Singapūras per paskutinius 50 metų tapo sėkmės ir greito vystymosi pasauliniu pavyzdžiu. Vos šiek tiek nei pusantro karto didesnis už Vilnių miestas-valstybė talpina apie 5 mln. gyventojų, kurių atlyginimai gali sukelti pavydą ne vienam lietuviui.

Azijos finansų centru tapusioje šalyje pernai paskutinį ketvirtį vidutinis atlyginimas siekė apie 3400 eurų. Tačiau jau metus čia gyvenanti V. Ratkevičiūtė pasakoja, kad nemažą dalį atlyginimo gyventojams tenka palikti būsto nuomai.

Po darbų Briuselyje ir Indijoje lietuvė į Tėvynę sugrįžo 2013 m. pabaigoje. Pusmetį paieškojusi darbo, mergina įsidarbino britų kapitalo rinkos tyrimų kompanijoje „Euromonitor International“ komunikacijos specialiste Vidurio ir Rytų Europos regionui.

Džiaugiasi, kad neišsigando terminuotos sutarties

V. Ratkevičiūtės darbo sutartis buvo terminuota: ji pakeitė į motinystės atostogas išėjusią kolegę. Vis dėlto praėjus daugiau nei metams ji džiaugiasi, kad neišsigando terminuotos sutarties. Būtent darbas „Euromonitor International“ jai atvėrė naujas galimybes – grįžti į Aziją, apie kurią svajojo po darbų Indijoje.

„Manau, kad svarbu pabrėžti, jog nereikia bijoti trumpalaikių darbo sutarčių. Aš atėjau pakeisti motinystės atostogose buvusią kolegę. Sutartis buvo metams. Jie ėjo į pabaigą, turėjau pradėti galvoti, ką daryti toliau“, – pasakojo mergina.

Kadangi „Euromonitor International“ bendrovė turi 12 biurų pasaulyje, V. Ratkevičiūtė apsidžiaugė pamačiusi laisvą vietą darbui biure Singapūre.

„Taip per gerą mėnesį atsidūriau išsvajotame Singapūre, – kalbėjo lietuvė. – Po darbo Indijoje visada galvojau apie grįžimą į Aziją, tik jau išsivysčiusią jos dalį: norėjau gyventi vakarietiškų standartų gyvenimą, suktis tarp pasaulinio lygio verslo profesionalų bei tuo pačių perprasti besivystančio pasaulio subtilybes. Dar Indijoje svarsčiau, kad norėčiau padirbėti Singapūre ar Honkonge. Tiesa, tikrai nesitikėjau, kad kelias ves per Vilnių“.

Dar prieš darbą „Euromonitor International“ mergina teigė bandžiusi pretenduoti į darbus Singapūre, tačiau faktas, kad ji tuo metu buvo Lietuvoje, trukdė gauti darbą.

Pasak lietuvės, gauti vizą dirbti Singapūre taip pat ne iš lengviausių užduočių, kadangi užsieniečiams yra taikoma kvota: kiek darbo vizų gali būti išduodama šalyje. Įmonė turi pagrįsti, kad būsimas darbuotojas turi reikiamas kompetencijas, kokių negali suteikti vietos gyventojams.

Pirmieji įspūdžiai

Nors prieš atvykdama į Singapūrą, V. Ratkevičiūtė su Azija jau buvo susipažinusi, visgi šis miestas-valstybė ją dar labiau sužavėjo.

„Čia Azijos tautų katilas. Singapūre gyvena keturios pagrindinės bendruomenės: daugiausia kinų, tada malajai, indai ir euroazijiečiai. Visos bendruomenės gyvena darniai“, – pastebėjo lietuvė.

Pasak merginos, ją sužavėjo ir puikiai išvystyta viešojo transporto sistema.

„Be to, tikėjausi, kad Singapūras bus panašus į Dubajų – asfalto ir materializmo miestas, bet iš tikrųjų šis Pietryčių Azijos finansų centras labai žalias. Mane nustebino unikalūs dizaino sprendimai darniai integruoti į aplinką. Žinoma, finansinį rajoną užgožę dangoraižiai, bet vos už poros kilometrų nuo jų – kelių aukštų namai (britų kolonijinių laikų paveldas), medžiai, parkai. Dažnai būna, kad einant gatve taip ramu, taip žalia, kad pasijaučiu lyg Vilniuje“, – savo įspūdžiais dalijosi V. Ratkevičiūtė.

