakoti apie savo miestą.
„Supratau, kad pagrindinė Lietuvos ir regionų problema, kad niekas [apie mus – red.] nežino. Kai ieško lokacijos, kur galima investuoti savo lėšas, tai pažiūri internete, žemėlapius ir investuoja ten, kur jau yra dideli investuotojai, gamyklos“, – dėsto J. Šuklinas.
Tačiau verslininkė A. Butautaitė pastebi, jog informacijos trūksta ne tik užsienio investuotojams, bet ir šalies gyventojams, norintiems kurti savo verslą. Anot jos, reikalinga platforma, kurioje miestai save pristatytų. Taip žmonės galėtų palyginti ir nuspręsti, kur jiems geriau kurtis, kokių paslaugų trūksta tam tikrame regione.
Tai, kad svarbu kalbėti apie savo miestą ar regioną, sutinka ir L. Žabaliūnas. Anot jo, Lietuva turi savo autentišką vietinę kultūrą, todėl turime padaryti ją prieinamą užsieniečiui.
„Kaimo turizmas tampa labai įdomus užsienio keliautojams, nes pas mus yra puiki galimybė turistui realiai pačiupinėti, susitikti su vietos gyventoju, įsilieti į jo gyvenimo būdą, pamatyti, kuo jis gyvena“, – sako L. Žabaliūnas.
Tačiau jis prideda, kad esame per daug savikritiški ir manome, kad esame vienodi ir niekam neįdomūs. Jis tikina, kad tikrumo ir erdvės Lietuvoje yra pakankamai, todėl reikia tai komunikuoti.
Tai jau trečioji iš šešių regioninių „Idėja Lietuvai“ diskusijų, kurių metu stengiamasi išrinkti geriausias jūsų pasiūlytas idėjas Lietuvai ir priartėti prie 3 svarbiausių idėjų išgryninimo.
