aA
Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto direktorato vadovas Simeonas Djankovas kritikuoja Lietuvoje priimtas mokesčių ir pensijų reformas. Jis sako, kad kai kurie nuo kitų metų įsigaliosiantys pakeitimai sumažins darbuotojų paskatas likti šalyje.
Simeonas Djankovas
© DELFI / Andrius Ufartas

Apie tai S. Djankovas pirmadienį kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), Ūkio ministerijos ir „Heritage“ fondo organizuotoje konferencijoje Vilniuje.

Pranešėjo teigimu, ypač kenksmingais bus sprendimai įvesti progresinį 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms ir nutraukiamas valstybės priedo į antros pakopos pensijų fondus mokėjimas.

„Tarkim, esate politikas ir tikite, kad nelygybė auga. Ką darote? Lietuvoje visai neseniai įvestas progresinis tarifas. Panašių sprendimų priėmė ir kitos vyriausybės Europoje. Kodėl tai vyksta? Galbūt politikai nėra protingi, o gal jie galvoja, kad šie sprendimai padės spręsti nelygybės problemą.

Lietuvoje taip pat priimti pokyčiai pensijų sistemoje. Kaip suprantu, bus silpninama antroji pakopa. Šie du sprendimai turi bendro tame, kad yra paremti neteisingai interpretuojamais faktais. Daroma prielaida, kad valstybė visiems turi užtikrinti tam tikrą socialinį minimumą. Padedama skurdesnei visuomenės daliai“, – kalbėjo jis.

S. Djankovas pastebėjo, kad priešinga kryptimi šiuo metu eina tik Pietų Europa, kurią anksčiau kritikuodavo dėl tingumo, ilgų atostogų ir t.t.

„Italija ir Ispanija priima mokesčių ir darbo santykių įstatymus, kurie skatina žmones dalyvauti darbo rinkoje ir dirbti ilgesnes valandas. Manau, kad Lietuvoje priimti sprendimai mažina paskatas dirbti, nes dabar valstybės priedas į pensijų fondą iš esmės išnyksta.

Tarkime, žmogus Lietuvoje dirba 20–30 metų ir valdžia priima tokį sprendimą. Tai reiškia, kad paskata šioje šalyje dirbti toliau ką tik sumažėjo. Tačiau Švedijoje, Danijoje valstybės priedai į pensijų fondus vis dar yra, Lenkija juos neseniai padidino, tad kodėl jam nekirtus sienos ir nedirbti ten?“ – svarstė ekonomistas.

Tarkime, žmogus Lietuvoje dirba 20–30 metų ir valdžia priima tokį sprendimą. Tai reiškia, kad paskata šioje šalyje dirbti toliau ką tik sumažėjo.
S. Djankovas

DELFI primena, kad nepritarimą mokesčių reformos ir pensijų sistemos pakeitimams prieš jų priėmimą Seime buvo išreiškęs ir LLRI.

Instituto parlamentarams išplatintame laiške teigta, kad dėl progresinio GPM tarifo bus stabdomas geriausių specialistų atlyginimų augimas ir siunčiama neigiama žinutė investuotojams, o dėl panaikinamo „Sodrai“ sumokamų įmokų pervedimo į antros pakopos pensijų fondus pensijų sistema bus konservuojama, o ne reformuojama.

Reformų šalininkai, savo ruožtu, tvirtino, kad progresinis GPM tarifas įvedamas mainais į „Sodros“ lubas, o nutraukus įmokų „Sodrai“ pervedimą, bus panaikintas privataus ir valstybinio kaupimo supriešinimas.

Trys tendencijos

Iš Bulgarijos kilęs S. Djankovas savo pranešime taip pat pristatė tris, jo manymu, svarbias darbo rinkos tendencijas, kurios bus aktualios ne tik šiandien, bet ir ateityje.

„Pirma, šiandien verslas fiziniu turtu remiasi kur kas mažiau, nei praeityje. Anksčiau bankams reikėjo brangių pastatų miestų centruose – taip jų klientai suprasdavo, kad jie yra patikimi. Šiandien to nebereikia, bankininkystė elektroninėje erdvėje veikia kuo puikiausiai ir yra kur kas greitesnė.

Tai gali būti naudinga tokioms šalims kaip Lietuva ar Bulgarija, kurios turi kokybiško žmogiškojo kapitalo, tačiau jų fizinis kapitalas nėra tokio aukšto lygio, kokį kitos valstybės sugebėjo sukaupti per dešimtmečius ar šimtmečius“, – sakė jis.

Antroji ekonomisto įvardinta tendencija – kur kas didesnė verslo dinamika.

„Šiandien net ir maža įmonė per kelis metus gali tapti globaliu reiškiniu. Praeityje, pavyzdžiui, „Ikea“ prireikė maždaug 60 metų, kol jie iš švediško reiškinio tapo pasauliniu. Jiems reikėjo steigti biurus kiekvienoje šalyje, steigti logistikos centrus, pardavimų padalinius ir t.t.

Naujoje ekonomikoje įėjimas į ar išėjimas iš rinkos yra daug greitesni. Tai svarbu suprasti ir Lietuvai, kurioje bankroto procedūros trunka labai ilgai, maždaug 2,5 metų“, – sakė jis.

Galiausiai, S. Djankovo teigimu, šiandien ekonomika yra lanksti ne tik verslui, bet ir darbuotojams.

„Naujosios technologijos leidžia žmonėms dirbti iš namų ar iš bet kurios kitos vietos, kur yra internetas. Decentralizuotas darbas tampa vis labiau įmanomas ir tai pasaulyje stebime jau 20–30 metų.

