aA
Pasibaigus karantinui, dalis įmonių vis dar skelbia prastovas savo darbuotojams, tikėtina, dėl finansinių sunkumų. Iš prastovų grįžusios įmonės taip pat pasakoja apie smukusius užsakymų srautus, stringantį eksportą ir medžiagų tiekimą bei bandymus išsaugoti darbuotojus. Atsistoti ant kojų esą prireiks nemažai laiko.
Pasibaigus karantinui, tūkstančiai darbuotojų – vis dar prastovose
© DELFI / Domantas Pipas

Po karantino prastovose vis dar yra daugiau kaip 13 tūkst. darbuotojų

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, birželio 19 d. galiojančias prastovas turėjo 1 361 įmonė, o prastovose vis dar buvo daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų.

Iš viso nuo karantino pradžios iki birželio 18 d. VDI pranešimus apie prastovas pateikė 25 192 įmonės.

Į Užimtumo tarnybą kreipiasi ir duomenis pateikia įmonės, kurios prašo valstybės finansinės paramos už darbuotojus, esančius prastovose. Tokie prašymai už praėjusį mėnesį teikiami iki einamojo mėnesio 15 d., t. y. šiuo metu įmonės pateikė prašymus dėl darbuotojų prastovų už gegužės mėn.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, tarnyba turi duomenų, tik kiek įmonių už kiek darbuotojų prašo subsidijos, tačiau tai esą neatspindi visos darbo rinkos, nes dalis įmonių dėl subsidijų nesikreipia.

Nuo karantino pradžios iki birželio 15 d. į Užimtumo tarnybą dėl finansinės paramos kreipėsi 23 246, o ją gavo – 23 087 įmonės.

Gegužės mėn. duomenimis, į Užimtumo tarnybą dėl finansinės paramos už daugiausiai darbuotojų, esančių prastovose, kreipėsi šios įmonės: AB „Snaigė“ (326), UAB „Makveža“ (314), VĮ sanatorija „Belorus“ (294), UAB „Baldai jums“ (279), ir UAB „Salda“ (272).

„Delfi“ pavyko susisiekti su keturių įmonių atstovais.

Iš viso gegužės mėn. į Užimtumo tarnybą kreipėsi 7,552 tūkst. įmonių dėl 43,143 tūkst. darbuotojų.

Per karantiną atsisveikino su netinkamais darbuotojais

Pasibaigus karantinui, viena didžiausių Šiaulių regiono pramonės įmonių UAB „Salda“, gaminanti vėdinimo įrangą, prastovose iš 336 vis dar turi 52 darbuotojus. Užimtumo tarnybos duomenimis, bendrovė gegužės mėn. kreipėsi finansinės paramos dėl 272 darbuotojų.

„Salda“ vykdomasis direktorius Aidas Šetikas pasakoja, kad užsidarius pagrindinėms eksporto rinkoms Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir kt. šalyse, perpus sumažėjo įmonės užsakymų srautas. Dėl šios priežasties esą teko išleisti dalį darbuotojų į prastovas.

Salda
Salda
© Bendrovės archyvas

„Šiuo metu užsakymų srautas yra 70 proc. buvusio užsakymų kiekio. Akivaizdu, kad tai turi įtakos įmonės veiklai. Intensyviai dirbame su naujomis rinkomis, ieškome naujų eksporto galimybių.

Džiugu, kad net per karantiną pavyko surasti keletą naujų klientų Vokietijoje ir Olandijoje. Vystome naujus gaminius ir dalyvaujame itin įdomiuose projektuose, kurie, tikėtina, duos naudą dar šiemet“, – pasakoja A. Šetikas.

Bendrovės vadovas planuoja, kad nuo birželio 22 d. visi darbuotojai jau dirbs pilna apimtimi. Tačiau pažymi, kad galimai keletas pagalbinių funkcijų darbuotojų išliks prastovose.

