„Tai ką rodo Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenys, sakytume, kad darbo rinka išlieka pakankamai gera. Apibūdintume kaip stabilią, nes iš tiesų daugiau stebime sezoninius svyravimus, kurie ir yra būdingi žiemos sezonui, kai sausio-gruodžio mėn. į UŽT besikreipiančių asmenų padaugėja, o laisvų darbo vietų pasiūla sumažėja. Tikrai sakytume, kad darbo rinkos rodikliai yra geresni, nei mes patys planavome. Drastiškų pokyčių, kaip buvo ką tik prasidėjus kovidui, kai laisvų darbo vietų pasiūla per mėnesį krito iki 10 tūkst., arba bedarbių registravome per mėnesį apie 30 tūkst., tai tikrai tokių tendencijų mes UŽT šiuo metu nestebime.
Šiuo metu registruotas nedarbas yra 9,2 proc. Tai gerokai mažiau nei buvo prieš metus. Visus metus registruotas nedarbas išlaiko mažėjimo tendenciją, šiek tiek nedidelis augimas buvo sausio mėnesį, bet tai atspindi sezoninį svyravimą. Šiuo metu, kai skaičiuosime kovo mėnesio pradžioje, didelių ir ženklių skirtumų nesitikime.
Atmetus sezoniškumą, sakytume, kad visur tolygiai ir vienodai, bet jei vertinant sezoniškumo tendencijas, žiemą visada turime mažiau statybų sektoriuje pasiūlymų, o kai jau prasideda pavasaris, kovo mėnesį išauga pasiūlymų žemės ūkyje, kurių šiuo metu irgi yra atitinkamai sezoniškai nedaug“, – dabartinę situaciją darbo rinkoje Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ apibūdina Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Signalai pramonėje
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją užsienyje dėl mažinamų darbo vietų skaičiaus paaiškina tuo, kad 2021-2022 metais buvo itin daug samdoma darbuotojų. Mat po pandemijos ekonomikos smukimas buvo mažesnis nei tikėtasi, atsigavimas gerokai spartesnis, buvo baiminamasi, kad pritrūks darbuotojų. Dalis jų pandemijos laikotarpiu pakeitė gyvenamąją vietą, profesiją, pradėjo dirbti nuotoliniu būdu. Dėl darbuotojų stygiaus buvo matyti sunkumai oro uostuose.
„Kiti sektoriai irgi skubėjo, daug darbuotojų priėmė į darbą. Dabar ateina toks grįžimas į realybę, nes ekonominė padėtis, ypatingai šių metų, nėra taip rožiniai spalvinama. Pagrindinės priežastys – karas Ukrainoje ir didesnis infliacijos šuolis, nei manyta. Kaip pasekmė šoko – palūkanų normos pradėtos didinti pakankamai ženkliau, nei daug kas tikėjosi. Tai stabdo ekonomikos garvežį. Įmonės mažina perteklinių darbuotojų skaičių. O gal prireiks? Tokia mąstysena buvo.
Lietuvoje turime kiek kitokią situaciją, nes darbuotojų trūkumas buvo jau labai ženklus dar prieš pandeminius metus. Daugelis mūsų įmonių neturi sukaupę to darbuotojų buferio, juolab Lietuvos ekonomika sparčiai augo pastaraisiais metais. Realiai dabar to perteklinio skaičiaus nelabai turi įmonės, o trūkumas vis dar pakankamai ženklus, tikėčiausi, jei ir augs nedarbo lygis, kad nežymiai“, – sako Ž. Mauricas ir pripažįsta, kad iš tiesų šiuo metu Lietuvi sekasi geriau, nei buvo manyta praėjusių metų pabaigoje.
„Esame išskirtiniai ne tik Europos Sąjungos (ES) kontekste, bet ir Baltijos šalių. Estijoje ir Latvijoje situacija kiek sudėtingesnė, ypač Estijoje, kur pramonės sektoriaus susitraukimas pakankamai ženklus. Lietuvoje tam tikri sektoriai susiduria su iššūkiais“, – priduria ekonomistas.
