Pasigavus COVID-19, į darbą galima grįžti po 10 dienų be tyrimų: ką darbe patiria persirgę šia liga

Susirgus besimptome ar lengva COVID-19 forma dabar pakanka 10 dienų izoliacijos ir tuomet galima grįžti į darbą, nebereikia ir dviejų iš eilės neigiamų tyrimų atsakymų, – tokia nurodyta gydymo tvarka. Šitokių darbuotojų kratomasi – kalbama apie patiriamą diskriminaciją darbe, baimes. Tačiau darbdaviai ar kolegos neturėtų nerimauti – po 10 dienų ligos COVID-19 jau nebeužkrečiama, teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Tarp darbuotojų tvyro baimė, patiriama diskriminacija

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė patvirtina, kad anksti po COVID-19 ligos į darbą grįžę darbuotojai patiria diskriminaciją darbe, ir tokios situacijos neretos.

„Tikrai teko susidurti, mes irgi buvome labai pasipiktinę. Turėjom konkretų atvejį, kai savaitę žmogus turėjo nedarbingumo lapelį, savaitę pabuvo namuose, nes buvo lengva forma, lengvi simptomai. Jie lyg ir išnyko, toliau niekas nedarė testo, liepė eiti į darbą. Tai, ačiū Dievui, kad darbdavys buvo sąmoningas ir pats leido dirbti iš namų, liepė pabūti namuose. Mane tokie dalykai stebina. Mes jau pavasarį turėjome patirties, kai buvo testuojami pasveikę žmonės, – kai kuriems virusas užsiliko net iki 2 mėnesių“, – pasakoja I. Ruginienė.

Ji patikino neturinti jokios informacijos apie tai, kad greitai sveikais pripažinti pacientai nebegali užkrėsti koronavirusu.

„Pavasarį, atsimenu labai aiškiai, net neišleisdavo iš ligoninės, kol testas netapdavo neigiamas. Tai dabar visiškai neaišku, kodėl nedaro pakartotino testo. Medikai, jei yra įsitikinę, kad žmogus tikrai yra sveikas ir negali užkrėsti, visuomenei turėtų išaiškinti, nes mes jokio išaiškinimo neturime. Buvo keli atvejai, kai žmonėms netgi liepėme medikų paklausti, kodėl nedaro testo, ir medikai jiems nieko neišaiškino“, – sako I. Ruginienė.

Anot jos, tai lemia itin įtemptas situacijas darbo vietose.

„Kitas dalykas – darbo kolektyvo požiūris į tą žmogų, apie tai irgi niekas nekalba. Grįžta žmogus po ligos, gydytojai sako, kad sveikas, bet jis patiria darbo kolektyvo diskriminaciją, nes visi jo šalinasi. Žmonės nesupranta, ar jis dar gali užkrėsti, ar ne. Paprastam žmogui tokios informacijos nėra, ir visiems atrodo, kad jis dar mėnesį gali užkrėsti“, – daugiau informacijos pasigedo I. Ruginienė.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas pasigenda informacijos, kaip reikėtų traktuoti pasveikusius asmenis – anot jo, aiškumu būtų galima nuraminti visuomenę.

„Reikėtų vienareikšmiškai informuoti visuomenę. Jei žmogus buvo užsikrėtęs virusu – kiek tas virusas gali būti pavojingas ir toliau. Tokios konkrečios informacijos, aišku, kad pasigendame. Vyriausybė ar ministras turėtų vienareikšmišką poziciją išreikšti, kad nekiltų abejonių, dviprasmybių, ar nesusipratimų, ir žmonės ramiai galėtų reaguoti į sugrįžusius į darbą. Tai apima ne tik darbuotojus, bet ir šeimas, gimines ir artimuosius. Nežinomybė lemia daug baimių, o kaip tik turėtų būti aiškumas, kuris nuramintų visuomenę, būtų paprasčiau ir darbdaviams, ir darbuotojams, ir pačiai Vyriausybei“, – kalbėjo S. Gailiūnas.

Darbdaviai negali paveikti darbuotojo nedarbingumo

Feisbuke net ir tarp medikų kilo diskusija, ar pacientą, pasigavusį koronavirusą, galima po 10 dienų laikyti pasveikusiu ir išleisti į darbą.

