Kone šešiasdešimties pasaulio šalių žemdirbių ir ūkininkų produkcija - tai sausa parodos statistika. “Žaliojoje savaitėje” Lietuvos gamintojai konkuruoja ne su skaičiais, o su kitų šalių gamintojų siūlomais produktais, kurių priskaičiuojama keliasdešimt tūkstančių. Svarbi ir savireklamos strategija - nėra lengva sudominti parodos lankytojus. Nemokami patiekalai ir gėrimai - vis dar tinkamas jaukas, bet lankytojus labiau viliojo siūlomos pramogos ar liaudies ansamblių dainos.
Milžiniškuose Vokietijos sostinės parodų rūmuose Lietuvos stendas neišsiskiria dydžiu (238 kvadratiniai metrai). Mūsų šalies atstovai įrengė dviejų aukštų rastinį paviljoną. Kuo Lietuvos gamintojai šį kartą bando sudominti visos pasaulio ūkininkus ir gamintojus?
Vyrauja tradiciniai produktai - dešra, kumpiai, duona, šakočiai, grybai ir arbata. Panašius gaminius pristato ir kai kurių kitų šalių maisto pramonės įmonės. Ar lietuviai išsiskiria šiame kontekste?
“Taip, - neabejoja Lietuvos įmonių atstovai. - Visų pirma - gamybos technologija, originaliu produktų skoniu, receptūra. Be to, kai kurie gaminiai neturi analogų pasaulyje.” Tai patvirtina ir parodos lankytojų išskirtinis domėjimasis šakočiais ar lietuviškomis dešromis - lėkštės su siūlomais ragauti produktais ištuštėja per kelias minutes.
Padėjo užmegzti verslo kontaktų
Antrus metus parodoje originalaus skonio arbatas pristatanti ūkininkė iš Mažeikių rajono Jadvyga Balvočiūtė sako, kad “Žaliojoje savaitėje” užmegzti kontaktai duoda apčiuopiamų rezultatų. “Praėjusiais metais Lietuvoje ne kartą lankėsi vokiečių verslininkai. Domėjosi žolelių auginimo technologija, importo galimybėmis”, - sakė žolelių augintoja. Jos ūkis įtrauktas į netradicinių verslų žinyną, kasmet vis labiau išgarsėja visoje Europoje.
“Asiūkliai, beržų lapai ar dilgėlės, - arbatų sudėtines dalis ponia Jadvyga vardija parodos lankytojams. - Ši suteikia vyriškumo, o ši tiesiog tonizuoja.” Kai kurie lankytojai juokiasi: “Mažeikių rajoną jau galima vadinti Lietuvos Indija.”
Mažame J.Balvočiūtės ūkyje užauginama arbata kol kas realizuojama tik Lietuvoje, tačiau ūkininkė mano, kad gaminių eksportas į Europą paspartintų verslo plėtrą.
Panašių tikslių turi ir individualios Audronės Žilienės įmonės savininkai, pristatantys šaltai rūkytus ekologiškus mėsos produktus - “Kirsnos” dešrą, “Kaziuko skilandinę”, kiaulienos šoninę, šaltai rūkytą jautieną. “Čia siūloma paragauti įvairių rūšių mėsos gaminių, tačiau nuo lietuviškų sklinda alksnio dūmas”, - sakė savininkas Kazimieras Žilys.
“Nesiekiame konkuruoti su didžiosiomis šalies perdirbimo įmonėmis. Ir toliau liksime smulkia šeimos bendrove, gaminančia natūralius mėsos gaminius. Vartotoją prisiviliosime išskirtine kokybe - mūsų gaminiai be konservantų, stabilizatorių ir kitų priedų”, - susidomėjusiems lenkų mėsos perdirbėjams aiškino K.Žilys.
A.Žilienės įmonė vienintelė Lietuvoje užsiima ekologiškų mėsos produktų gamyba.
Neakivaizdžioje kovoje - lietuvių pergalė
“Lietuviška duona laimi prieš vokišką”, - sakė prie UAB “Plungės duona” stendo sustoję parodos lankytojai. Įmonės direktoriaus pavaduotojui rinkodarai bei pardavimams Dainiui Kanapiniui tai buvo geriausias įvertinimas.
“Didėjanti konkurencija rinkoje kepyklą privertė ieškoti ne tik naujų įrengimų ar technologijų, bet ir visiškai naujų produktų, kuriais būtų galima sudominti vartotojus, - sakė jis. - Pastebėjus augantį susidomėjimą ekologiška sertifikuota produkcija, pradėjome gaminti duoną be konservantų”. Įmonės tikslas - plėtra į Vakarų Europos rinkas.
Lietuvos ūkininkių draugijos amatų centre “Verpstė” pagamintų medinių žaislų, žalvarinių papuošalų, lininių rankdarbių ir kitų suvenyrų nori įsigyti ne tik europiečiai. Prieš šešerius metus Lietuvos ūkininkių draugijos Kaune įkurto amatų centro darbuotojos ne pirmą kartą dalyvauja panašaus pobūdžio parodoje, tačiau šį kartą jas nustebino gerokai išaugęs susidomėjimas.
“Verpstės” amatininkės tikino, kad vokiečiai domisi rankų darbo prekėmis, pigesnėmis už panašius vakarietiškus dirbinius. Šiemet gaminių asortimentas praplėstas - į parodą moterys atvežė ir originalių papuošalų.
Ministrė brėžia plėtros strategijas
Vakar vakare Lietuvos stende surengtas priėmimas sudomino kitų šalių gamintojus bei politikus. Jame dalyvavo Ukrainos, Rusijos, Vokietijos, Baltijos valstybių, kitų šalių politikai.
Lietuvos žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė sako, kad Lietuvos gaminiai pradedami vertinti visoje Europoje. “Kita vertus, “Žalioji savaitė” - ne vien galimybė pristatyti lietuvišką produkciją. Čia mezgame naudingus kontaktus, brėžiame pagrindines ES žemės ūkio plėtros strategijos gaires”, - sakė K.Prunskienė. Su kitų šalių politikais susitikusi ministrė akcentavo ir alternatyvių verslų kaime skatinimą. “Pavyzdžiui, bioenergetiką, kuri Lietuvoje nėra naujas dalykas”, - pabrėžė ji.
Vokietija šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai. Tikimasi, kad parodos metu nubrėžtos strateginės gairės bus įgyvendintos visose ES šalyse. Savo gaminius eksponavo ir kitų Baltijos šalių perdirbėjai bei ūkininkai. Latviai susirinkusiuosius viliojo įvairiomis alaus rūšimis, keptu kumpiu bei cukrumi paskanintomis spanguolėmis. Estai - konservuotais moliūgais, natūraliais gėrimais, alumi bei muzika.
“Žalioji savaitė” populiari ne tik Europoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Bendras parodos plotas - 114 tūkst. kv. metrų, praėjusiais metais parodoje dalyvavo 1,6 tūkst. dalyvių iš 55 pasaulio šalių, ją aplankė apie 440 tūkst. lankytojų, iš jų - apie 90 tūkst. specialistų. Paroda domėjosi 4,1 tūkst. žurnalistų iš 75 pasaulio šalių.
