Jis per Lietuvos laisvosios rinkos konferenciją „Taupymas be reformų – ekonomikos be augimo“ kalbėjo kaip Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidiumo narys ir Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
Pasak S. Gailiūno, Estijoje nuo 1997 iki 2009 m. galiojęs Darbo kodeksas buvo geresnis nei šiuo metu galiojantis Lietuvoje, nes lietuviškajame yra numatomi ilgesni įspėjimo terminai ir didesnės kompensacijos nei anksčiau darbuotojams garantuota Estijoje.
„Mūsų dabartiniame kodekse yra didesnės (atleidimo iš darbo - DELFI) išmokos, nei buvo jų blogajame, galiojusiame iki 2009 m., - kalbėjo jis. - Tas laikas, kurį mes sugaišome toliau nepriimdami (naujo Darbo kodekso – DELFI) ir dabar tebegaištame diskutuodami su profsąjungomis, manau, kad reikėtų kaip tik neduoti profsąjungų balso girdėti ir ne taip jo baimintis, o Darbo kodekso pakeitimus priimti atsižvelgiant į mokslininkų ir Vyriausybės rekomendacijas, nes visos ekonomikos variklis ateina iš šių sudedamųjų, ne iš profsąjungų.“
Verslininkas atviravo, kad jau dabar kai kurios įmonės nepaiso dabar galiojančio Darbo kodekso, ypač situacija paaštrėjo prasidėjus ekonominei krizei
„Iš tikrųjų, buvo nemažai įmonių, tuo pačiu ir mano, kurios atsisakė pakankamai daug darbuotojų. Mūsų įmonė atleido beveik 300 žmonių per sunkmetį, - kalbėjo jis. - Ir, jeigu būtume mokėję visas išeitines pašalpas, nes tikrai buvo darbuotojų, kurie išdirbo daugiau kaip 10 m., 15 m., ar net 20 m., tad - 4 mėnesių įspėjimo laikotarpis, 6 mėnesių išeitinė pašalpa - ir susidaro tikrai didelės sumos. Nežinau, ką šiandien toliau darytumėme. Tai su kiekvienu darbuotoju buvo diskutuojama ir rastas kažkoks kompromisinis variantas, vietoje 6 galbūt 3 atlyginimai, ar kažkoks tarpinis variantas, bet kokiu atveju, išsiskyrėme draugiškai. Pasibaigus krizei vėl tie patys darbuotojai dirba pas mus, mes priėmėme atgal tuos, kurie norėjo sugrįžti ir nematau problemos.“
Šių metų balandžio rekvizitai.lt duomenimis, įmonėje dirbo 181 darbuotojas, kai 2011 m. rugsėjį jų buvo 476.
Buvęs Valstybinės darbo inspekcijos viršininkas, dabar advokatu dirbantis Vilius Mačiulaitis DELFI yra sakęs, kad 2010-2011 m., kai buvo ekonomikos nuosmukio pikas, o nedarbas buvo keliolika procentų, daugiau nei 350 tūkst. darbuotojų tais metais iš darbo išėjo savo noru.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 1,3 mln. dirbančiųjų, o minimalią algą arba mažiau gauna per 200 tūkst. dirbančiųjų. Tai yra beveik penktadalis visų šalies dirbančiųjų.
