Nepaisant to, pasak Jungtinių Tautų (JT), beveik trys milijardai žmonių vis dar išgyvena už 2,34 eurų per dieną, rašo BBC.
Taigi, kaip galėtume padėti tiems, kurie ir toliau murkdosi skurdo liūne? Atsakymas, pasak daugumos vyriausybių, yra spartus ekonomikos augimas.
Ekonomikos augimas tarsi panacėja nuo daugumos sunkių ligų, kankinančių šalis. Auganti ekonomika kuria naujas darbo vietas, tirpdo skolas ir gerina gyvenimo sąlygas. Politikams ekonomikos augimas padeda pelnyti taip reikalingų balsų. Visi beveik vienbalsiai sutinka, kad ekonomikos augimas – labai gerai.
Žurnalistų indėlis taip pat taip nemenkas. Spartus ekonomikos augimas dažnai apibūdinamas kaip „stiprus“ ar „sveikas“. Lėtesnis augimas vadinamas „silpnu“, o, kalbant apie ekonomikos nuosmukį, dažnai vartojam epitetai „liguistas“ ar „paliegęs“.
Perlenkiama lazda arba beužverdantys vandenynai
Tačiau kyla problema. Gyvename planetoje, kurios turimi turtai vieną dieną baigsis, o jos valstybių ūkiai ir apetitas proporcingai auga ir auga. Nors metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, siekiantis 3 proc., iš pirmo žvilgsnio ir gali pasirodyti nedidelis, tai reiškia, kad kas 23 metus ekonomika ūgtels dvigubai.
Taigi ar tai svarbu? Pasak Kalifornijos San Diego universiteto fizikos profesoriaus Tomo Murphy, taip, tai labai svarbu, nes ekonomikos augimas žengia koja kojon su didėjančiu energijos suvartojimu.
„Jei kiekvienais metais ekonomikos augimas sieks 3 proc. po maždaug 400 metų mes tiesiogine to žodžio prasme užvirsime vandenynus – taip nutiks ne dėl visuotinio klimato atšilimo ar į aplinką išmetamo anglies dvideginio, bet dėl karščio, kuris yra natūralus šalutinis mūsų sunaudojamos energijos produktas“, – sako akademikas.
Tokie fiziniai apribojimai, pasak profesoriaus T. Murphy, pradės daryti įtaką – pavyzdžiui, sukurs sąlygas ekonomikos pakilimų ir nuosmukių ciklams, o pastarieji ilgalaikį augimą pavers neįmanomu.
Prieinama energija
Šis požiūris nėra visiškai naujas. Tiesą sakant, anglų dvasininkas ir mokslininkas Thomas Malthusas panašiai kalbėjo dar XVIII amžiuje. Jis buvo susirūpinęs ne energijos vartojimu, tačiau žmonių skaičiaus didėjimu.
Jis manė, kad populiacija augs kartu su gyvenimo lygiu, o maisto atsargos galiausiai pasibaigs. Kol kas taip nenutiko. Tiesą sakant, mes paprasčiausiai ištobulinome būdus, kaip prasimaitinti.
Galbūt pavyktų ką nors panašaus sugalvoti ir su energija?
„Yra galimybių naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kurie neišskiria anglies dvideginio, yra pigūs ir lengvai prieinami“, – sako ekonomistas ir aplinkosaugos šalininkas Yoramas Baumanas. „Tikslas – atsinaujinanti energija, pigesnė nei, pavyzdžiui, anglis“, – sako Y. Baumanas.
Žinoma, finansų rinkos šiek tiek sunerimusios.
„Žmonės jau ne kartą pademonstravo nepaprastą gebėjimą vystyti ekonomiką net siaubingiausių paties žmogaus sukeltų ar gamtinių katastrofų akivaizdoje“, – sako buvęs investicijų bankininkas, šiuo metu einantis generalinio investicijų direktoriaus pareigas Indijos investiciniame fonde „Essar Capital“, Joe Seifertas.
„Galima kliūtis – energijos ir vandens stygius, bet gausu gamtos išteklių, kurie dar neišnaudoti, o žmonių išradingumas jau seniau įrodė, kad galima įveikti visas kliūtis“, – optimizmo nestokoja J. Seifertas.
Teisingas augimas
Tai turėtų įkvėpti besivystančias šalis, kurioms ekonomikos augimas garantuoja naujų darbo vietų ir teigiamus gyvenimo lygio pokyčius.
Bet vien tik ekonomikos augimo neužtenka, teigia Afrikoje veikiančios „Mara Group“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Ashishas Thakkaras. Svarbu, kad tas augimas būtų teisingas – ir sveikas.
„Ekonomikos augimas neturėtų būti susijęs su bandymais greitai pralobti ar kitais žaidimais rinkose. Tai būdas ištraukti žmones iš skurdo, todėl neturėtume to pamiršti. Tai nieko bendro su noru pasisavinti visus gamtos išteklius“, – teigia A. Thakkaras.
Jo nuomone, ekonomikos augimas vis dar gali būti labai naudingas besivystančioms šalims.
Garsi ir prieštaringai vertinama gamtosaugos aktyvistė iš Indijos Vandana Shiva laikosi visai kitos nuomonės.
Jos nuomone, dabar ekonomikos augimas pernelyg susijęs su potencialiai žalinga veikla, pavyzdžiui, miškų kirtimu ar kasyba, ir deramai nevertina natūralių gamtos turtų.
„Kiekvieno ekonomikos augimo istorija palieka pėdsaką aplinkoje, neatsiejam nuo socialinių pokyčių. Ekonomikos augimą galima matuoti tik daiktais. Juo nepavyks įvertinti jūsų gyvenimo, mitybos ar kokia jūsų gyvenimo kokybės“, – sako aplinkosaugos aktyvistė.
Dirbkime širdimis ir rankomis
V. Shiva mano, kad reiktų skubiai persvarstyti turto sąvoką ir suvokti, kaip brangiai tenka mokėti už tą patį ekonomikos augimą.
„Būti turtingam reiškia gyventi pilnavertiškai ir prasmingai. Turėti darbo rankoms, protui ir širdžiai. Užjausti ir suprasti. Tam tikrai nėra ribų“, – teigia V. Shiva.
Vienas žmogus, galintis pritarti tokiam požiūriui, yra JAV „Financial Times“ vyriausioji redaktorė Gillian Tett. Ji baigė socialinės antropologijos – žmonių ir jų santykių – studijas.
„Financial Times“ redaktorės nuomone, ekonomikos augimo vizija, kurią pristato tradicinių pažiūrų ekonomistai, yra per siaura.
„Žmonės nematuoja savo gyvenimo skaičiais sąskaitose banke ar rodikliais dokumentuose. Jiems svarbu jų gerovė ir gyvenimo kokybė. Tam šiandien ir turėtume skirti daugiau dėmesio“, – mano V. Shiva.
Jeigu norime turėti vis daugiau ir daugiau, turėtume grįžti lentos ir permąstyti ką iš tikrųjų reiškia būti turtingam.