„Krizės metu turėjome galimybę peržiūrėti savo veiklą, atsisveikinome su keliais netinkamais darbuotojais, tad tikiuosi, kad likusieji su nauja jėga ir entuziazmu imsis mūsų laukiančių projektų“, – viliasi „Salda“ vadovas.

Baldų gamykla: buvo užsakoma šimtais, šiuo metu – dešimtimis

Jonavos baldų gamybos įmonė „Baldai jums“ karantino metu darbuotojus taip pat buvo išleidusi į prastovas. Kaip pasakoja bendrovės vadovas Alfonsas Meškauskas, kovą prastovose buvo nedaug darbuotojų, didžiausias skaičius darbuotojų prastovose esą buvo balandį ir gegužę.

Užimtumo tarnybos duomenimis, „Baldai jums“ kreipėsi finansinės paramos dėl 279 darbuotojų, gegužės mėn. buvusių prastovose. Pasak vadovo, pasibaigus karantinui, įmonė visus darbuotojus pakvietė į darbą.

Anot A. Meškausko, karantino metu „Baldai jums“ apyvarta buvo kritusi apie 80 proc., mat strigo eksportas, kuriam atitenka 99 proc. bendrovės produkcijos.

„Kažką krovėme iš inercijos. Iš esmės tiek vieną, tiek kitą mėnesį apyvarta buvo apie 12–15 proc., palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Beveik visą produkciją įmonė eksportuoja. Mūsų pirkėjai užsako visko, bet po labai mažai, kas mums yra labai neparanku. Buvo užsakoma šimtais, šiuo metu užsakoma dešimtimis. Todėl krenta našumas“, – pasakoja pašnekovas.

A. Meškausko teigimu, itin sunku prognozuoti, kada įmonės veikla atsigaus, nes viskas priklauso nuo padėties Vakarų Europoje. Šiuo metu situacija itin nestabili, mat pirkėjai dažnai keičia savo užsakymus.

„Viskas priklausys, kaip rinkos atsivers, kaip galės vykdyti prekybą, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje irgi yra dviejų metrų atstumas, planuojama jį sumažinti iki metro, bet tai berods bus tik nuo liepos vidurio.

Spėjame, kad nupirks kai kurių dalykų, tai mes juos gaminame. Darome kažkokį įdirbį, kas ateityje tikrai pajudės. Tačiau sunku dar prognozuoti, kaip bus. Situacija labai neapibrėžta ir keičiasi – pirkėjai užsako vieną, po kelių dienų pakeičia, atšaukia, po kiek laiko vėl grąžina viską arba dalį.
Gaudami užsakymą keletą dienų jo nepradedame vykdyti, pasižiūrime, ar nebus svyravimo – ar jie neapsigalvos, ar užsakymas liks stabilus“, – apie įmonės padėtį ir prognozes kalba „Baldai jums“ vadovas.

Baldai Jums vadovas Alfonas Meškauskas
Baldai Jums vadovas Alfonas Meškauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Anot jo, šiuo metu visiems bendrovės darbuotojams darbo užtenka, tačiau dėl partijų sumažėjimo yra kritęs darbo intensyvumas.

„Prieš karantiną buvo atėję keturi nauji pirkėjai, vyksta pavyzdžių gamyba, bus pirmos partijos. Yra sutarta su pirkėjais dėl kainų ir kiekių, kad tie užsakymai bus, bet sunku pasakyti, ar tų pirkėjų prognozės, kurios šiandien yra daugmaž optimistinės, išliks tam tikrą laiką, ar tie pardavimai bus sėkmingi. Ateina pirkėjas su naujais gaminiais ar produktais – neaišku, ar rinka tą produktą priims, ar ne. Tokio stabilumo ir apibrėžtumo, kaip buvo prieš pandemiją, nėra“, – pažymi pašnekovas.

Nenori atleisti ilgamečių darbuotojų

Jis tikina, kad per karantiną teko atleisti nedidelį skaičių darbuotojų dėl drausmės pažeidimų, dalis vyresnio amžiaus darbuotojų išėjo į pensiją. A. Meškauskas neatmeta galimybės, kad smarkiai kritus ir neatsigavus pardavimams, tektų atsisveikinti su daugiau darbuotojų.

