Visos Baltijos šalys šiais metais sulaukė apie trečdaliu mažiau turistų iš šios Rytų šalies, tačiau nei lietuviai, nei latviai, nei estai neverkšlena: net susiklosčius nepalankiai situacijai šalys sugebėjo auginti turistų skaičius.
Portalų DELFI Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje žurnalistai suvienijo jėgas, kad išsiaiškintų, kokią įtaką iš tiesų Baltijos šalims turėjo Rusijos turistų skaičiaus mažėjimas.
Ar Baltijos sesėms pavyko svečius iš Rytų pakeisti naujais turistais?
Visose šalyse matoma aiški tendencija – Baltijos šalys nebėra priklausomos nuo Rusijos turistų.
Tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek Estija šiais metais stebėjo didžiulį turistų srautų iš Rusijos kritimą. Visose valstybėse jų sumažėjo trečdaliu (Lietuvoje – 33,7 proc., Latvijoje – 33,3 proc., Estijoje – 34 proc.).
Nepaisant to, pavyzdžiui, Estija vis dar sulaukia beveik dvigubai daugiau Rusijos turistų nei Lietuva.
Per šių metų tris ketvirčius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 118 tūkst. turistų iš Rusijos (2015 m. sausis-rugsėjis), Estijoje – 233,2 tūkst. (2015 m. sausis-spalis).
„Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių stebėjome 34 proc. Rusijos turistų skaičiaus kritimą Estijoje. Tai reiškia – 79 319 turistų mažiau. Pernai turistai iš Rusijos sudarė 9 proc. visų turistų, aplankančių Estiją, dabar ši dalis liko 6 proc.”, - teigia Estijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Maarika Liivamgagi.
Palyginimui - Lietuvoje Rusijos turistai sudaro 10,9 proc. (2014 m. - 16,7 proc., 2013 m. - 19,7 proc.). Iš viso Lietuvoje per šių metų pirmus devynis mėnesius atvyko 1,08 mln. turistų.
Panašiomis nuotaikomis dėl Rusijos turistų gyvena ir Latvija.
Pernai turistų iš šios Rytų šalies skaičius krito vos 4,1 proc., o šiemet – jau 33,3 proc. Beje, latviai pastebi, kad statistika pradeda gerėti – trečiąjį šių metų ketvirtį jau fiksuotas turistų skaičiaus iš Rusijos kritimas ketvirtadaliu (25 proc.). Liepą-rugsėjį į Latviją atvyko 68,7 tūkst. turistų iš Rusijos.
„Metų pradžioje turėjome didžiulę kampaniją Rusijoje, kur reklamavome kultūrinį turizmą Latvijoje, bet dėl labai neigiamos ekonominės ir politinės situacijos didžiojoje kaimynėje rudenį kampanijos nebetęsėme. Nepaisant to, rinkodarines priemones Rusijoje žadame atnaujinti, nes ši šalis išlieka tikslinė Latvijos turizmui“, - komentuoja Latvijos turizmo vystymo agentūros vadovė Inese Širava.
Lietuva savo ruožtu šiais metais kentėjo ne tik nuo didelio Rusijos turistų srauto kritimo (-33 proc.), bet ir svečių iš Baltarusijos mažėjimo (-12,6 proc.).
„Geopolitinė ir ekonominė situacija Rusijoje įtempta jau kuris laikas. Ji nepalanki Lietuvos turizmo rinkai. Lietuvos verslai Rusijos turistų srautų mažėjimui ruošėsi iš anksto. Tikimės, kad Rusijos turistų praradimus kompensuos tokios šalys kaip Latvija, Lenkija, Estija, Skandinavijos šalys, Izraelis. Taip pat matome tendenciją, kad tie rusai, kurie visgi atvyksta į mūsų šalį, čia pasilieka ilgesniam laikui nei anksčiau“, - vardija Lietuvos valstybinio turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė.
Nepaisant turistų iš Rytų skaičiaus kritimo, kalbant bendrai Lietuva sugebėjo auginti turistų skaičių šiais metais (2,4 proc.). Nors svečių iš ne Europos Sąjungos šalių skaičius krito 8,5 proc., Europos Sąjungos šalių turistų padaugėjo daugiau nei dešimtadaliu (11,3 proc.).
Druskininkų kurorto sveikatingumo įstaigų asociacijos vadovas ir sveikatingumo centro „SPA Vilnius“ vadovas Valdas Trinkūnas planuoja, kad šiemet metų pabaigoje skaičiuos apie penktadaliu sumažėjusį Rusijos turistų srautą. Anksčiau Rusijos turistai sudarydavo apie 25-30 proc. visų apsistojančių SPA dalį.
