Laikinasis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Juozas Abramavičius teigė, kad akcizai turi tendenciją didėti – jie augo tiek šiemet, augs ir kitais metais, tiesa, kol kas grynojo etilo alkoholiui. Silpnesniam alkoholiui, alui, anot pašnekovo, drastiškiausias akcizų padidinimas buvo 2017-ais metais, kai akcizas buvo išaugo faktiškai dvigubai.
Alkoholio suvartojama mažiau
J. Abramavičius kalbėjo, jog per pastaruosius du metus alkoholio vartojimo pokyčiai pastebimi. Pasak jo, 2011–2015 suvartojimas mažėjo 1,5 litro, o per paskutinius du metus vidurinis suvartojamo alkoholio kiekis vienam gyventojui mažėjo 2 litrais.
Vis dėlto J. Abramavičius sako, kad kalbant apie alkoholio vartojimo pokyčius, vien akcizų didinimo, vertinti negalima: esą tam įtakos turi ir tokios priemonės kaip prekybos laiko apribojimas, reklamos draudimas, amžiaus cenzo padidinimas.
Pašnekovas taip pat išskiria ir kultūrinius aspektus. „Lietuviai vakarėja, keičiasi vartojimo įpročiai. Vykdytos apklausos, yra duomenų, kad mažėja ir tų nuolatinių gėrėjų. Didėja proginių gėrėjų skaičius“, – aiškino jis.
Aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas laidoje „DELFI Diena“ kalbėjo, kad nors akcizai yra, jo manymu, efektyviausia priemonė reguliuoti žalingą vartojimą, kai akcizas padidinamas drastiškai, žmonės plūsteli ieškoti alkoholio pigiau.
„Latvijoje sukurtos ant sienos stovi alkoholio parduotuvės, kurios prekiauja tik alkoholiu. Dažnai tenka važiuoti į Latviją ir sustoju tose parduotuvėse pažiūrėti, ar jos dar gyvuoja, ir rugsėjo mėnesį dar mačiau, kad nešasi ištisas pakuotes alaus. Pardavėja sakė, kad dabar pagrinde perka tik alų“, – pasakojo jis.
Pašnekovas sakė, kad kažkiek pardavimų tikrai prarandama, tačiau teigė suprantantis, kad valstybė atgal žingsnio nežengs ir nemažins padidintų akcizų. „Susitaikėm su tuo, diversifikuojamės kaip galim, didinam eksportą, džiaugiamės nealkoholinio alaus augimu“, – kalbėjo S. Galadauskas.
Jis taip pat pridūrė teigiamai vertinantis sprendimą padidinti akcizą stipriajam alkoholiui, kurio pardavimai, priešingai negu alaus, kilo: „Disbalansas tebėra, todėl manom, kad paskutiniai žingsniai didinant akcizą stipriesiems, subalansuojant, yra išmintingi žingsniai.“
Tuo metu legalaus verslo aljanso direktorius Mantas Zakarka suabejojo, ar pakelti akcizai atneš daug naudos.
„Manau, kad nepamatuosime tos naudos, nes visi supranta, kad yra pasienio prekyba. Turim du pasienius, plius turim pasienius su Rusija ir Baltarusija, ten taip pat yra kontrabanda. Taip, skaičiai mažėja, nes yra skaičiuojamas nuperkamo alkoholio kiekis Lietuvoje, bet dar nėra užsakyta kažkokia apklausa, kuri galėtų pamatuoti, kiek lietuviai nusiperka pasienyje, parsiveža ir suvartoja Lietuvoje. Tad visada kvestionuoju tą suvartojimo mažėjimą, nes neaišku iki galo, ar jis tikrai sumažėjęs, ar tik lentelėse, skaičiuose. Manau, kad akcizas paskatins pasienio regionus važiuoti apsipirkinėti už sienos“, – kalbėjo jis.
NTAKD neneigia, kad dalis pinigų išvažiuoja į užsienį. Jų duomenimis, Lietuvoje yra apie 7,8 proc. neapskaityto alkoholio.
Nei J. Abramavičius, nei M. Zakarka laidoje „DELFI Diena“ nepritarė minčiai, kad galbūt, pakilus alkoholio kainoms, žmonės renkasi stipresnius gėrimus dėl stipresnio poveikio organizmui.
„Kas liečia departamento poziciją, tai iš tiesų nėra pastebėta tokių dalykų, kad nuo alaus pereitų prie stipriųjų gėrimų. Tas vartojimas stipriųjų gėrimų didėja, bet žmonių, perėjusių prie stipriųjų gėrimų, tokių apklausų nedarėme ir duomenų konkrečių neturime“, – sakė J. Abramavičius.
Legalaus verslo aljanso direktorius taip pat sakė, kad tokie spėjimai – gandų lygio.
Jis pridūrė nesutinkantis, kad akcizai keliami siekiant subalansuoti sistemą. „Man atrodo, kad paskutiniai akcizų kėlimai stipriajam alkoholiui išbalansuoja pačią sistemą, nes kai žiūrim 9 mėnesių duomenis, matom vieną vaizdą, bet ilgalaikiam valstybės planavime reikėtų žiūrėti į platesnį laikotarpį. Mes pažiūrėjo 10–12 metų laikotarpį ir ten randam labai aiškius skaičius, kad stipriojo alkoholio rinka smuko 43 proc. tai natūralu, kad yra besikeičiančios kultūros įtaka“, – sakė M. Zakarka.
Jis teigė, kad tokia pozicija nėra tik beatodairiškas verslo noras užsidirbti ir yra suprantama, jog akcizai turi kilti, tačiau, anot jo, tai turėtų būti nuosaikus augimas. „Čia yra, pavyzdžiui, ta pati Lenkija, kuri kas metus–du kelia akcizus visoms alkoholio rūšims ir atsižvelgiant į infliaciją“, – kalbėjo pašnekovas. Jo nuomone, nenuosaikus akcizų kėlimas ir labai didelis procento augimas, kaip pas mus, išbalansuoja visą sistemą.