Jis išskiria, kad iššūkiai gali laukti statybų sektoriaus, baldų pramonės, trašų gamyklų.
„Turime baldų sektorių, kuris sparčiai augo, o dabar matome – užsakymų skaičius mažėjantis. (…) Pramonės sektorius, kuris buvo mūsų kelrodė žvaigždė, ekonomikos lokomotyvas 2020-2022 metais, susidurs su tam tikrais iššūkiais. Paklausos sumažėjimas, su baldų pramonė susiję su statybų sektoriumi ir taip pat energetiniu kainų šuoliu. Praranda tam tikros įmonės konkurencingumą, trąšų gamintojai, kai kas ir sustabdo gamybą.
Ir kitame skeptro gale sparčiai augančios įmonės, startuoliai, aukštų technologijų įmonės, joms skaudu palūkanų normų kėlimas, nes brangsta finansavimas, pradeda reikalauti grąžos čia ir dabar. Jos gali kažkiek susidurti, bet matome Lietuvoje tokia susiklosčiusi situacija, kad daug įmonių iš Baltarusijos atsikėlė, atrodome labai neblogai ir tos įmonės, matyt, ir lietuvių nemažai turėtų įdarbinti. Manyčiau, kad pagrindinės bus pramonės tam tikros šakos“, – sako jis.
Ž. Mauricas laikosi nuomonės, kad derybose dėl atlyginimo svertai išlieka darbuotojo pusėje.
„Jei darbuotojas gerai dirba, kosminio atlyginimo kėlimo 20-30 proc. neprašo, o pasitenkina, pavyzdžiui, 10 proc. augimu, tai įmonės nagais dantimis įsikabinusios tuos darbuotojus ir nepaleidžia. Tikisi pralaukti tą ekonominę duobelę, nes supranta, kad jei dabar su tais darbuotojais atsisveikins, vėliau vėl iš naujo tuos darbuotojus prisivilioti bus be galo sudėtinga. Tai ir padeda išlaikyti tam tikrą stabilumą. Turėtų nutikti kai kas dar gerokai blogesnio tam, kad tas nedarbo lygis ženkliau padidėtų. Bet kai kuriuose sektoriuose neatmesčiau, kad darbuotojų skaičius gali sumažėti“, – prognozavo ekonomistas.
J. Zemblytė taip pat pridūrė, kad nemalonūs signalai šiais metais matyti iš pramonės. Anot jos, kol kas girdėti svarstymai ir abejonės dėl užsakymų, konkrečių ženklų ar pranešimų, kol kas dar negirdėti.
„Tokių pranešimų, kurie esmingai išsiskirtų iš bendrų darbo rinkos tendencijų nebuvo. Šiais metais gavome septynis pranešimus (apie atleidimus – „Delfi“), tai nėra daug, nes panašiai buvo ir 2019-2020 metais tais mėnesiais. Galbūt kaip nerimą tokį keltų tai, kad šiais metais iš tų pranešimų yra daugiau pateikta apdirbamosios gamybos įmonių ir tas paskutinis vienas, kuris iš didesnių, apie 150 darbuotojų nurodžiusi, kad atleis dėl bankroto „Lukšių pieninė“. Bet ji skelbia, kad tuos darbuotojus iš karto įdarbins, bus naujai tęsiama veikla.
Tai vertinti pakankamai sunkoka, nes jei žiūrėtume praėjusius metus, didžiausias grupinis darbuotojų atleidimas susiję su LTG grupe, kuri tikrai beveik pusę visų grupės darbuotojų atleidimų sudarė, dėl įvairiausių apribojimų. Tie darbuotojai atleisti vėliau įsiliejo į darbo rinką, nes darbuotojų poreikis didžiulis. Aišku, galbūt keičiantis rinkai ir stojant tam nuosaikiam augimui, nekvalifikuoti darbuotojai gali patirti didesnių sunkumų arba tam tikrų profesijų, jei bus didesni kažkokie pokyčiai“, – sako specialistė.