„Jeigu mes negalime aprūpinti darbu, neuždirbame, negalime mokėti ir atlyginimų. Žinoma, nenorime atleisti darbuotojų, su kuriais daug metų dirbame. Įmonei jau 26 metai, norisi ir toliau su tuo pačiu kolektyvu tęsti veiklą“, – pažymi „Baldai jums“ vadovas.

Anot jo, eksportas yra didžiulė konkurencija – gaminio kainą nustato rinka: „Daug metų už tą pačią kainą parduodame, nors darbo užmokestis smarkiai augo, augo ir medžiagų kainos. Mes tik našumo didinimo sąskaita modernizuojame darbo vietas, antraip nebūtų jokios perspektyvos. Ieškome būdų, kaip mums toliau gyventi. (...) Šiuo metu nestovime vietoje, ieškome naujų pirkėjų, imamės ir netradicinių dalykų, ko negaminome anksčiau, ieškome įvairių galimybių.“

Įmonė yra nukentėjusių nuo COVID-19 sąraše, tad gavo subsidijas už darbuotojų prastovas. Jos šį laikotarpį esą itin gelbėjo.

„Gavome išmokas per itin trumpą laiką. Jei nebūtų tų išmokų, būtų labai liūdna. Jos buvo vienintelė veikianti paramos forma didesnėms įmonėms. Mokesčių atidėjimas – pliusas, bet tuos mokesčius vis tiek teks susimokėti.

Jei valstybė nebūtų šių priemonių taikiusi, daugelis, ypač tie, kurie buvo prastovose, turėtų liūdną situaciją, kuri vestų iki įmonės ir verslo užsidarymo“, – apie valstybės paramą sako jis.

„Snaigė“: gaminame mažiau, nei turime užsakymų

Užimtumo tarnybos duomenimis, šaldytuvų ir šaldiklių gamykla „Snaigė“ taip pat kreipėsi dėl subsidijų dėl 326 darbuotojų, gegužę buvusių prastovose. Anot įmonės vadovo Mindaugo Sologubo, šiuo metu visi darbuotojai jau grįžę iš prastovų.

„Karantino metu, ypač kovo ir balandžio mėnesiais, dirbome sulėtintu tempu. Norėdami apriboti kontaktus tarp darbuotojų gamyboje kartas nuo karto uždarydavome atskirus gamybos padalinius. Iš beveik 500 darbuotojų daugiau nei pusė jų skirtingais laikotarpiais buvo prastovose“, – pažymi jis.

Tuo metu „Snaigės“ administracijos darbuotojai karantino metu esą dirbo nuotoliniu būdu, o, nors ir lėtą, gamybos tempą pavyko išlaikyti.

„Ypač sunkus buvo kovas, kai tik buvo paskelbta pandemija, ir uždarytos fizinės parduotuvės bei sienos tarp valstybių. Sutriko ir krovininio transporto judėjimas tarp Europos Sąjungos šalių. Valstybių pasieniuose susidarė milžiniškos spūstys, trūko vežėjų, tad išvežti produkciją tapo ypač sunku. Dėl tos pačios priežasties vėlavo ir kai kurių žaliavų tiekimas. Kai kurios šalys uždarė savo gamyklas, tad kai kurių medžiagų tiekimas buvo sustojęs“, – apie didžiausius sunkumus karantino metu pasakoja M. Sologubas.

Pasibaigus karantinui, tūkstančiai darbuotojų – vis dar prastovose
© DELFI / Domantas Pipas

Pašnekovas pažymi, kad vasara šaldytuvų gamintojams – pats darbymetis: „Šiuo metų laiku ir pagaminame, ir parduodame daugiausia savo produkcijos. Kai šaldytuvas sugenda vasarą, reikia skubiai pirkti naują, neišneši produktų į balkoną ar terasą, kaip tai padarytum vėsiuoju metų laiku.

