Dubnikovas: NPD didinimas tikrai yra sveikintinas dalykas

Laidoje M. Dubnikovas įvertino prezidento Gitano Nausėdos siūlymus.

Delfi trumpai
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų;
siūlo mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms;
bus prašoma NPD pakeitimus svarstyti neeilinėje sesijoje vasario mėnesį, o jie įsigaliotų nuo šių metų pradžios arba nuo liepos;
prezidentas minėjo, kad artimiausioje ateityje galėtų gimti sprendimai, kurie būtų skirti paremti verslą.

„Šiuo periodu reikėtų orientuotis į pajamų didinimą. NPD didinimas padidintų žmonių pajamas ir žmonės nuspręstų, kur tuos pinigus panaudoti: maistui, šildymui ar pramogoms. NPD didinimas tikrai yra sveikintinas dalykas, kurio verslas, ypač tas, kuris samdo žmones, prašė gana ilgai. NPD didinimas galėtų būti spartesnis ir šiam žingsniui reikėtų pritarti“, – sako M. Dubnikovas.

Kritikuoja vienkartines išmokas

Laidoje ekonomistas taip pat įvertino idėją dėl vienkartinių išmokų, kurios padėtų žmonėms šiuo sunkiu laikotarpiu, kai kyla kainos, o dėl šildymo sąskaitų kai kurie žmonės turi įklimpti į skolas.

„Šios priemonės yra ganėtinai kritikuojamos, nes iš tiesų jos kainuoja labai daug biudžetui, nes kabiname labai daug gyventojų skaičiaus. Vien, pavyzdžiui, pensininkams išmokėti po šimtą eurų kainuotų milžiniškas lėšas. Supraskime, kad beveik trečdalis visuomenės yra pensinio amžiaus ir tai kainuotų milijonus eurų.

Marius Dubnikovas

Kitas variantas yra, ką šioje situacijoje siūlyčiau, tai geriau reikėtų siūlyti meškerę, o ne žuvį, nors tai ir yra nuvalkiotas posakis, nes šimtas eurų yra žuvis, kurią suvalgai, išleidi, pasidedi kitai dienai, o meškerė būtų toks dalykas, kadangi mes turime apie aštuoniasdešimt procentų infliacijos įtakos energetikos, tai galbūt valstybė galėtų investuoti į energetinius parkus (saulės, vėjo) ir tiems patiems pensininkams padovanoti dalį energetinio parko ir kiekvieną mėnesį sąskaitoje jie matytų, kad už elektrą reikia sumokėti „X“ pinigų, o „Y“ pinigų grįžta iš to parko.

Ir dar šalia turėtų būti arba telefono numeris, arba jeigu naudojamasi elektroniniu paštu arba elektroninėmis priemonėmis, mygtukas, kur, jeigu nori, pasididink, nusipirk to elektros parko dar didesnį pajėgumą, tokiu būdu mes būtume nepriklausomi nuo energetikos ir nebūtų jokio skirtumo, kiek kainuoja elektra, dujos, nafta, nes mes turėtume pajėgumus“, – siūlo pašnekovas.

Anot ekonomisto, tokios vienkartinės išmokos yra tiesiog blogis.

„Tokios išmokos yra visiškas blogis. Mes tiesiog pataikaujame žmonėms, pateikiame jiems saldainį, kuris yra vienkartinis, labai saldus, bet gali būti, kad nuo jo užgels dantis. Tai yra tiesiog koncentruotas, bet nėra ilgalaikis (sprendimas). Norėtųsi, kad turėtume ilgalaikius sprendimus ir neprieitume prie to, kad mokėtume vienkartines išmokas, nes vienkartinės išmokos ateina, praeina ir jokio pėdsako nepalieka“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Dubnikovas: su lenkais mes nepalenktyniausime

Laidoje taip pat paklausta, ar būtų verta svarstyti ir sekti lenkų pavyzdžiu. Kaimyninėje Lenkijoje nuo vasario laikinai panaikintas PVM visiems maisto produktams.

Seime yra registruota siūlymų mažinti PVM įvairiems maisto produktams. Be to, Seimas kasmet po kelis kartus atmeta parlamentarų iniciatyvas dėl mažinti PVM maistui – abejojama, ar lengvata pasieks galutinį vartotoją ir ar prekybininkai ja nepiktnaudžiaus.

Lietuvoje dabar visiems maisto produktams taikomas 21 proc. PVM.

Pinigai

„Iš principo, pajustume, tai yra, kainos tikrai sumažėtų, nes verslai konkuruotų, bet problema tame, kad tai yra ribinis dalykas. Tai yra PVM sumažinimas yra labai aišku, kiek procentų gali sumažinti kainą, o kiek gali padidinti pajamų eilutę, yra nelimituotas dydis ir tai reiškia, kad mes į tai neturėtume kreipti dėmesio, į kiek sumažinti sąnaudas, bet kiek padidinti žmonių pajamas. Tai yra daug perspektyvesnis dalykas. Ir kitas dalykas, su lenkais mes nepalenktyniausime, tai yra didžiulė rinka, kuri kelia daug problemų tiek Vokietijai, čekams, tiek visiems, kas turi su ja sienų.

Lietuva yra protinga, turtinga šalis, kuris savo turtus kaupia ir tikėtina, kad kainos pas mus bus visada aukštesnės, bet labai norėtųsi, kad mes turėtume aukštesnes pajamas negu mūsų kaimynai, tada gyvensime pakankamai gerai. Dalis važiuos į Lenkiją, ir tai nebus problema, bet didžioji dalis apsipirks čia“, – sako M. Dubnikovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)