Atlyginimai gali augti vėl dviženkliu procentu
„Sodra“ skelbė, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje siekė 1844 eurus prieš mokesčius, pagal Statistikos departamentą – 1900,3 eurus. Ar galime tikėtis toliau nuoseklaus atlyginimų didinimo?
„Darbdaviai neturi labai didelio pasirinkimo, nes svarstyklių lėkštė vis dar darbuotojų pusėje. Jau nebėra taip kardinaliai pakrypusi, jau ji juda šiek tiek į tam tikrą balansą, bet darbdaviai jaučia didelį spaudimą dėl infliacijos. Atlyginimų inercija didelė, lūkesčiai dideli ir, manyčiau, kad darbdaviams bus sudėtinga tuos lūkesčius atvėsinti greitu metu, nes įmonės arba jau yra pakėlusios atlyginimus, arba dažnu atveju pavasarį taip būna daroma, kai yra metiniai rezultatai. Tai kėlimų dar bus pakankamai daug, nenustebčiau, jei šiais metais vėl turėsime dviženklį darbo užmokesčio augimą“, – komentuoja ekonomistas Ž. Mauricas.
Kaip paskelbė „Sodra“, 2022 metu IV ketvirčio duomenimis, Vilniuje uždirbama beveik perpus daugiau nei likusiose savivaldybėse. Pajamų skirtumai tarp regionų nemažėja – priešingai, rajonai vis labiau atsilieka nuo Vilniaus ir kitų didžiųjų savivaldybių. Vilniaus draudžiamųjų pajamų vidurkis siekia 2141 eurą, o visų kitų savivaldybių vidutinės apdraustųjų pajamos siekia 1458 eurus, skiriasi 47 proc.
Pasak Ž. Maurico, ganėtinai įprasta, kad šalių sostinėse atlyginimai didesni nei kituose miestuose. Tačiau, kaip išskyrė, Lietuvoje yra labai didelė pajamų nelygybė net tuose pačiuose miestuose.
„Vilniuje pajamų nelygybė tarp penktadalio mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių yra didesnė, nei pajamų nelygybė tarp Vilniaus ir skurdžiausio regiono. Ji išaugo parėjusiais metais Vilniuje, atėjo daug papildomų IT įmonių, tame tarpe iš Baltarusijos, pakliuvo į vidurkį ir smarkiai pakėlė. Pavyzdžiui IT sektoriuje 16 proc. Metinis darbo užmokesčio augimas. Tai labai didžiulis. Tai sukuria tam tikras trintis, nes vieni gyventojai Vilniuje pabrangus būstui nebegali jo įpirkti, o kiti gyventojai žymiai komfortabiliau jaučiasi“, – teigia jis.
J. Zemblytė priduria, kad UŽT skelbiamuose darbo skelbimuose ir stebi atlyginimų augimo tendenciją. Skirtumai atsiranda tarp skirtingų profesijų.
„Netolygiai auga darbo užmokestis ir siūlomose laisvose darbo vietose. Jei specialistams,į staigų tarnautojams, įvairiausiems technikams atlyginimas pakyla maždaug apie 20 proc. mūsų darbo skelbimuose, tai tuo tarpu nekvalifikuotam darbui jis pakilo vos 1 proc. Tie skirtumai išlieka, susiję su pasiūlos ir paklausos disbalansu, nes jei didelė paklausa, o norinčių dirbti ir turinčių tam tikrą kvalifikaciją mažiau, tai darbo užmokestis ir auga, o jei daug tos profesijos atstovų, darbo užmokestis krenta, nes galima pasirinkti iš ko. Laikytume, kad šiuo metu dar išlieka darbuotojų rinka“, – teigia pašnekovė.
