Apie tai S. Djankovas pirmadienį kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), Ūkio ministerijos ir „Heritage“ fondo organizuotoje konferencijoje Vilniuje.
Pranešėjo teigimu, ypač kenksmingais bus sprendimai įvesti progresinį 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms ir nutraukiamas valstybės priedo į antros pakopos pensijų fondus mokėjimas.
„Tarkim, esate politikas ir tikite, kad nelygybė auga. Ką darote? Lietuvoje visai neseniai įvestas progresinis tarifas. Panašių sprendimų priėmė ir kitos vyriausybės Europoje. Kodėl tai vyksta? Galbūt politikai nėra protingi, o gal jie galvoja, kad šie sprendimai padės spręsti nelygybės problemą.
Lietuvoje taip pat priimti pokyčiai pensijų sistemoje. Kaip suprantu, bus silpninama antroji pakopa. Šie du sprendimai turi bendro tame, kad yra paremti neteisingai interpretuojamais faktais. Daroma prielaida, kad valstybė visiems turi užtikrinti tam tikrą socialinį minimumą. Padedama skurdesnei visuomenės daliai“, – kalbėjo jis.
S. Djankovas pastebėjo, kad priešinga kryptimi šiuo metu eina tik Pietų Europa, kurią anksčiau kritikuodavo dėl tingumo, ilgų atostogų ir t.t.
„Italija ir Ispanija priima mokesčių ir darbo santykių įstatymus, kurie skatina žmones dalyvauti darbo rinkoje ir dirbti ilgesnes valandas. Manau, kad Lietuvoje priimti sprendimai mažina paskatas dirbti, nes dabar valstybės priedas į pensijų fondą iš esmės išnyksta.
Tarkime, žmogus Lietuvoje dirba 20–30 metų ir valdžia priima tokį sprendimą. Tai reiškia, kad paskata šioje šalyje dirbti toliau ką tik sumažėjo. Tačiau Švedijoje, Danijoje valstybės priedai į pensijų fondus vis dar yra, Lenkija juos neseniai padidino, tad kodėl jam nekirtus sienos ir nedirbti ten?“ – svarstė ekonomistas.
DELFI primena, kad nepritarimą mokesčių reformos ir pensijų sistemos pakeitimams prieš jų priėmimą Seime buvo išreiškęs ir LLRI.
Instituto parlamentarams išplatintame laiške teigta, kad dėl progresinio GPM tarifo bus stabdomas geriausių specialistų atlyginimų augimas ir siunčiama neigiama žinutė investuotojams, o dėl panaikinamo „Sodrai“ sumokamų įmokų pervedimo į antros pakopos pensijų fondus pensijų sistema bus konservuojama, o ne reformuojama.
Reformų šalininkai, savo ruožtu, tvirtino, kad progresinis GPM tarifas įvedamas mainais į „Sodros“ lubas, o nutraukus įmokų „Sodrai“ pervedimą, bus panaikintas privataus ir valstybinio kaupimo supriešinimas.
Trys tendencijos
Iš Bulgarijos kilęs S. Djankovas savo pranešime taip pat pristatė tris, jo manymu, svarbias darbo rinkos tendencijas, kurios bus aktualios ne tik šiandien, bet ir ateityje.
„Pirma, šiandien verslas fiziniu turtu remiasi kur kas mažiau, nei praeityje. Anksčiau bankams reikėjo brangių pastatų miestų centruose – taip jų klientai suprasdavo, kad jie yra patikimi. Šiandien to nebereikia, bankininkystė elektroninėje erdvėje veikia kuo puikiausiai ir yra kur kas greitesnė.
Tai gali būti naudinga tokioms šalims kaip Lietuva ar Bulgarija, kurios turi kokybiško žmogiškojo kapitalo, tačiau jų fizinis kapitalas nėra tokio aukšto lygio, kokį kitos valstybės sugebėjo sukaupti per dešimtmečius ar šimtmečius“, – sakė jis.
Antroji ekonomisto įvardinta tendencija – kur kas didesnė verslo dinamika.
„Šiandien net ir maža įmonė per kelis metus gali tapti globaliu reiškiniu. Praeityje, pavyzdžiui, „Ikea“ prireikė maždaug 60 metų, kol jie iš švediško reiškinio tapo pasauliniu. Jiems reikėjo steigti biurus kiekvienoje šalyje, steigti logistikos centrus, pardavimų padalinius ir t.t.
Naujoje ekonomikoje įėjimas į ar išėjimas iš rinkos yra daug greitesni. Tai svarbu suprasti ir Lietuvai, kurioje bankroto procedūros trunka labai ilgai, maždaug 2,5 metų“, – sakė jis.
Galiausiai, S. Djankovo teigimu, šiandien ekonomika yra lanksti ne tik verslui, bet ir darbuotojams.
„Naujosios technologijos leidžia žmonėms dirbti iš namų ar iš bet kurios kitos vietos, kur yra internetas. Decentralizuotas darbas tampa vis labiau įmanomas ir tai pasaulyje stebime jau 20–30 metų.
Konkurencija dėl darbuotojų, ypač Europoje, tampa vis aršesnė. Tai yra pati svarbiausia tema, dėl kurios turėtų nerimauti vyriausybės – kaip išlaikyti savo pačių darbuotojus namie ir pritraukti jų iš svetur“, – ragino Pasaulio banko atstovas.
Nelygybė ir nerimas dėl darbo vietų
S. Djankovas dėstė, kad diskutuojant darbo rinkos ateities tema, labai daug dėmesio sulaukia įvairios konsultacinės įmonės, kurios verčia visus nerimauti, esą dalykai keičiasi labai sparčiai, darbo vietos tuoj pradės nykti, viską darys robotai, todėl privalome būti pasirengę.
„Taip, išties yra ne vienas sektorius, kur robotai pradėjo keisti žmonių darbo jėgą. Manau, kad dėl šio neapibrėžtumo (kartu su imigracija) sulaukėme „Brexit“. Jungtinėse Valstijose taip pat pastebima, kad „ateities baimė“, kai darbo vietas pramonėje užims robotai arba jos persikels į Kiniją, į valdžią atvedė populistinę administraciją“, – kalbėjo jis.
Ekonomistas dar sakė, kad šiandien ypač daug dėmesio sulaukia ir nelygybės tema.
„Pastebima, kad keli žmonės viršuje gauna labai daug pajamų, o daugybė žmonių – marginalizuojami. Tuo metu darbo vietos pramonėje nykta, iš jų darbuotojai pereina į nepilnos darbo dienos darbus, kuriuose atlyginimai yra ženkliai mažesni. Toks požiūris į nelygybę verčia vyriausybes visame pasaulyje imtis gana kvailų sprendimų.
Manau, negerai tai, kad didžioji dalis mokslo tyrimų yra atliekama remiantis JAV duomenimis. Taip, tai didelė ekonomika ir ten yra daug tuo užsiimančių universitetų, bet kitose šalyse situacija yra visiškai kitokia“, – aiškino S. Djankovas.
Jis sakė, kad Pasaulio banko atliktas tyrimas parodė, jog visose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse, išskyrus JAV, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Australiją, tendencija yra priešinga – darbo vietų pramonėje daugėja.
„Besivystančiose rinkose tai matosi ypač ryškiai, ten ir pajamų nelygybė mažėja. Galbūt problemos anglosaksų šalyse pasirodė ir pirmiausia ir kitur ateis vėliau. Jei taip, turime tam pasirengti“, – sakė ekonomistas.