Konkurencija dėl darbuotojų, ypač Europoje, tampa vis aršesnė. Tai yra pati svarbiausia tema, dėl kurios turėtų nerimauti vyriausybės – kaip išlaikyti savo pačių darbuotojus namie ir pritraukti jų iš svetur“, – ragino Pasaulio banko atstovas.

Simeonas Djankovas
Simeonas Djankovas
© DELFI / Andrius Ufartas

Nelygybė ir nerimas dėl darbo vietų

S. Djankovas dėstė, kad diskutuojant darbo rinkos ateities tema, labai daug dėmesio sulaukia įvairios konsultacinės įmonės, kurios verčia visus nerimauti, esą dalykai keičiasi labai sparčiai, darbo vietos tuoj pradės nykti, viską darys robotai, todėl privalome būti pasirengę.

„Taip, išties yra ne vienas sektorius, kur robotai pradėjo keisti žmonių darbo jėgą. Manau, kad dėl šio neapibrėžtumo (kartu su imigracija) sulaukėme „Brexit“. Jungtinėse Valstijose taip pat pastebima, kad „ateities baimė“, kai darbo vietas pramonėje užims robotai arba jos persikels į Kiniją, į valdžią atvedė populistinę administraciją“, – kalbėjo jis.

Ekonomistas dar sakė, kad šiandien ypač daug dėmesio sulaukia ir nelygybės tema.

„Pastebima, kad keli žmonės viršuje gauna labai daug pajamų, o daugybė žmonių – marginalizuojami. Tuo metu darbo vietos pramonėje nykta, iš jų darbuotojai pereina į nepilnos darbo dienos darbus, kuriuose atlyginimai yra ženkliai mažesni. Toks požiūris į nelygybę verčia vyriausybes visame pasaulyje imtis gana kvailų sprendimų.

Manau, negerai tai, kad didžioji dalis mokslo tyrimų yra atliekama remiantis JAV duomenimis. Taip, tai didelė ekonomika ir ten yra daug tuo užsiimančių universitetų, bet kitose šalyse situacija yra visiškai kitokia“, – aiškino S. Djankovas.

Jungtinėse Valstijose taip pat pastebima, kad „ateities baimė“, kai darbo vietas pramonėje užims robotai arba jos persikels į Kiniją, į valdžią atvedė populistinę administraciją.
S. Djankovas

Jis sakė, kad Pasaulio banko atliktas tyrimas parodė, jog visose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse, išskyrus JAV, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Australiją, tendencija yra priešinga – darbo vietų pramonėje daugėja.

„Besivystančiose rinkose tai matosi ypač ryškiai, ten ir pajamų nelygybė mažėja. Galbūt problemos anglosaksų šalyse pasirodė ir pirmiausia ir kitur ateis vėliau. Jei taip, turime tam pasirengti“, – sakė ekonomistas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įmonėms paskelbus apie pajamų augimą, Volstrito akcijos augo

Ankstyvojoje antradienio prekyboje Volstrito akcijų indeksai augo, daugiausia dėl kelių įmonių...

Eksportas šiemet augo visose Baltijos šalyse (2)

Trijų Baltijos šalių eksportas per aštuonis šių metų mėnesius augo, skelbia Eurostatas .

Butkevičiaus įspėjimas: Lietuva jau kelis mėnesius nesurenka pagrindinių mokesčių (226)

Buvęs premjeras iš socialdarbiečių frakcijos Seime Algirdas Butkevičius perspėja, kad reikėtų...

Ką rodo ekonomikos perkaitimo indeksas (5)

Praėjus dešimtmečiui nuo globalios finansų krizės Lietuva ir kitos Baltijos šalys džiaugiasi...

2019 metų valdžios finansai – pagrindiniai skaičiai (2)

Vyriausybei antradienį pritarus 2019 metų biudžeto projektui, BNS pateikia pagrindinius planuojamus...

Top naujienos

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (105)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (69)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas (78)

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris,...

Orai: permainos ne už kalnų

Jei praėjusią savaitę rudeninę striukę ar paltą įdienojus dažnam teko nešti rankose, tai...

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (116)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...

11 mitų apie sveiką mitybą: kai kurių taisyklių laikomės visiškai be reikalo (16)

Minint Pasaulinę maisto dieną pats metas išsklaidyti sveikos mitybos mitus ir pradėti mėgautis...

Jolanta Blažytė: apie santykius su buvusiu vyru ir ką reiškia būti labai turtinga moterimi (71)

Viena įtakingiausių Lietuvos verslininkių Jolanta Blažytė pasakoja, kad verslą kūrė, nes buvo...

„Žalgirio“ lyderiu greitai tapęs naujokas labiausiai laukia toliašaudės artilerijos protrūkio specialiai Krepsinis.lt iš Stambulo (9)

Kauno „Žalgiriui“ sezonas Eurolygoje prasidėjo skaudžiu pralaimėjimu namuose prieš Vitorijos...

Vengdami mokesčių už stovėjimą, vairuotojai ėmėsi radikalių kovos priemonių (209)

Vilniuje vis augant mokamų stovėjimo vietų skaičiui, į darbus automobiliais važiuojantys ir jų...

Du Griezmanno įvarčiai paguldė ant menčių futbolo grandų dvikovoje pirmavusius vokiečius (4)

Po vokiečių pirmojo įvarčio atsitiesusi Prancūzijos rinktinė UEFA Tautų lygos rungtynėse...