„Mes su jais kalbamės, klausiame ar planuoja atvažiuoti, ar planuoja atvažiuoti rečiau. Tie, kurie čia lankosi dažnai, nekreipia dėmesio į politiką, bet jiems svarbūs ekonominiai faktoriai. Jiems euras labai pabrango, o kartu ir apsilankymas Lietuvoje. Kai kurie vis dar sau gali leisti atvykti čia, kai kurie – nebe“, - kalba SPA vadovas.
Kaip jau minėta, Lietuvai labai svarbus ir turistų skaičiaus iš Baltarusijos kritimas. Tuo metu estai turi kitą bėda – Suomijos turistai, kurie sudaro beveik pusę visų turistų, aplankančių Estiją (46,4 proc.).
„Užsienio turistų svarba Estijos turizmui sumažėjo, vis labiau vietos turistai tampa svarbesni rinkai. Labiausiai Estijos viešbučius (ir visą turizmo rinką) šiais metais paveikė silpnesnės Rusijos ir Suomijos ekonomikos, o šios šalys yra pagrindinės kalbant apie turizmą Estijoje“, - pasakoja Estijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė M. Liivamagi.
Pasak jos, iš visų nakvynių viešbučiuose patiems estams šiais metais teko 38 proc. Taip pat pastebimas Latvijos turistų augimas.
Didelį nerimą Estijos viešbučių verslui kelia ir laukiamos mokestinės naujovės nuo 2017 m. Šiuo metu viešbučiai Estijoje moka 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM), o nuo minėtų metų jis pakils iki 14 proc.
„Turistų iš Rusijos ir Suomijos skaičiaus mažėjimas verčia viešbučius sunkiai galvoti, kaip išgyventi, šis mokesčio pakėlimas nepalengvins situacijos, ypač žinant dabartinę situaciją. Latvijoje matome viešbučių rinkos klestėjimą, statoma daug naujų viešbučių, o Estijoje investuotojai yra daug atsargesni, turėdami mintyse būsimą mokesčio padidinimą“, - pridėjo M. Liivamagi.
Gelbėjame patys save ir vieni kitus
Nors Rusijos turistai šiais metais nusigręžė nuo Baltijos šalių, situacija nėra tokia ir bloga.
„Šių metų rezultatus galime vertinti kaip gerus, nepaisant kritusio Rusijos turistų skaičiaus, tačiau tai buvo kompensuota pritraukiant į Latviją daugiau turistų iš kitų šalių. Skirtingi faktoriai turi įtakos turizmo rinkai, pavyzdžiui, oro sąlygos, saugumas, ekonominė ir geopolitinė situacija. Kol kas šie metai mums atrodo sėkmingi“, - savo pastebėjimus apie Latvijos turizmo rinką apibendrina Latvijos turizmo vystymo agentūros vadovė I. Širava.
Kalbant apie šių metų Latvijos turizmo rezultatus nereikėtų pamiršti, kad šių metų pirmąjį pusmetį šalis pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai.
Latvija šiais metais bendrą atvykstančių turistų skaičių išaugino 3,4 proc.
Daugiausia Latvija turistų sulaukia iš Lietuvos, Estijos ir Rusijos. Daugiau nei kas trečias (35,6 proc.) į Latviją atvykstantis turistas – Lietuvos gyventojas. Estijos gyventojai sudaro 19 proc., Rusijos – 10 proc. Taip pat nemažai Latvijoje lankosi ir švedų (6,7 proc.).
Per šių metų devynis mėnesiu Latvijos viešbučiuose apsistojo daugiau nei 117 tūkst. Lietuvos gyventojų, Estijos – beveik 106 tūkst. Liepos-rugsėjo mėnesiais turistų skaičius iš Lietuvos ir Estijos padidėjo beveik po trečdalį (atitinkamai 30,9 proc. ir 30 proc.).
Tuo metu Lietuvos turizmo žemėlapyje tarp populiariausių šalių, iš kurių atvyksta turistai nei Latvijos nei Estijos nematyti. Lietuva vis dar daugiausia turistų sulaukia iš Rusijos, Baltarusijos ir Vokietijos.
Latvijai tenka 5-ta vieta, Estijai – 6-ta. Nepaistant to Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė pastebi, kad kaimynai latviai vis labiau atsisuka į Lietuvą.
„Matome kaimynines šalis atkreipiant vis didesnį dėmesį į mus. Be to, ir vietos turistai, lietuviai, vis daugiau laiko praleidžia kurortuose. Lietuviai nusprendžia čia praleisti atostogas tiek dėl geopolitinės situacijos. Matome tą patį vykstant ir su latviais – daugiau lietuvių vyksta į Latviją ir daugiau latvių į Lietuvą“, - komentavo pašnekovė.