„Vis dažnėjanti situacija – pacientas su COVID-19 PGR teigiamu. Besimptomis. 10 dienų izoliuojasi, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą. Simptomų neatsiranda. 11-tą dieną darbdavio lėšomis pakartojamas COVID-19 PGR – teigiamas. Simptomų nėra. Darbdavys reikalauja imti nedarbingumo pažymėjimą ir negrįžti į darbą. Pacientas iš šeimos gydytojo reikalauja nedarbingumo. Jūsų taktika?“ – pagalbos medikų grupėje ieškojo vienas specialistas.

Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos apraše nustatytas 10 dienų terminas besimptomiams ir lengva COVID-19 forma sergantiems pacientams. V. Kasiulevičius patikina, kad toks terminas yra pakankamas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad darbdavys negali nurodyti darbuotoju „išsiimti nedarbingumo pažymėjimą“.

„Nedarbingumo pažymėjimas COVID-19 susirgusiam asmeniui išduodamas, iki kol asmuo vėl tampa darbingas. Darbdavys neturi galimybės paveikti darbuotojo nedarbingumo, nes nedarbingumo pažymėjimą atsižvelgdamas į konkrečią situaciją išduoda šeimos gydytojas“, – paaiškino ministerija.

Valstybinės darbo inspekcija (VDI) patvirtina, kad sulaukia skambučių su klausimais, kaip elgtis, jei darbuotojui, persirgus COVID-19 ir pasibaigus nedarbingumui, darbdavys atsisako leisti jam grįžti į darbą.

„Jei darbuotojas yra sveikas ir darbdavys gali suteikti darbuotojui darbo, darbdavys neturi teisės neleisti dirbti. Jei vis dėlto darbdavys neleidžia darbuotojui dirbti, tokiu atveju darbuotojui rekomenduojama raštiškai kreiptis į darbdavį su prašymu nurodyti, dėl kokių priežasčių jam neleidžiama grįžti į darbą. Jei priežastys yra nepagrįstos (minimu atveju darbuotojas yra sveikas), darbuotojas gali kreiptis į VDI ir į Darbo ginčų komisiją. Jei darbdavys baiminasi užsikrėtimo grėsmės, jis gali neleisti darbuotojui dirbti, tačiau turi mokėti visą jam priklausantį darbo užmokestį“, – komentare teigia VDI.

Gydymo tvarkos apraše – 10 dienų terminas

Kriterijai, kada pacientas laikomas pasveikusiu nuo COVID-19, yra aprašyti specialiame diagnostikos ir gydymo tvarkos apraše, kurį patvirtino Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Terminas, kada galima grįžti į darbą, skiriasi priklausomai nuo to, ar ligos forma yra besimptomė, lengva, ar sunki.

Pacientams, sirgusiems besimptomės formos COVID-19 liga, izoliacija gali būti nutraukta po 10 dienų nuo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio, kurį ištyrus PGR (molekulinės diagnostikos) metodu buvo aptiktas SARS-CoV-2 virusas, paėmimo dienos.

Jeigu sergama lengvos formos COVID-19 liga, į darbą taip pat gali tekti grįžti po 10 dienų, tačiau ne nuo tepinėlio paėmimo dienos, o po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, rašoma tvarkos apraše. Nutraukti izoliaciją galima, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau nei 3 dienas, nevartodamas antipiretikų, ir susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai.

Lengva COVID-19 ligos forma laikomi tokie simptomai: karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, nosies užburkimas, silpnumas, galvos skausmas, raumenų skausmas, skonio ir uoslės sutrikimai, retais atvejais – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, tačiau nebūna dusulio.

Esant sunkiai COVID-19 ligos formai, paciento izoliaciją galima nutraukti po 20 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai susilpnėjo ir pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas antipiretikų.

Tik išskirtiniais atvejais gydytojo sprendimu galima trumpesnė izoliacija, nei numatyta apraše, – tada reikia per parą atlikti du tyrimus PGR metodu, abu jie turi būti neigiami.

„Pacientas laikomas pasveikusiu gydančio gydytojo sprendimu, bet ne anksčiau, nei jam gali būti nutraukta izoliacija. Pasveikus pacientui nuo COVID-19 ligos, gydytojas ESPBI IS formoje E025 įrašo diagnozę“, – teigiama naujausioje aprašo versijoje.

Pasveikus nuo COVID-19 ligos, 3 mėnesių laikotarpiu nuo pirmųjų COVID-19 ligos simptomų atsiradimo dienos, kartoti SARS-CoV-2 viruso tyrimų PGR metodu nerekomenduojama.

