Tačiau toks žingsnis sulaukė aršios kritikos iš kitų verslo krypčių vadovų, kurie tvirtina, kad jis pakenks JAV bendrovių galimybėms dirbti užsienyje ir trukdys diegti naujoves.
JAV prezidentas D. Trumpas ketvirtadienį paskelbė apie šalies pasitraukimą iš Paryžiaus klimato susitarimo. Šiuo susitarimu siekiama sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį. JAV yra antros pagal dydį oro teršėjos pasaulyje - pagal šį rodiklį jos nusileidžia tik Kinijai.
Po D. Trumpo paskelbimo, kuris nebuvo netikėtas, „Dow Jones“ akcijų indeksas prekybą akcijomis baigė 0,6 proc. pakilimu.
Prieš D. Trumpui patvirtinant, kad jis tesės savo rinkimų pažadą pasitraukti iš susitarimo, nemažai didžiųjų bendrovių viešai paragino prezidentą nesitraukti iš susitarimo. Kai vis dėlto toks sprendimas buvo priimtas, jos atvirai išsakė savo nusivylimą.
D. Trumpo sprendimą sukritikavo ir bendrovės „General Electric“ vadovas Jeffrey Immeltas, pareiškęs esąs nusivylęs tokiu žingsniu. JAV elektromobilių gamintojos „Tesla Motors“ generalinis direktorius Elonas Muskas pranešė, kad, atsakydamas į D. Trumpo sprendimą, pasitraukia iš prezidentinės tarybos. Savo „Twitter“ paskyroje jis rašė: „Aš pasitraukiu iš prezidentinės tarybos. Pasitraukimas iš Paryžiaus klimato susitarimo nėra naudingas nei Amerikai, nei visam pasauliui“.
„Walt Disney“ generalinis direktorius Robertas Iglaras taip pat pranešė atsisakysiantis savo, kaip patarėjo, pareigų prezidentinėje taryboje. Dar kelios stambaus kapitalo bendrovės, įskaitant „Morgan Stanley“, „Unilever“, „Intel“, ir didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Apple“, pasisakė prieš šalies pasitraukimą iš Paryžiaus klimato susitarimo, teigdamos, esą šis susitarimas, be kitų privalumų, būtų paskatinęs energetikos inovacijas JAV. Energetikos bendrovės, tarp jų ir milžinės „Exxon Mobil“ ir „Chevron“, taip pat ragino D. Trumpo administraciją nesitraukti iš susitarimo.
JAV buvo įsipareigojusios 26-28 proc. nuo 2005 metų lygio sumažinti dėl iškastinio kuro naudojimo susidarančių teršalų kiekį. Tą ji turėjo padaryti iki 2025 metų. Pasirašydamos sutartį turtingosios pasaulio valstybės taip pat pasižadėjo finansiškai padėti besivystančioms šalims pereiti prie švaresnių energijos šaltinių ir susidoroti su klimato kaitos padariniais.
Paskelbdamas savo sprendimą ketvirtadienį, D. Trumpas tvirtino, kad susitarimas yra neteisingas JAV darbininkų ir mokesčių mokėtojų atžvilgiu ir kad dabartinės jo nuostatos yra naudingesnės kitoms šalims, ypač Indijai ir Kinijai. Tačiau jis pridūrė, kad apsvarstytų galimybę vėl prie jo prisijungti, jei šis būtų persvarstytas ir taptų naudingesnis JAV ekonomikai.
Tuo tarpu JAV anglies pramonė D. Trumpo sprendimą trauktis iš Paryžiaus klimato susitarimo įvertino labai palankiai. Paulas Bailey, anglies lobistų organizacijos „American Coalition for Clean Coal Electricity“ prezidentas, pareiškė, kad standartai, sukurti prie Baracko Obamos administracijos, buvo „pernelyg griežti, suvaržyti“.
„Mes palaikome prezidento D. Trumpo sprendimą trauktis iš Paryžiaus sutarties, - sakė jis. - Jei būtų laikomasi prezidento B. Obamos užsibrėžtų tikslų, tai reikštų - daugiau taisyklių, didesnes energijos kainas ir priklausomumą nuo mažiau patikimų energijos šaltinių“.