Nors žalumos Singapūre lietuvei netrūksta, vis dėlto ji pastebi, kad gyventojai yra visiškai užvaldyti technologijų: „Skubantys į darbus žmonės įnikę į telefonus. Iš pradžių buvo keista: metro visi žiūri vietinius serialus, laidas, kažką skaito, žaidžia. Atrodo, kad jie niekada neatsiriboja nuo technologijų. Dabar jau ir save pagaunu tai darančią“.

Paprašyta palyginti, kuo skyrėsi jos gyvenimas Indijoje ir dabartinė patirtis Singapūre, V. Ratkevičiūtė užsiminė apie Indijos gatvėse esantį nežmonišką chaosą, nešvarą.

„Tačiau ten žmonės labai šilti. Indijoje integruotis buvo daug lengviau nei Singapūre. Čia azijiečiai yra pakankamai uždari. Jie malonūs, diplomatiški, bet viskas tuo ir baigiasi. Dirbdama Vilniuje su kolegomis po darbo eidavome vakarienės, bendraudavome. Čia jokios socializacijos po darbo nėra“, – pastebėjo mergina.

Nustebo atostogų dienų skaičiumi

Pasakodama apie darbo aplinkos skirtumus lietuvė sakė labiausiai nustebusi, kai sužinojo, kiek Singapūre yra suteikiama atostogų dienų.

„14 dienų, kai Lietuvoje turėjau 28. Kai sužinojau buvo sunku patikėti. Galvojau, kaip gali būti tiek mažai atostogų“, – prisiminė pašnekovė.

Nepavydėtinos V. Ratkevičiūtei pasirodė ir motinystės atostogos: singapūrietėms leidžiama su kūdikiu pasilikti 4 mėnesius, užsienietėms – vos 2 mėnesius.

„Čia įprasta, kad moteris po gimdymo labai greitai grįžta į darbo rinką, todėl čia natūralu turėti aukles-namų šeimininkes, kurios kartu gyvena su šeima“, – pasakojo V. Ratkevičiūtė.

Sugalvojusiems dirbti Singapūre taip pat teks susitaikyti su didžiulėmis būsto nuomos kainomis.

„Pabrėžiama, kad singapūriečiai daug uždirba, bet vietiniai dažnai gyvena su tėvais iki kokių 35 metų, kol sukuria šeimas, nes kainos čia didelės. Vieno kambario nuoma siekia apie 1 tūkst. eurų, studijos tipo butas kainuoja apie 2,6 tūkst. eurų mėnesiui“, – skaičiavo lietuvė. Žinoma, daugiabučių specifika čia irgi kitokia: dažnai pastarieji turi baseinus, sporto sales, apsaugą.

Singapūro gyventojus kankina ir kiti sunkumai, sunkiai suprantami Lietuvos gyventojams. Pavyzdžiui, kaip pasakojo lietuvė, jos viena kolegė neseniai porą savaičių pragulėjo lovoje, nes užsikrėtė dengės virusu nuo uodo įkandimo.

„Be to, aplinkui dega Indonezijos miškai, tad praėjusių metų pabaigoje užterštumo lygis pasiekė tokį mastą, kad buvo būtina vaikščioti su kauke“, – atviravo V. Ratkevičiūtė.

Kitokia Singapūre ir socialinės apsaugos sistema.

Kaip pastebėjo pašnekovė, Singapūre nėra pensinio draudimo, todėl visiškai nestebina itin senyvo amžiaus žmonės, dirbantys, pavyzdžiui, azijietiškos virtuvės kavinių kompleksuose.

Sveikatos apsaugos draudimą taip pat suteikia darbdaviai, todėl nedirbant ir sunkiai susirgus čia būtų sunku gydytis. V. Ratkevičiūtė taip pat pastebėjo, kad per metus apmokamų ligos dienų čia suteikiama vos 14.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (378)