Be to, vasarą žmonės dažniau atsinaujina ar perka naujus būstus, įsirenginėja sodybas, jiems reikia naujų šaldytuvų. „Snaigės“ apyvarta šiltaisiais metų mėnesiais dvigubai didesnė nei šaltaisiais. Deja, dėl pandemijos prarastų pardavimų bus neįmanoma atstatyti, net ir esant karščiausiai vasarai.“

Pasak „Snaigės“ vadovo, gamybos ir veiklos, nors ir dalinis, pristabdymas bei apyvartinių lėšų trūkumas sutrukdė įmonei įsibėgėti bei pasiekti reikiamą gamybos tempą.

„Gaminame mažiau, nei turime užsakymų, o tai – labai liūdina. Patiriame sunkumų dėl vis dar per vėlai pristatomų medžiagų ir sudedamųjų dalių. Mūsų tiekėjus, ypač tokioje šalyje kaip Italija, pandemija palietė kur kas labiau ir ilgiau“, – pasakoja jis.

M. Sologubas tikina, kad dėl pandemijos įmonė neatleido nė vieno savo darbuotojo, visi jie šiuo metu dirba. Jis pažymi, kad prastovų apmokėjimas šiandien yra vienintelė realiai veikianti paramos priemonė didesnėms įmonėms COVID-19 pandemijos laikotarpiu, padėjusi išsaugoti darbuotojus.

„Deja, žadėtoji likvidumo palaikymo programa dar neveikia ir neaišku, kada pradės realiai veikti. O jos labiausiai reikia dabar, kai įmonės išeina iš karantino, bando didinti apsukas ir bent dalinai kompensuoti karantino metu prarastas pajamas. Kitos priemonės didžiosioms įmonėms faktiškai netaikomos“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Moki-veži“ dalį darbuotojų išleido į prastovas, dalis turėjo nedarbingumą

Statybinių medžiagų prekybos tinklą „Moki-veži“ valdanti „Makveža“ karantino metu taip pat susidūrė su sunkumais. Vyriausybei kovo mėnesį paskelbus karantiną ir uždraudus ne maisto prekių parduotuvių bei vaistinių veiklą, „Moki-veži“ buvo priversta laikinai uždaryti 24 parduotuves 20-yje Lietuvos miestų.

„Kiekvienas iš 750-ies darbuotojų, dirbančių „Moki-veži“, mums yra svarbus, tad vienas didžiausių karantino iššūkių – išsaugoti visas sukurtas darbo vietas mums tapo ypač svarbus. Dalį darbuotojų laikinai išleidome į prastovas, o kita dalis kolegų, uždarius mokyklas bei darželius, liko namuose prižiūrėti vaikų.

Džiaugiamės, kad palengvinus karantino sąlygas balandžio viduryje daugiau nei pusę personalo, dirbančio parduotuvėse, atšaukėme iš prastovų ir saugiai organizavę darbo sąlygas sugrąžinome į parduotuves“, – sako „Moki-veži“ rinkodaros vadovė Eglė Berteškaitė-Gružauskienė.

Pašnekovė tikina, kad gegužės pradžioje į parduotuves buvo sugrąžinti visi darbuotojai, o administracijos darbuotojai – tiek esantys prastovose, tiek prižiūrintys vaikus, – atsidarius mokykloms bei darželiams, sugrįžo į darbus iki gegužės mėnesio pabaigos.

Pasibaigus karantinui, tūkstančiai darbuotojų – vis dar prastovose
© DELFI / Andrius Ufartas

„Birželį pasitikome jau pilna dirbančių kolegų apimtimi, parduotuvėse organizuodami darbą pamainomis ir laikantis visų saugumo reikalavimų, o administracijos darbuotojams suteikdami maksimalias galimybes dirbti tiek biure, tiek nuotoliniu būdu“, – komentuoja įmonės atstovė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, UAB „Makveža“ kreipėsi dėl finansinės paramos už 314 darbuotojų, gegužę buvusių prastovose.

