Sausio pabaigoje jame pasirodė publikacija pavadinimu „Vakarų analitikai Pabaltijį vertina kaip išlaikytinį“.
Joje teigiama, kad po „Brexit“ ir kontinentinėje Europoje nusimatančių naujųjų dešiniųjų pergalių užsibaigs pabaltijiečių parazitavimas „senųjų europiečių“ sąskaita“.
Tekste remiamasi tarptautinio audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių tinklo KPMG ataskaita.
Teigiama, kad Briuselio dotacijos sudaro 18,6 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, Latvijos – 18,1 proc., Estijos – 16,6 proc.
Tačiau šie skaičiai yra visiškai nepagrįsti, nes KPMG ataskaitoje lyginami dalykai, kurių negalima lyginti: vienerių metų BVP sugretinamas su 2007–2015 metų ES fondų lėšomis.
Kaltę suvertė lenkams
Su prašymu patikslinti, ar minėtoje ataskaitoje neįsivėlė klaida DELFI kreipėsi į KPMG Lietuvoje rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovę Kristiną Mažeikaitę.
Ji nurodė, kad ataskaitą ruošė ir skaičiavimus atliko KPMG Lenkijos biuras pagal jų pasirinktą metodologiją.
„Kodėl buvo pasirinkta tokia skaičiavimo metodika, mums sunku atsakyti, tačiau kadangi kyla tokio pobūdžio klausimai, perdavėme komentarus ataskaitos leidėjams ir metodika bus peržiūrėta“, – sakė K. Mažeikaitė.
„Visiškas nesusipratimas“
„Lyginti per aštuonerius metus gautą ES paramą su vienerių metų BVP yra visiškas nesusipratimas. Toks rodiklis nieko neparodo ir duoda peno propagandai, kad be ES paramos Lietuva būtų daug skurdesnė“, – DELFI sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jo teigimu, nekorektiška būtų net lyginti ir per vienerius metus gaunamą ES paramą su vienerių metų BVP, nes BVP rodo per tą laikotarpį sukurtą pridėtinę vertę, o ne apyvartą.
„Pavyzdžiui, Lietuvos apdirbamosios gamybos apyvarta pernai buvo apie 17,5 mlrd. eurų, o jos sukurta pridėtinė vertė (BVP dalis) – apie 6,5 mlrd. eurų. Kitaip sakant, netekus vieno euro ES paramos, Lietuvos BVP sumažėtų mažiau nei vienu euru“, – paaiškino ekonomistas.
N. Mačiulio skaičiavimu, net ir praradus visą ES paramą, Lietuvos metinis BVP sumažėtų šiek tiek mažiau nei 1 proc.
„Taigi tie „18,2 proc.“ tinka tik žmonėms pagąsdinti“, – apibendrino jis.
Ekonomistas taip pat pastebėjo, jog kiekvienais metais gaunama ir paskirstoma parama skiriasi, yra nemaži svyravimai.
„Toks skaičiavimas tinkamas tik palyginti kiek paramos gavo skirtingos šalys, bet neparodo jų priklausomybės nuo ES paramos“, – sakė N. Mačiulis.
DELFI Finansų ministerijos paprašė paskaičiuoti kaip atrodytų Lietuvos BVP ir ES paramos santykis nuo 2007 iki 2015 metų.
Europos Sąjungos investicijų departamento atsakymą pateikiame lentelėje.
Akivaizdu, kad šis santykis nei vienais metais nepriartėja prie minėtų 18,2 proc. ir svyruoja apie 3 proc.