Viceministrė: po 10 dienų užkrėsti kitų nebegali

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė sako, kad jau yra mokslinių įrodymų, jog po 10 d. žmonės kitų užkrėsti nebegali, tad nebėra prasmės daryti tyrimų.

„Po 10 d. teigiamas tyrimas nereiškia, kad gali užkrėsti kitus. Būtent todėl, remiantis tarptautinių organizacijų duomenimis, atlikti pakeitimai“, – teigia ji.

Kasiulevičius patvirtina: 10 dienų pakanka, o jei yra komplikacijų – gydoma toliau

Šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius patvirtina, kad 10 dienų termino pakanka.

„Taip, nebeužkrečia, yra naujų įrodymų. Pandemijos pradžioje buvo reikalaujama atlikti pakartotinus tyrimus ir įrodyti, kad žmogus neserga. Tai yra du iš eilės tyrimai, ir žmogus neserga. Bet paaiškėjo, kad viruso dalelės lieka organizme ilgą laiką, net iki 83 dienų. Tad žmogus keletą mėnesių galėtų būti nedarbingas tiesiog dėl to, kad jo organizme būtų aptikta tų dalelių, bet tai nėra susiję su infekcija“, – paaiškino profesorius.

Pasak jo, įprastai viruso pasėliai nebeauga po 9 dienų susirgus, nors dalelių dar randama.

„Net ir sunkiai sirgdami pacientai paprastai nebeužkrečia po 10 dienų nuo susirgimo pradžios, tai yra jau bent pagal statistiką ir įvairius tyrimus. Aišku, jei liga sunkesnė, izoliacija būna ilgesnė“, – sako V. Kasiulevičius.

Jis paaiškina, kad medikai, skirdami nedarbingumo pažymėjimą, įvertina žmogaus savijautą.

„10 dienų terminas – kai kalbama apie besimptomę formą. Bet jei kalbama apie simptomus, tai žmogus gali kosėti, sirgti, karščiuoti, yra įvairiausių dalykų. Mes, kaip ir persirgusių gripu, kurie turi komplikacijų, neišleidžiame į darbą, taip ir šiuo atveju. Ši infekcija nėra kuo nors išskirtinė“, – sako V. Kasiulevičius.

Nors nebūtina, medikus vis tiek tiria

Vilniaus Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras patikina, kad nors ir susirgę, darbuotojai vis tiek siunčiami tikrintis pakartotinai.

„Traktuojama, kad jeigu buvo simptomatika ir žmogus izoliavosi, nebėra klinikinių simptomų, vadinasi, jis yra švarus ir galima eiti dirbti. Yra įrodyta, kad ir po mėnesio gali rasti COVID-19 virusą, bet tai jau nebėra pavojinga kitiems, jis susilpnėjęs, inaktyvuotas, todėl nebūtina kartoti. Jei išbuvai 10–14 dienų, tu neužkrėsi kitų. Bet mūsų įstaigoje yra tokia tvarka, kad vis dėlto savo darbuotojus pakartotinai tiriame“, – kalbėjo K. Štaras.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė tokius kriterijus išleisti pacientus iš izoliacijos: 10 dienų nuo patvirtinto teigiamo COVID-19 testo, jei atvejai be simptomų, arba 10 dienų po pasirodžiusių simptomų, jei bent tris paskutines dienas simptomų nebebuvo likę.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) taip pat rekomenduoja, kad daugumai asmenų, susirgusių COVID-19, izoliacija ir atsargumo priemonės gali būti nutrauktos po 10 dienų nuo tada, kai pasirodė simptomų, jei asmuo nekarščiavo per 24 valandas.

„Turimi duomenys rodo, kad asmenys, sergantys lengva ar vidutinio sunkumo COVID-19 forma, išlieka užkrečiantys ne ilgiau nei 10 dienų po to, kai pasirodo simptomų. Asmenys, sergantys sunkesne ar kritine liga, ar turintys rimtą imuninės sistemos sutrikimą, gali užkrėsti ne ilgiau nei iki 20 dienų po simptomų atsiradimo. Pasveikusių asmenų mėginiuose iki 3 mėnesių nuo ligos pradžios galima toliau rasti SARS-CoV-2 RNR, tačiau daug mažesnėmis koncentracijomis nei ligos metu, tokiomis apimtimis, kai replikacijai vykti tinkamas virusas nebuvo išgautas ir infekcija yra mažai tikėtina“, – rašoma CDC svetainėje.