Pašnekovės teigimu, įmonė dėl karantino ar finansinių sunkumų darbuotojų neatleido. „Jei ir įvyko pokyčių, jie buvo organiški ar susiję su naujai atidaroma parduotuve Vilniuje“, – sako E. Berteškaitė-Gružauskienė.

Užimtumo tarnyba prisideda prie darbo vietų išsaugojimo, administruodama ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu valstybės teikiamą finansinę paramą darbdaviams, paskelbusiems prastovas darbuotojams.

Subsidija gali siekti 90 ar 70 proc. nuo darbuotojo darbo užmokesčio.

Iki birželio 15 d. Užimtumo tarnyba išmokėjo 94,4 mln. Eur subsidijų Lietuvos darbdaviams, kurie prašė finansinės paramos darbuotojams, esantiems prastovose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.6000

Lietuvos bankas ištyrė, ar vartotojai neklaidinami dėl mokėjimo paslaugų įkainių

Gyventojui renkantis mokėjimo paslaugų teikėją, svarbu, kad jis galėtų paprastai ir aiškiai...

Energetikos inspekcijos Klaipėdos darbuotojams už kyšininkavimą skirtos baudos (1)

Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos padalinio darbuotojams teismas už kyšininkavimą...

Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei siūlys pratęsti sienų kontrolę mėnesiui (1)

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar vidaus sienų kontrolę pratęsti mėnesiui – iki...

Kirkilas apie leidimą silpnuoju alkoholiu prekiauti paplūdimiuose: alkoholis iš ten niekur nebuvo dingęs (6)

„Socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas sako, kad paplūdimiuose vis tiek nelegaliai...

Naktį „Swedbank“ mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trikdžiais (3)

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų...

Top naujienos

Nerimą kelia viena ligoninė: užfiksuoti 3 nauji viruso atvejai, net 100 asmenų turėjo sąlytį (17)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį pranešė apie 10 naujų COVID-19...

Naujausia informacija apie 10 naujų COVID-19 atvejų: įvežtiniai arba susiję su žinomais židiniais papildyta 11.18; vienoje ligoninėje nustatyta 100 sąlytį turėjusių asmenų (146)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) liepos 8 d. duomenimis, Lietuvoje patvirtinta 10...

Didinant NPD priimtas ir kitas pakeitimas: baiminamasi, kad Lietuva virs Laukiniais Vakarais (72)

Spręsdamas dėl NPD didinimo, Seimas birželį priėmė ir Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių...

Baudos už greičio viršijimą gali keistis: siūlo bausti ne vairuotoją, o automobilio savininką (64)

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) frakcijos narys Paulius...

Koronavirusu užsikrėtęs Brazilijos prezidentas supykdė žurnalistus (2)

Brazlijos žiniasklaidos asociacija ketina paduoti į teismą šalies prezidentą Jairą Bolsonaro ,...

Sakartvelas atnaujina oro susisiekimą su Baltijos šalimis (6)

Sakartvelas atidaro oro susisiekimą su Lietuva , Latvija , Estija , Vokietija ir Prancūzija...

Juodojo verslo schema: įtakingo verslininko įmonė Lietuvai jau kainavo beveik 2 milijonus eurų (218)

1,7 mln. eurų. Tiek Lietuvai jau kainavo bankrutuojančios UAB „Ūrus ir Ko” verslas. Šios...

Sparčiai daugėja: per parą patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių – jau 10 papildyta (196)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) liepos 8 d. 9 val. duomenimis, per vakar dieną...

Tiesioginė transliacija / Delfi 11. Pasaulis bando ne vieną vakciną prieš COVID-19: kada ją turėsime ir koks ruduo laukia? (4)

Nuo pirmųjų žinių apie Kinijoje plintantį pavojingą virusą praėjo jau 6 mėnesiai. Kokie...

|Maža didelių žinių kaina